João 12

Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kimbapɨho Pasopaahandɨ noaipaitandɨ asisɨha ikwɨ naasairɨtihɨ wihɨnɨramɨ naasohɨtɨha 6 kiyatɨ ahondaise. Aihɨ Jisaasiho aunahɨpatɨ Betanihanda notɨ noaipataise. Iyataatɨ sapɨhɨ Betanisɨnda jɨhura utaaho Rasaarusiho napwihɨ anɨmwaahɨpatɨ akosɨhombɨ Jisaasiho ahowimasɨho bimimbɨpɨhe.
1 Seis dias antes da Páscoa , Jesus foi ao povoado de Betânia, onde morava Lázaro, a quem ele tinha ressuscitado.
2 Aihɨ Jisaasihoaisawɨ maaritɨwɨ nandaatɨwɨhapa nandapa tɨhawaayopo. Tɨhɨwɨ Mataahaatɨ kiyai nandapa tɨhatɨ numwihɨ nanawaayopo. Aihɨ Rasaarusiho isɨhiya Jisaasihoaisawɨ maasɨ nandapa nanɨhohiyɨhiyaisatɨ bindataise.
2 Prepararam ali um jantar para Jesus. Marta ajudava a servir, e Lázaro era um dos que estavam à mesa com ele.
3 Aihɨ amɨ Mariyaahaatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ sandaahande tɨwɨhandɨ nawɨho apɨpaahɨ awaisɨho nunyatɨ nehandɨ netaise. Nesi nasatɨ Jisaasihomɨ auhɨretɨ nuhaatɨ kaatamɨ mɨtɨhomɨ misɨsɨhaara nuwipiyaipataise. Aihɨ aŋɨtɨtɨhɨ nahataapɨpɨhɨ gaamatɨ kandɨ werɨhandɨ atɨpatamɨ waamaindɨhɨrɨ gaahɨrɨ waamainjondaise.
3 Então Maria pegou um frasco cheio de um perfume muito caro, feito de nardo puro. Ela derramou o perfume nos pés de Jesus e os enxugou com os seus cabelos; e toda a casa ficou perfumada.
4 Aihɨ amɨ Judaasɨ Isɨkariyotɨhoaisangi sura sapɨhɨ bindataise. Ko Jisaasihoai nɨwipinjohiyɨhiya otɨpɨpatɨhiyaamɨ wore. Iyataatɨ ko ipotɨhura Jisaasihoai tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ numwisɨhore. Judaasiho Mariyaahaatɨ Jisaasihoai kawindɨmandapɨ wɨndɨ maarɨmitatɨ komɨ maarɨhoaatɨhɨ itɨhɨtatɨ gwɨnyaataise. Iyatɨ ko sandaase. “Kɨmandɨ werɨmandɨ nawɨho siriwaaho aungwohandɨ 300 kiyahopɨ nga usaisɨ nunyawɨ naitɨhande. Nepɨ nawɨho ko isɨhiya ikɨpɨpa owehiyai numwɨto.
4 Mas Judas Iscariotes, o discípulo que ia trair Jesus, disse:
5 Isɨ napindapɨ nepɨ nopɨsasopo?” tatɨ kandaase. Iyataatɨ sura isɨhiya nawɨhopɨ otɨpɨpatɨ kiyohiyɨhiya kɨnaungwɨha naasaamɨ otɨhatɨhɨ nawɨho samwaaŋɨ nehotɨhore.
5 — Este perfume vale mais de trezentas moedas de prata . Por que não foi vendido, e o dinheiro, dado aos pobres?
6 Ko Judaasiho isɨhiya ikɨpɨpa owehiyaapɨ gwɨnyaatɨ maarɨho asɨpiyataatɨ sa pɨwɨha kandaamaase. Owetise. Ko ikonahosɨ ikondandɨ gwɨnyaataatɨ kandaase. Iyataatɨ ko Jisaasihoaisawɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaamɨ nawɨho iwinjatataahore. Iyataatɨ ko taahɨwaiwetɨ kiyaamɨ nawɨhomɨ bokisihandombɨ ikonatɨ noaatɨ nanahore.
6 Judas disse isso, não porque tivesse pena dos pobres, mas porque era ladrão. Ele tomava conta da bolsa de dinheiro e costumava tirar do que punham nela.
