João 12
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs AAI
1 Kimbapɨho Pasopaahandɨ noaipaitandɨ asisɨha ikwɨ naasairɨtihɨ wihɨnɨramɨ naasohɨtɨha 6 kiyatɨ ahondaise. Aihɨ Jisaasiho aunahɨpatɨ Betanihanda notɨ noaipataise. Iyataatɨ sapɨhɨ Betanisɨnda jɨhura utaaho Rasaarusiho napwihɨ anɨmwaahɨpatɨ akosɨhombɨ Jisaasiho ahowimasɨho bimimbɨpɨhe.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Aihɨ Jisaasihoaisawɨ maaritɨwɨ nandaatɨwɨhapa nandapa tɨhawaayopo. Tɨhɨwɨ Mataahaatɨ kiyai nandapa tɨhatɨ numwihɨ nanawaayopo. Aihɨ Rasaarusiho isɨhiya Jisaasihoaisawɨ maasɨ nandapa nanɨhohiyɨhiyaisatɨ bindataise.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Aihɨ amɨ Mariyaahaatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ sandaahande tɨwɨhandɨ nawɨho apɨpaahɨ awaisɨho nunyatɨ nehandɨ netaise. Nesi nasatɨ Jisaasihomɨ auhɨretɨ nuhaatɨ kaatamɨ mɨtɨhomɨ misɨsɨhaara nuwipiyaipataise. Aihɨ aŋɨtɨtɨhɨ nahataapɨpɨhɨ gaamatɨ kandɨ werɨhandɨ atɨpatamɨ waamaindɨhɨrɨ gaahɨrɨ waamainjondaise.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Aihɨ amɨ Judaasɨ Isɨkariyotɨhoaisangi sura sapɨhɨ bindataise. Ko Jisaasihoai nɨwipinjohiyɨhiya otɨpɨpatɨhiyaamɨ wore. Iyataatɨ ko ipotɨhura Jisaasihoai tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ numwisɨhore. Judaasiho Mariyaahaatɨ Jisaasihoai kawindɨmandapɨ wɨndɨ maarɨmitatɨ komɨ maarɨhoaatɨhɨ itɨhɨtatɨ gwɨnyaataise. Iyatɨ ko sandaase. “Kɨmandɨ werɨmandɨ nawɨho siriwaaho aungwohandɨ 300 kiyahopɨ nga usaisɨ nunyawɨ naitɨhande. Nepɨ nawɨho ko isɨhiya ikɨpɨpa owehiyai numwɨto.
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Isɨ napindapɨ nepɨ nopɨsasopo?” tatɨ kandaase. Iyataatɨ sura isɨhiya nawɨhopɨ otɨpɨpatɨ kiyohiyɨhiya kɨnaungwɨha naasaamɨ otɨhatɨhɨ nawɨho samwaaŋɨ nehotɨhore.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Ko Judaasiho isɨhiya ikɨpɨpa owehiyaapɨ gwɨnyaatɨ maarɨho asɨpiyataatɨ sa pɨwɨha kandaamaase. Owetise. Ko ikonahosɨ ikondandɨ gwɨnyaataatɨ kandaase. Iyataatɨ ko Jisaasihoaisawɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaamɨ nawɨho iwinjatataahore. Iyataatɨ ko taahɨwaiwetɨ kiyaamɨ nawɨhomɨ bokisihandombɨ ikonatɨ noaatɨ nanahore.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Jisaasiho pɨwɨha sa atisatosa komɨha wihoaaŋɨha sandaase. “Kaati wɨndɨ namaawisapupɨ nehɨ iwinjasawise. Wanɨ kɨmuraapɨ asisɨma kɨmetapɨ werɨhandɨ sandɨ kaatɨ ahiyatosatatɨhande. Nɨnɨ napotɨ amɨ anɨmwaahɨpatopɨ yamwaatɨtandɨhuraapɨ nisɨ ambɨpatɨ nepɨ nɨmanɨtaatɨwo.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Amɨ isɨhiya ikɨpɨpa owehiyaahɨ sangisawɨ nasisoaarɨ maasɨ bimɨtaapo. O amɨ nɨnɨhɨ sangisatɨ maasɨ nasisoaarɨ wɨndɨ bɨmimɨto,” undataase.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Judaahiya pɨhɨtɨwɨ taahiyɨhiya Jisaasiho Betanihanda yaho nasatɨ binye tauhɨ atisawaayopo. Atiwɨmapɨ koai usondaatɨwɨ kiya nasawaayopo. Iyataatɨ amɨ nehɨ Jisaasihoaisaahɨ usonda nasawaamaayopo. Rasaarusiho Jisaasiho jɨhɨ anɨmwaahɨpatɨ akosɨhombɨ ahowimmasɨhoai maawɨ usondaatɨwɨ nasawaayopo.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Aihɨ amɨ sandapɨ Rasaarusihoaisangi tiwɨtaatɨwɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya mɨtɨhiya (Jerusaremɨhanda Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandɨ jatohiyɨhiya) pɨwɨha kanɨwɨ wɨsasawaayopo.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Amɨ sandɨ apaapɨmaahe. Amɨ isɨhiya taahiyɨhiya Jisaasiho Rasaarusiho napwihɨhoai ahowimasɨhɨ kandɨ mmonɨwɨmapɨ kiyaamɨ awaisawɨhiyai namasi Jisaasihopɨ gɨwunyaahauhe. Aihɨ amɨ sandɨ kandapimaawɨ Rasaarusihoai maawɨ tiwɨtaatɨwɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya gwɨnyaapɨ pɨwɨha wɨsasawaayopo.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Isɨhiya asakaiwɨ wɨrɨsandɨhandɨ asisɨha awaisɨha Kimbapɨho Pasopaahandɨ mmondaatɨwɨ ahoyanɨwɨ Jerusaremɨhanda bindawaayopo. Iyauhɨ Jisaasiho Rasaarusihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ (Betanihanda) nandapa tɨhɨwunyauhɨ nanatɨ nanotatɨ asisɨha ipotɨ kapɨhetɨ Jerusaremɨhandaahapɨ daihɨra yaho taatɨ nase tauhɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhiya atisawaayopo.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Atiwɨmapɨ totɨpatɨ isaaha tisatɨwɨ isɨsi daihɨra amɨ ko Jisaasihoaisawɨ nutandaatɨwɨ nowaayopo. Nowaawɨ isɨ wɨrɨsandɨhiya satɨwɨ kaahaatɨwɨ konyahɨtawaatopo.
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Jisaasiho dongiho netɨ koaasɨnɨ yamwaatɨ awɨtɨmatatɨ bindataise. Sandɨ ko kaindɨmandɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha aimɨ katatɨ jɨpatɨpindirɨhɨretɨ kiyataise. Iyataatɨ pɨwa sa satatɨ katise,
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “Isɨhiyaatɨ sahɨ aunahɨpa awaipatɨ Sitihandɨ Saiyonɨhandaahiyaate, sahɨ wɨndɨ yamaiwɨse. Yamaiwɨ sahɨ naingaapɨ jasawise. Sangi jainjaatɨ bimɨtandɨho Awaisɨho yaho taatɨ nasataise. Ko dongiho sɨpɨpɨhohoaasɨnɨ yamwaasi yaho taatɨ nasataise,” Jekaraiyaaho 9:9