7 Jisaasiho pɨwɨha sa atisatosa komɨha wihoaaŋɨha sandaase. “Kaati wɨndɨ namaawisapupɨ nehɨ iwinjasawise. Wanɨ kɨmuraapɨ asisɨma kɨmetapɨ werɨhandɨ sandɨ kaatɨ ahiyatosatatɨhande. Nɨnɨ napotɨ amɨ anɨmwaahɨpatopɨ yamwaatɨtandɨhuraapɨ nisɨ ambɨpatɨ nepɨ nɨmanɨtaatɨwo.
7 Então Jesus respondeu:
8 Amɨ isɨhiya ikɨpɨpa owehiyaahɨ sangisawɨ nasisoaarɨ maasɨ bimɨtaapo. O amɨ nɨnɨhɨ sangisatɨ maasɨ nasisoaarɨ wɨndɨ bɨmimɨto,” undataase.
8 Os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não estarei sempre com vocês.
9 Judaahiya pɨhɨtɨwɨ taahiyɨhiya Jisaasiho Betanihanda yaho nasatɨ binye tauhɨ atisawaayopo. Atiwɨmapɨ koai usondaatɨwɨ kiya nasawaayopo. Iyataatɨ amɨ nehɨ Jisaasihoaisaahɨ usonda nasawaamaayopo. Rasaarusiho Jisaasiho jɨhɨ anɨmwaahɨpatɨ akosɨhombɨ ahowimmasɨhoai maawɨ usondaatɨwɨ nasawaayopo.
9 Muitas pessoas ficaram sabendo que Jesus estava em Betânia. Então foram até lá não só por causa dele, mas também para ver Lázaro, o homem que Jesus tinha ressuscitado.
10 Aihɨ amɨ sandapɨ Rasaarusihoaisangi tiwɨtaatɨwɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya mɨtɨhiya (Jerusaremɨhanda Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandɨ jatohiyɨhiya) pɨwɨha kanɨwɨ wɨsasawaayopo.
10 Então os chefes dos sacerdotes resolveram matar Lázaro também;
11 Amɨ sandɨ apaapɨmaahe. Amɨ isɨhiya taahiyɨhiya Jisaasiho Rasaarusiho napwihɨhoai ahowimasɨhɨ kandɨ mmonɨwɨmapɨ kiyaamɨ awaisawɨhiyai namasi Jisaasihopɨ gɨwunyaahauhe. Aihɨ amɨ sandɨ kandapimaawɨ Rasaarusihoai maawɨ tiwɨtaatɨwɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya gwɨnyaapɨ pɨwɨha wɨsasawaayopo.
11 pois, por causa dele, muitos judeus estavam abandonando os seus líderes e crendo em Jesus.
12 Isɨhiya asakaiwɨ wɨrɨsandɨhandɨ asisɨha awaisɨha Kimbapɨho Pasopaahandɨ mmondaatɨwɨ ahoyanɨwɨ Jerusaremɨhanda bindawaayopo. Iyauhɨ Jisaasiho Rasaarusihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ (Betanihanda) nandapa tɨhɨwunyauhɨ nanatɨ nanotatɨ asisɨha ipotɨ kapɨhetɨ Jerusaremɨhandaahapɨ daihɨra yaho taatɨ nase tauhɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhiya atisawaayopo.
12 No dia seguinte, a grande multidão que tinha ido à Festa da Páscoa ouviu dizer que Jesus estava chegando a Jerusalém.
13 Atiwɨmapɨ totɨpatɨ isaaha tisatɨwɨ isɨsi daihɨra amɨ ko Jisaasihoaisawɨ nutandaatɨwɨ nowaayopo. Nowaawɨ isɨ wɨrɨsandɨhiya satɨwɨ kaahaatɨwɨ konyahɨtawaatopo.
13 Então eles pegaram ramos de palmeiras e saíram para se encontrar com ele, gritando: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Que Deus abençoe o Rei de Israel!