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Sura saiwa siyatɨ Jisaasihoai nusoaipasurɨmura komɨ otɨpɨpatɨhiya koai nɨwipinjohiyɨhiya wɨndɨ gɨmaawunyainje. Nehɨ ipotɨhura Autaahaatɨho Jisaasihoai ahowimatɨ ambɨpatɨ awaipatɨ koai numwihɨhuraahɨ kiya pɨwa saamɨ tanyaahaapɨ gɨwunyainjɨhɨ mmonawaayopo. Sa pɨwa Jisaasihopɨ tɨtɨhɨ kandaaso tɨwo. Aihɨ amɨ kɨretɨ isɨhiya Jisaasihoai saiwa kawisawaayowo tɨwo.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Iyataatɨ isɨhiya Jisaasiho Rasaarusihoai anɨmwaahɨpatɨ akosɨhotapɨ ahowimasura maasɨ bitotawa iwinjahohiyɨhiya Jisaasiho sandɨ kaindɨndapɨ wɨndɨ namaamɨhaapɨ pɨwɨha nesi isɨhiyai kaundɨwɨ nahataapɨpɨhɨ gaamawaayopo.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Amɨ sandɨ sɨwipatɨ watɨpɨhandɨ (Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhanda) Jisaasiho kaindɨmandapɨ atisawaawɨ koai usondaatɨwɨ ko bimimbɨpɨhɨ kiya nowaayopo.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Aihɨ namapɨ Parisihiya sawana sanawaatopo. “Mmome. Nyahɨ kaitɨhaawɨ gwɨnyaahohɨtɨhandɨ wɨndɨ kamaito. Amɨ isɨhiya nahandɨ kandɨnɨhɨ koenda nuwɨ koai taawɨ aimɨ nɨwipinjawaayowo,” nnawaatopo.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Isɨhiya Jerusaremɨhanda Autaahaatɨhoai nuwimaapɨ Kimbapɨho Pasopaahandɨ mmondaatɨwɨ niyohiyɨhiyaamɨhatɨhɨ asɨhiya usa Gɨrikɨhiya numwɨhandawaayopo.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Siya Gɨrikɨhiya Piripɨhoenda nowaayopo. (Piripɨho so aunahɨpatɨ wɨtɨ Garirihanda ahetipatɨ Betɨsaitaahandaahapɨhoe). Nuwɨ kiya Gɨrikɨhiya Piripɨhoai saundawaatopo. “Awaisɨhonye. Nyahɨ Jisaasihoai winjaitɨhaawɨ nasɨhaayo,” undawaatopo.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Saundauhɨ Piripɨho atisamapɨ notɨ Andɨruhoai kaundataase. Aihɨ amɨ Andɨruyɨ Piripiya maisahurɨ numwɨ Jisaasihoai kaundamaase.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Kaundihɨ Jisaasiho kuramɨ pɨwɨha wihoaaŋɨha saundatɨ kaundataase. “Isɨhiyaamɨ Awaisɨhonɨnɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ nisɨ isɨhiyai japɨhɨ numwaitandɨ Autaahaatɨho katatɨ nanɨmɨhainjɨhonɨnɨ ambɨpatɨ awaipatɨ naitandɨhura wanɨ kɨmuraare.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Nɨnɨ akɨtɨnɨhɨ sangi kasatataato. Witɨhandɨ yandɨpɨho yapɨpataatɨhɨ yamasaihɨ ko napotɨ wɨndɨ namaamasaatataataahɨ nehɨ ko naasohɨhɨ ahotɨtaise. O amɨ ko yandɨpɨho yapɨpataatɨhɨ yamasaihɨ napotɨ namasaatataataahɨhɨ asoho witɨhandɨ yandɨpɨho ningotɨ taahɨho noaipaitaise.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Utaaho wo sawaho maapɨ biyatɨ bimɨtandɨhandapɨ pɨhɨtatɨ gwɨnyaataataahɨ so ko komɨ ipotɨhura asɨtimatɨtandɨhandɨ wɨndɨ namaitaise. O amɨ utaaho wo sawaho maapɨ biyatɨ bimɨtandɨhandapɨ pohipinataataahɨ ko komɨ ipotɨhura asɨtimatɨtandɨhandɨ anɨtisatɨ isɨwatɨtaise. Iyatɨ ko asɨtimatɨtandɨhandɨ netɨ konɨhɨ jinjapɨhɨ jinjapɨhɨ bimɨtaise.