14 Jisaasiho dongiho netɨ koaasɨnɨ yamwaatɨ awɨtɨmatatɨ bindataise. Sandɨ ko kaindɨmandɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha aimɨ katatɨ jɨpatɨpindirɨhɨretɨ kiyataise. Iyataatɨ pɨwa sa satatɨ katise,
14 Jesus procurou um jumentinho e o montou, como dizem as Escrituras Sagradas :
15 “Isɨhiyaatɨ sahɨ aunahɨpa awaipatɨ Sitihandɨ Saiyonɨhandaahiyaate, sahɨ wɨndɨ yamaiwɨse. Yamaiwɨ sahɨ naingaapɨ jasawise. Sangi jainjaatɨ bimɨtandɨho Awaisɨho yaho taatɨ nasataise. Ko dongiho sɨpɨpɨhohoaasɨnɨ yamwaasi yaho taatɨ nasataise,” Jekaraiyaaho 9:9
15 “Povo de Jerusalém, não tenha medo! Veja! Aí vem o seu Rei, montado num jumentinho!”
16 Sura saiwa siyatɨ Jisaasihoai nusoaipasurɨmura komɨ otɨpɨpatɨhiya koai nɨwipinjohiyɨhiya wɨndɨ gɨmaawunyainje. Nehɨ ipotɨhura Autaahaatɨho Jisaasihoai ahowimatɨ ambɨpatɨ awaipatɨ koai numwihɨhuraahɨ kiya pɨwa saamɨ tanyaahaapɨ gɨwunyainjɨhɨ mmonawaayopo. Sa pɨwa Jisaasihopɨ tɨtɨhɨ kandaaso tɨwo. Aihɨ amɨ kɨretɨ isɨhiya Jisaasihoai saiwa kawisawaayowo tɨwo.
16 Naquela ocasião os discípulos não entenderam isso. Mas, depois de Jesus ter voltado para a presença gloriosa de Deus, eles lembraram que isso estava escrito a respeito dele e também que era isso o que tinha acontecido.
17 Iyataatɨ isɨhiya Jisaasiho Rasaarusihoai anɨmwaahɨpatɨ akosɨhotapɨ ahowimasura maasɨ bitotawa iwinjahohiyɨhiya Jisaasiho sandɨ kaindɨndapɨ wɨndɨ namaamɨhaapɨ pɨwɨha nesi isɨhiyai kaundɨwɨ nahataapɨpɨhɨ gaamawaayopo.
17 A multidão que estava com Jesus quando ele havia chamado Lázaro para fora do túmulo e o tinha ressuscitado espalhou a notícia do que tinha acontecido.
18 Amɨ sandɨ sɨwipatɨ watɨpɨhandɨ (Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhanda) Jisaasiho kaindɨmandapɨ atisawaawɨ koai usondaatɨwɨ ko bimimbɨpɨhɨ kiya nowaayopo.
18 E o povo foi encontrar-se com Jesus, pois ficou sabendo que ele tinha feito esse milagre.
19 Aihɨ namapɨ Parisihiya sawana sanawaatopo. “Mmome. Nyahɨ kaitɨhaawɨ gwɨnyaahohɨtɨhandɨ wɨndɨ kamaito. Amɨ isɨhiya nahandɨ kandɨnɨhɨ koenda nuwɨ koai taawɨ aimɨ nɨwipinjawaayowo,” nnawaatopo.
19 Então os fariseus disseram uns aos outros: — Não estamos conseguindo nada! Vejam! Todos estão indo com ele!
20 Isɨhiya Jerusaremɨhanda Autaahaatɨhoai nuwimaapɨ Kimbapɨho Pasopaahandɨ mmondaatɨwɨ niyohiyɨhiyaamɨhatɨhɨ asɨhiya usa Gɨrikɨhiya numwɨhandawaayopo.
20 Entre o povo que tinha ido a Jerusalém para tomar parte na festa, estavam alguns não judeus.
21 Siya Gɨrikɨhiya Piripɨhoenda nowaayopo. (Piripɨho so aunahɨpatɨ wɨtɨ Garirihanda ahetipatɨ Betɨsaitaahandaahapɨhoe). Nuwɨ kiya Gɨrikɨhiya Piripɨhoai saundawaatopo. “Awaisɨhonye. Nyahɨ Jisaasihoai winjaitɨhaawɨ nasɨhaayo,” undawaatopo.
21 Eles foram falar com Filipe, que era da cidade de Betsaida, na Galileia, e pediram: — Senhor, queremos ver Jesus.
22 Saundauhɨ Piripɨho atisamapɨ notɨ Andɨruhoai kaundataase. Aihɨ amɨ Andɨruyɨ Piripiya maisahurɨ numwɨ Jisaasihoai kaundamaase.
22 Filipe foi dizer isso a André, e os dois foram falar com Jesus.
23 Kaundihɨ Jisaasiho kuramɨ pɨwɨha wihoaaŋɨha saundatɨ kaundataase. “Isɨhiyaamɨ Awaisɨhonɨnɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ nisɨ isɨhiyai japɨhɨ numwaitandɨ Autaahaatɨho katatɨ nanɨmɨhainjɨhonɨnɨ ambɨpatɨ awaipatɨ naitandɨhura wanɨ kɨmuraare.
23 Então ele respondeu:
24 Nɨnɨ akɨtɨnɨhɨ sangi kasatataato. Witɨhandɨ yandɨpɨho yapɨpataatɨhɨ yamasaihɨ ko napotɨ wɨndɨ namaamasaatataataahɨ nehɨ ko naasohɨhɨ ahotɨtaise. O amɨ ko yandɨpɨho yapɨpataatɨhɨ yamasaihɨ napotɨ namasaatataataahɨhɨ asoho witɨhandɨ yandɨpɨho ningotɨ taahɨho noaipaitaise.
24 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: se um grão de trigo não for jogado na terra e não morrer, ele continuará a ser apenas um grão. Mas, se morrer, dará muito trigo.
25 Utaaho wo sawaho maapɨ biyatɨ bimɨtandɨhandapɨ pɨhɨtatɨ gwɨnyaataataahɨ so ko komɨ ipotɨhura asɨtimatɨtandɨhandɨ wɨndɨ namaitaise. O amɨ utaaho wo sawaho maapɨ biyatɨ bimɨtandɨhandapɨ pohipinataataahɨ ko komɨ ipotɨhura asɨtimatɨtandɨhandɨ anɨtisatɨ isɨwatɨtaise. Iyatɨ ko asɨtimatɨtandɨhandɨ netɨ konɨhɨ jinjapɨhɨ jinjapɨhɨ bimɨtaise.
25 Quem ama a sua vida não terá a vida verdadeira; mas quem não se apega à sua vida, neste mundo, ganhará para sempre a vida verdadeira.
26 Amɨ sahɨ usaatɨ nɨnɨ samɨ awaisɨhonɨnɨ jainjatohɨhonisɨ otɨpɨpatɨ kanisohiyɨhiyaatɨ nɨngi akɨtɨnɨhɨ sahɨ nanipinjawɨse. Amɨ nɨnɨ bimohɨpɨpɨhɨ nisɨ otɨpɨpatɨhiyaisangi nɨngisawɨ maasɨ kapɨhɨ bimɨtaapo. Amɨ utaaho wo nisɨ otɨpɨpatɨ kanisɨhoai nisɨ Apɨho Autaahaatɨho ambɨpatɨ awaipatɨ numwɨtaise,” ndaase.
26 Quem quiser me servir siga-me; e, onde eu estiver, ali também estará esse meu
27 Iyataatɨ Jisaasiho sandaase. “Wanɨ nɨnɨ nisɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ amɨ ambɨpatɨ awaindɨhandɨ yaasatɨ naaŋanisataise. Aihɨ nɨnɨ pɨhɨndɨ gwɨnyaataayo. Amɨ nɨnɨ napitɨtɨtande? Nɨnɨ satɨtando, Apore, kɨmandɨ nisɨ ambɨpatɨ maarɨho yaasamandɨ nɨnɨ napwɨtandiyohɨtɨmandɨ nemapɨ nɨngi kandaatɨhapɨ nanɨmaape tɨtando? Owe. Nɨnɨ sandɨ wɨndɨ kamaatɨtaano. Amɨ kɨmandɨ kandɨ nisɨ ambɨpatɨ maarɨho yaasamandɨ wanɨ kɨmura naitandɨ nɨnɨ napɨtɨhonɨniso.