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Amɨ sahɨ usaatɨ nɨnɨ samɨ awaisɨhonɨnɨ jainjatohɨhonisɨ otɨpɨpatɨ kanisohiyɨhiyaatɨ nɨngi akɨtɨnɨhɨ sahɨ nanipinjawɨse. Amɨ nɨnɨ bimohɨpɨpɨhɨ nisɨ otɨpɨpatɨhiyaisangi nɨngisawɨ maasɨ kapɨhɨ bimɨtaapo. Amɨ utaaho wo nisɨ otɨpɨpatɨ kanisɨhoai nisɨ Apɨho Autaahaatɨho ambɨpatɨ awaipatɨ numwɨtaise,” ndaase.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Iyataatɨ Jisaasiho sandaase. “Wanɨ nɨnɨ nisɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ amɨ ambɨpatɨ awaindɨhandɨ yaasatɨ naaŋanisataise. Aihɨ nɨnɨ pɨhɨndɨ gwɨnyaataayo. Amɨ nɨnɨ napitɨtɨtande? Nɨnɨ satɨtando, Apore, kɨmandɨ nisɨ ambɨpatɨ maarɨho yaasamandɨ nɨnɨ napwɨtandiyohɨtɨmandɨ nemapɨ nɨngi kandaatɨhapɨ nanɨmaape tɨtando? Owe. Nɨnɨ sandɨ wɨndɨ kamaatɨtaano. Amɨ kɨmandɨ kandɨ nisɨ ambɨpatɨ maarɨho yaasamandɨ wanɨ kɨmura naitandɨ nɨnɨ napɨtɨhonɨniso.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Apore, kinyɨ ambɨpatɨ nepɨ autaahɨ naimaapɨ awaindemape,” daase Jisaasiho.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Isɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ kapɨhɨ detɨ bitohohiyɨhiya sa pɨwa atisawaayopo. Atisawaawɨ amɨ kiya satawaatopo. “Ausoaaha gandaase,” tawaatopo. Amɨ kiyaamɨ usa wɨretɨhiya satawaatopo. “Autaahaatɨhomɨ enjerɨhiya otɨpɨpatɨhiya yamɨhapataatɨhɨ bimohiyɨhiyaamɨ wo nasatɨ Jisaasihoai pɨwaundataase,” tawaatopo.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Satauhɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Kɨma pɨwɨma nisapɨhaamaahe. Owe. Sapɨhaare.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Wanɨ kɨmura Autaahaatɨho maapɨ yapɨmbataapɨhɨ isɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usondandɨhuraare. Wanɨ kɨmura utaaho yapɨmbatamɨ mɨtɨho awaisɨhoematatɨ jatisɨhoai Autaahaatɨho nemaitandɨhuraare.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Amɨ nɨnɨhɨ wanɨ yapɨpataapɨhɨ bindataayo ipotɨhura isɨhiya nɨngi nepɨ autaahɨ nanimaitaapo. Nanimaasaihɨ sura isɨhiya nahatiyai nɨnɨ nɨwahonɨsaapɨhɨ numwaasi napɨto,” undatɨ kaundataase.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Jisaasiho sa pɨwɨma katisɨma ko sawaho ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ napwɨtandɨhɨraapɨ saindɨ napwɨto undatɨ isɨhiyai netɨ nunjatɨ kandaase.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Saundihɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhiya komɨ pɨwɨmaamɨ wihoaaŋɨha koai saundawaatopo. “Nyahɨ Autaahaatɨhomɨ wɨnɨhapɨpaatɨhɨ pɨwɨha sataha atiso. ‘Utaaho Komɨ Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Namɨhainjɨhohɨ ko nasataahura wɨndɨ namaapotɨ konɨhɨ bimɨtaise,’ taha atiso. Isɨ amɨ kɨnyɨ satɨpɨ Isɨhiyaamɨ Saaho Jɨho Awaisɨhoai isɨhiya nepɨ (ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ) nɨwimaapɨ autaahepumwaitaapo tingɨtɨmandɨ napotɨpɨhaase? Amɨ so Isɨhiyaamɨ Saaho Jɨho tingɨma tanyaaha napotɨpɨhaase? Amɨ diyaamahopɨse?” undɨwɨ Jisaasihoai kiya bapaiwɨ nunjenawaayopo.