27 Jesus continuou:
28 Apore, kinyɨ ambɨpatɨ nepɨ autaahɨ naimaapɨ awaindemape,” daase Jisaasiho.
28 Pai, revela a tua presença Então do céu veio uma voz, que dizia: — Eu já a revelei e a revelarei de novo.
29 Isɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ kapɨhɨ detɨ bitohohiyɨhiya sa pɨwa atisawaayopo. Atisawaawɨ amɨ kiya satawaatopo. “Ausoaaha gandaase,” tawaatopo. Amɨ kiyaamɨ usa wɨretɨhiya satawaatopo. “Autaahaatɨhomɨ enjerɨhiya otɨpɨpatɨhiya yamɨhapataatɨhɨ bimohiyɨhiyaamɨ wo nasatɨ Jisaasihoai pɨwaundataase,” tawaatopo.
29 A multidão que estava ali ouviu a voz e dizia que era um trovão. Outros afirmavam que um anjo tinha falado com Jesus.
30 Satauhɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Kɨma pɨwɨma nisapɨhaamaahe. Owe. Sapɨhaare.
30 Mas ele disse:
31 Wanɨ kɨmura Autaahaatɨho maapɨ yapɨmbataapɨhɨ isɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usondandɨhuraare. Wanɨ kɨmura utaaho yapɨmbatamɨ mɨtɨho awaisɨhoematatɨ jatisɨhoai Autaahaatɨho nemaitandɨhuraare.
31 Chegou a hora de este mundo ser julgado, e aquele que manda nele será expulso.
32 Amɨ nɨnɨhɨ wanɨ yapɨpataapɨhɨ bindataayo ipotɨhura isɨhiya nɨngi nepɨ autaahɨ nanimaitaapo. Nanimaasaihɨ sura isɨhiya nahatiyai nɨnɨ nɨwahonɨsaapɨhɨ numwaasi napɨto,” undatɨ kaundataase.
32 E, quando eu for levantado da terra, atrairei todas as pessoas para mim.
33 Jisaasiho sa pɨwɨma katisɨma ko sawaho ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ napwɨtandɨhɨraapɨ saindɨ napwɨto undatɨ isɨhiyai netɨ nunjatɨ kandaase.
33 Ele dizia isso para indicar de que maneira ia morrer.
34 Saundihɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhiya komɨ pɨwɨmaamɨ wihoaaŋɨha koai saundawaatopo. “Nyahɨ Autaahaatɨhomɨ wɨnɨhapɨpaatɨhɨ pɨwɨha sataha atiso. ‘Utaaho Komɨ Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Namɨhainjɨhohɨ ko nasataahura wɨndɨ namaapotɨ konɨhɨ bimɨtaise,’ taha atiso. Isɨ amɨ kɨnyɨ satɨpɨ Isɨhiyaamɨ Saaho Jɨho Awaisɨhoai isɨhiya nepɨ (ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ) nɨwimaapɨ autaahepumwaitaapo tingɨtɨmandɨ napotɨpɨhaase? Amɨ so Isɨhiyaamɨ Saaho Jɨho tingɨma tanyaaha napotɨpɨhaase? Amɨ diyaamahopɨse?” undɨwɨ Jisaasihoai kiya bapaiwɨ nunjenawaayopo.
34 A multidão perguntou: — A nossa
35 Saundɨwɨ nunjenɨhauhɨ amɨ Jisaasiho kiyai wihoaaŋɨha saundataase. “Nehɨ apɨpaahɨ masɨhonjɨ nausaatindɨhandɨ sangisatɨ maasɨ bimɨtaise. Wanɨ nausaatindɨhandɨ sangisatɨtonɨhɨmura sahɨ kandɨ nausainjɨtɨhandetɨ daiwise. Amɨ wiwa asɨhatindɨhandɨ sangi netɨ nasamaasaitaiso. Utaaho wo asɨhatindɨhandaatɨhɨ ko naimbɨpɨhapɨ wɨndɨ mose. Owetise.