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Saundɨwɨ nunjenɨhauhɨ amɨ Jisaasiho kiyai wihoaaŋɨha saundataase. “Nehɨ apɨpaahɨ masɨhonjɨ nausaatindɨhandɨ sangisatɨ maasɨ bimɨtaise. Wanɨ nausaatindɨhandɨ sangisatɨtonɨhɨmura sahɨ kandɨ nausainjɨtɨhandetɨ daiwise. Amɨ wiwa asɨhatindɨhandɨ sangi netɨ nasamaasaitaiso. Utaaho wo asɨhatindɨhandaatɨhɨ ko naimbɨpɨhapɨ wɨndɨ mose. Owetise.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Wanɨ nausainjɨtɨhandɨ utaarɨ wonjɨ sangisatɨ maasɨtonɨhɨmura amɨ sahɨ kandɨ nausainjɨtɨndapɨ gɨwunyaapise. Gɨwunyaawaawɨ amɨ sahɨ noaipapɨ nɨnɨ nausainjɨtɨhandamɨ tanyaahonisɨhiyaatɨ manyinyaatimatɨwɨ isɨhiyai nɨwusaatɨtaatɨwɨhiyaatimatɨtaatɨwo,” undataase. Ko kiyai saiwa kaundatɨ owemamapɨ namasi notaise. Notɨ koai isɨhiya wɨndɨ mausondaatɨwɨhapɨhɨ kiyaapɨ noaatataise.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jisaasiho sɨwipatɨ otɨpɨpatɨ watɨpɨhaiwa Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhanda kaihɨ isɨhiya mmonawaayopo. Saiwa watɨpɨhaiwa taahɨwaiwa Jisaasiho kaihɨ mmonawaahandɨ kandɨ kopɨ isɨhiya taahiyɨhiya wɨndɨ gɨmaawunyaahopo.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Iyataatɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ awusaasɨho Aisaiyaaho jɨhura pɨwɨha wa katirɨhɨrɨ kɨretɨ sandɨ kiya kiyawaayopo. Iyataatɨ pɨwa ka Aisaiyaaho satise.
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Amɨ sandɨ kandapɨ kiya Jisaasihopɨ wɨndɨ baiwɨ gɨmaawunyaahopo. Aihɨ saiwɨ kiya Jisaasihopɨ gɨmaawunyaahotɨmandapɨ pɨwɨha wa Aisaiyaaho satatɨ katise.
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Autaahaatɨho kiyaamɨ ndɨha netɨ nurɨmaasatɨ nɨwisotise. Iyatɨ kiyaamɨ maarɨho nawɨhaamatiyatɨ daahɨ nɨwisapuse. Autaahaatɨho kiyai sawisataise amɨ kiya kiyaamɨ ndɨhaara wɨndɨ japɨ monɨwɨ amɨ kiyaamɨ marɨhoaatɨhɨ wɨndɨ gɨmunyaitaatɨwo. Amɨ wiwa kiyaamɨ ndɨha gaatanɨhɨ baiwɨ mmonɨwɨ amɨ kiyaamɨ maarɨhoaatɨhɨ biyatɨ gɨwunyaatonɨhɨ nisenda nepemaitɨwɨ napisaihɨ amɨ nɨnɨ kiyai netɨ wiwa tɨtɨhemwatɨpanotise,” Aisaiyaaho 6:10
40 “God iwa’an matah hifim