35 Jesus respondeu:
36 Wanɨ nausainjɨtɨhandɨ utaarɨ wonjɨ sangisatɨ maasɨtonɨhɨmura amɨ sahɨ kandɨ nausainjɨtɨndapɨ gɨwunyaapise. Gɨwunyaawaawɨ amɨ sahɨ noaipapɨ nɨnɨ nausainjɨtɨhandamɨ tanyaahonisɨhiyaatɨ manyinyaatimatɨwɨ isɨhiyai nɨwusaatɨtaatɨwɨhiyaatimatɨtaatɨwo,” undataase. Ko kiyai saiwa kaundatɨ owemamapɨ namasi notaise. Notɨ koai isɨhiya wɨndɨ mausondaatɨwɨhapɨhɨ kiyaapɨ noaatataise.
36 Enquanto vocês têm a luz, creiam na luz para que possam viver na luz. Depois que Jesus disse isso, foi embora e se escondeu do povo.
37 Jisaasiho sɨwipatɨ otɨpɨpatɨ watɨpɨhaiwa Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhanda kaihɨ isɨhiya mmonawaayopo. Saiwa watɨpɨhaiwa taahɨwaiwa Jisaasiho kaihɨ mmonawaahandɨ kandɨ kopɨ isɨhiya taahiyɨhiya wɨndɨ gɨmaawunyaahopo.
37 Eles tinham visto Jesus fazer todos esses milagres, mas não criam nele,
38 Iyataatɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ awusaasɨho Aisaiyaaho jɨhura pɨwɨha wa katirɨhɨrɨ kɨretɨ sandɨ kiya kiyawaayopo. Iyataatɨ pɨwa ka Aisaiyaaho satise.
38 para que se cumprisse o que disse o profeta Isaías: “Senhor, quem creu na nossa mensagem? E quem viu que era o Senhor que estava agindo?”
39 Amɨ sandɨ kandapɨ kiya Jisaasihopɨ wɨndɨ baiwɨ gɨmaawunyaahopo. Aihɨ saiwɨ kiya Jisaasihopɨ gɨmaawunyaahotɨmandapɨ pɨwɨha wa Aisaiyaaho satatɨ katise.
39 Não podiam crer porque, como disse Isaías:
40 “Autaahaatɨho kiyaamɨ ndɨha netɨ nurɨmaasatɨ nɨwisotise. Iyatɨ kiyaamɨ maarɨho nawɨhaamatiyatɨ daahɨ nɨwisapuse. Autaahaatɨho kiyai sawisataise amɨ kiya kiyaamɨ ndɨhaara wɨndɨ japɨ monɨwɨ amɨ kiyaamɨ marɨhoaatɨhɨ wɨndɨ gɨmunyaitaatɨwo. Amɨ wiwa kiyaamɨ ndɨha gaatanɨhɨ baiwɨ mmonɨwɨ amɨ kiyaamɨ maarɨhoaatɨhɨ biyatɨ gɨwunyaatonɨhɨ nisenda nepemaitɨwɨ napisaihɨ amɨ nɨnɨ kiyai netɨ wiwa tɨtɨhemwatɨpanotise,” Aisaiyaaho 6:10
40 “Deus cegou os olhos deles e fechou a mente deles, para que não vejam, e não entendam, e não se voltem para ele, e sejam curados por ele.”
41 Aisaiyaaho sa pɨwɨma katindɨmandɨ amɨ ko Jisaasihomɨ watɨpɨhandɨ ipotɨhura noaipaitandɨhandapɨ mmonataatɨ pɨwɨha sa Jisaasihopɨ kandaase.
41 Isaías disse isso porque viu a revelação da natureza divina de Jesus e falou a respeito dele.
42 Amɨ isɨhiya (Judaahiya) taahiyɨhiya naasɨkura Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo. Amɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya mɨtɨhiya usaisangi maawɨ Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo. Gɨwunyaawaahandɨ kandɨ amɨ kiya Parisihiyaapɨ yayawa Jisaasihopɨ kiya gɨwunyaahohɨtɨhandɨ ausaapɨ wɨndɨ kamaatopo. Amɨ mɨtɨhiya kiyai nepɨ nɨwisapusaihɨ amɨ kiya Judaahiya usaisawɨ tɨmaamaitɨwɨ kiyaamɨ aŋɨ gwɨharaahonyaapɨhɨ ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ amɨ gaapundɨwɨ aunɨhɨhɨrɨ wɨndɨ kamaataane tɨwo.
42 No entanto, muitos líderes judeus creram em Jesus, mas não falavam publicamente a favor dele para que os fariseus não os expulsassem da sinagoga .
43 Amɨ kiya isɨhiya nyangi awaisawɨhiyaaso tɨwɨ nyamɨ ambɨpatɨ nanyimaito tɨwɨ gwɨnyaapɨ maaritɨwɨhiyaatawaawe. Amɨ Autaahaatɨho kiyaamɨ ambɨpatɨ netɨ nɨwimaitandɨ kiya kopɨ wɨndɨ maarɨmitawaawe.
43 Eles gostavam mais de ser elogiados pelas pessoas do que de ser elogiados por Deus.
44 Aihɨ Jisaasiho waapɨhɨtatɨ sata kandaase. “Utaaho wo nisapɨ gɨnunyaasɨho amɨ nehɨ nisapaahɨhɨ gɨnunyaataamaise. Apɨho nɨngi natanoaasihɨ nasohɨhopimaawɨ gɨwunyaataise.
44 Jesus disse bem alto:
45 Nɨngi nisonatɨ ninjaso so nɨngi netɨ natanoaasisɨhoai usonatɨ winjataise.
45 Quem me vê vê também aquele que me enviou.
46 Nɨnɨ sisɨha nausainjɨtɨhandamataindɨ isɨhiyai nɨwusaatɨtandɨ yapɨpataapɨhɨ nasataayo. Amɨ utaaho nisapɨ gɨnunyaaso so asɨhatindɨhandaatɨhɨ ko wɨndɨ bɨmimɨtando.
46 Eu vim ao mundo como luz para que quem crê em mim não fique na escuridão.
47 “Amɨ utaaho wo nisɨ pɨwɨha atɨnisataahandɨ kandɨ pɨwɨha ka biyatɨ miwatisɨhoai nɨnɨ wɨndɨ tipɨtapaatɨ mausondo. Amɨ nɨnɨ isɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usondandɨ napɨtɨhonɨnɨmaahe. Owetise. Nɨnɨ isɨhiya yapɨpataapɨhiyai japɨhɨ numwaitandɨ napɨtɨhonɨne.
47 Se alguém ouvir a minha mensagem e não a praticar, eu não o julgo. Pois eu vim para salvar o mundo e não para julgá-lo.
48 Isɨhiya yapɨpatambɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usondandɨho utaaho yahore. Isɨ ko utaaho wo nɨngi namaanɨmaatɨ ahosɨnɨmatɨ amɨ nisɨ pɨwɨha atɨhomisatɨ nenɨmasoai netɨ tipɨtapa usondaise. Nisɨ pɨwɨha atɨhomisɨha ka utaasoai saundatɨ, ‘kɨnyɨ utaahoŋɨ maipɨhandisapɨhoŋisɨ kɨnyɨ pɨwɨha nepe,’ undatɨ asisɨha ipotɨhetɨ netɨ tipɨtapa usondaise.
48 Quem me rejeita e não aceita a minha mensagem já tem quem vai julgá-lo. As palavras que eu tenho dito serão o juiz dessa pessoa no último dia.
49 Amɨ nɨnɨ nɨwahonɨnɨ gwɨnyaahohɨha nɨnɨ kandaamaato. Pɨwɨha nahata nɨnɨ kandɨ ausaahohɨha nisɨ Apɨho watɨpɨtatɨ watɨpɨha kandatɨ natanoaasihɨ atindɨ nesi nasohɨhaahɨhɨ nɨnɨ kandɨ ausaataayo.
49 — Eu não tenho falado em meu próprio nome, mas o Pai, que me enviou, é quem me ordena o que devo dizer e anunciar.
50 Nɨnɨ mmonataayo, Apɨhomɨ pɨwɨha watɨpɨha katisɨha isɨhiyai asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ nunyataise. Kiya nepɨ asɨyɨhiyaimatɨwɨ kiyaanɨhɨ jinjapɨhɨ jinjapɨhɨ bimɨtaatɨwo. Isɨ amɨ pɨwɨha katohɨha nahata nisɨ Apɨho nɨngi kandihɨha kandaato,” undatɨ kiyai kaundataase.
50 E eu sei que o seu mandamento dá a vida eterna. O que eu digo é justamente aquilo que o Pai me mandou dizer.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.