41 Aisaiyaaho sa pɨwɨma katindɨmandɨ amɨ ko Jisaasihomɨ watɨpɨhandɨ ipotɨhura noaipaitandɨhandapɨ mmonataatɨ pɨwɨha sa Jisaasihopɨ kandaase.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Amɨ isɨhiya (Judaahiya) taahiyɨhiya naasɨkura Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo. Amɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya mɨtɨhiya usaisangi maawɨ Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo. Gɨwunyaawaahandɨ kandɨ amɨ kiya Parisihiyaapɨ yayawa Jisaasihopɨ kiya gɨwunyaahohɨtɨhandɨ ausaapɨ wɨndɨ kamaatopo. Amɨ mɨtɨhiya kiyai nepɨ nɨwisapusaihɨ amɨ kiya Judaahiya usaisawɨ tɨmaamaitɨwɨ kiyaamɨ aŋɨ gwɨharaahonyaapɨhɨ ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ amɨ gaapundɨwɨ aunɨhɨhɨrɨ wɨndɨ kamaataane tɨwo.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Amɨ kiya isɨhiya nyangi awaisawɨhiyaaso tɨwɨ nyamɨ ambɨpatɨ nanyimaito tɨwɨ gwɨnyaapɨ maaritɨwɨhiyaatawaawe. Amɨ Autaahaatɨho kiyaamɨ ambɨpatɨ netɨ nɨwimaitandɨ kiya kopɨ wɨndɨ maarɨmitawaawe.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Aihɨ Jisaasiho waapɨhɨtatɨ sata kandaase. “Utaaho wo nisapɨ gɨnunyaasɨho amɨ nehɨ nisapaahɨhɨ gɨnunyaataamaise. Apɨho nɨngi natanoaasihɨ nasohɨhopimaawɨ gɨwunyaataise.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Nɨngi nisonatɨ ninjaso so nɨngi netɨ natanoaasisɨhoai usonatɨ winjataise.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nɨnɨ sisɨha nausainjɨtɨhandamataindɨ isɨhiyai nɨwusaatɨtandɨ yapɨpataapɨhɨ nasataayo. Amɨ utaaho nisapɨ gɨnunyaaso so asɨhatindɨhandaatɨhɨ ko wɨndɨ bɨmimɨtando.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 “Amɨ utaaho wo nisɨ pɨwɨha atɨnisataahandɨ kandɨ pɨwɨha ka biyatɨ miwatisɨhoai nɨnɨ wɨndɨ tipɨtapaatɨ mausondo. Amɨ nɨnɨ isɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usondandɨ napɨtɨhonɨnɨmaahe. Owetise. Nɨnɨ isɨhiya yapɨpataapɨhiyai japɨhɨ numwaitandɨ napɨtɨhonɨne.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Isɨhiya yapɨpatambɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usondandɨho utaaho yahore. Isɨ ko utaaho wo nɨngi namaanɨmaatɨ ahosɨnɨmatɨ amɨ nisɨ pɨwɨha atɨhomisatɨ nenɨmasoai netɨ tipɨtapa usondaise. Nisɨ pɨwɨha atɨhomisɨha ka utaasoai saundatɨ, ‘kɨnyɨ utaahoŋɨ maipɨhandisapɨhoŋisɨ kɨnyɨ pɨwɨha nepe,’ undatɨ asisɨha ipotɨhetɨ netɨ tipɨtapa usondaise.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Amɨ nɨnɨ nɨwahonɨnɨ gwɨnyaahohɨha nɨnɨ kandaamaato. Pɨwɨha nahata nɨnɨ kandɨ ausaahohɨha nisɨ Apɨho watɨpɨtatɨ watɨpɨha kandatɨ natanoaasihɨ atindɨ nesi nasohɨhaahɨhɨ nɨnɨ kandɨ ausaataayo.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Nɨnɨ mmonataayo, Apɨhomɨ pɨwɨha watɨpɨha katisɨha isɨhiyai asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ nunyataise. Kiya nepɨ asɨyɨhiyaimatɨwɨ kiyaanɨhɨ jinjapɨhɨ jinjapɨhɨ bimɨtaatɨwo. Isɨ amɨ pɨwɨha katohɨha nahata nisɨ Apɨho nɨngi kandihɨha kandaato,” undatɨ kiyai kaundataase.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.