Filipenses 2

Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Kɨraisiho sangisɨ andɨtɨsaiwatɨ amɨ komɨ maarɨho nasamindɨhandɨ sangi netɨ nasɨpɨpaisɨhɨ samɨ maarɨho biyatɨ wɨsaitataise. Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho Gaaho Kɨraisihomɨhetɨ bimisɨho sangi netɨ tisamaamaisɨhɨ amɨ sahɨ woŋɨ waaŋɨ amɨ wowaatapɨ samɨ maarɨho gaaho gwɨnyaapɨ gaahatɨ kainɨwɨ mmotɨnawaayopo.
1 Se me é possível, pois, alguma consolação em Cristo, algum caridoso estímulo, alguma comunhão no Espírito, alguma ternura e compaixão,
2 Sahɨ tɨmaamaitɨwɨ maarɨho naasohɨ utaaho nehɨ naasomataiwɨ gwɨnyaapɨse. Aiwɨ sahɨ ususaatɨ woŋɨ waaŋɨ wowaati maarɨho nunyawɨ namɨnɨwɨ napaisaatɨ bimaawɨse. Sahɨ sandɨ saisaihɨ nɨnɨ sapɨ apɨpaahɨ nga maaritɨtɨmaito.
2 completai a minha alegria, permanecendo unidos. Tende um mesmo amor, uma só alma e os mesmos pensamentos.
3 Kɨnyɨ wapa kiyapaahapa nehɨ kɨnyɨ kɨwahonyapaahɨhɨ gwɨnyaapɨ, amɨ usaapɨ mandɨtɨpaimbɨ amɨ kɨwahoŋɨ naimaatɨpɨhɨretɨ wɨndɨ kamaime. Kɨnyɨ yatɨhɨ ipatisanɨpɨ isɨhiya usa aimɨ awaisawɨhiyaimatɨwɨ bimohiyɨhiyaamɨ yatɨhɨ otɨtɨhɨ pɨnumbwɨ kiyai kɨnyɨ nɨwimaapɨ autaahɨwipe.
3 Nada façais por espírito de partido ou vanglória, mas que a humildade vos ensine a considerar os outros superiores a vós mesmos.
4 Aimbɨ amɨ kinyɨ ikɨpɨpa kɨnyɨ kɨwahonyɨhapaahɨhɨ itatamanɨpɨ minjatɨpɨ amɨ usaamɨhapai maawɨ nepɨ iwɨtatamanɨpɨ kiya itatamanɨnɨwɨ bimɨtaatɨwɨhandapɨ kɨnyɨ iwinjatɨme.
4 Cada qual tenha em vista não os seus próprios interesses, e sim os dos outros.
5 Sahɨ gwɨnyaahohɨtɨhandɨ amɨ samɨ dahopa pɨwɨha amɨ wapa kaiwɨ daiwɨ bitohohɨrɨhɨretɨ Kɨraisɨ Jisaasiho kaipatamataiwɨ kaiwɨse.
5 Dedicai-vos mutuamente a estima que se deve em Cristo Jesus.
6 Kɨraisiho yapɨpataapɨhɨ sangɨ nasatɨ yamɨhapataatɨhɨ bimisura nahataapaatɨhɨ osamatɨ ko Autaahaatɨhomatiyaho Autaahaatɨhoaisatɨ naasaataatɨ gwɨnyaatɨ amɨ naasaataatɨ awaisɨhoematatɨ bimainjahore. Siyahondaahandɨ kandɨ ko Autaahaatɨhoematatɨ Autaahaatɨhoaisatɨ maasɨ naasaataatɨ bimindɨhandɨ sawaho netɨ itatamanɨtando tatɨ gwɨnyaatɨ ko wɨndɨ anɨtisatɨ miwatise. Owetise. Kandɨ ko nehɨ namɨhaatɨ namataise.
6 Sendo ele de condição divina, não se prevaleceu de sua igualdade com Deus,
7 Ko siyatɨ Autaahaatɨhotatɨ Autaahaatɨhoaisatɨ bimimbɨpɨhɨ namatɨ namɨhaamapɨ noaipatɨ nehɨ otɨpɨpatɨhoematataise. Iyatɨ ko noaipatɨ nyahɨ isɨhiyaanamɨ ambɨpatɨ netɨ amɨ nehɨ nyamatiyatɨ utaahoematataise.
7 mas aniquilou-se a si mesmo, assumindo a condição de escravo e assemelhando-se aos homens.
8 Ko siyatɨ nehɨ utaahoematatɨ noaipatɨ yatɨhɨ ipatisanatɨ Autaahaatɨho kaundirɨhɨretɨ atɨwisatɨ kaimɨ notɨ amɨ yaawɨhandɨ netɨ ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ sɨkiyatɨ napotaise.
8 E, sendo exteriormente reconhecido como homem, humilhou-se ainda mais, tornando-se obediente até a morte, e morte de cruz.
9 Ko siyatɨ kaindɨhandaahɨ Autaahaatɨho koai nɨwimaatɨ otɨpɨpatɨ amɨ ambɨpatɨ apɨpaahɨ autaahɨtahatɨ awaipatɨ usaamɨ ambɨpati nusatipɨhaahatɨ nunyatɨ ahɨwisataise.
9 Por isso Deus o exaltou soberanamente e lhe outorgou o nome que está acima de todos os nomes,
10 Isɨ amɨ nahatiya mɨhaatɨ yamɨhapataatɨhiyaunɨ amɨ maapɨ yapɨpataapɨhiyaunɨ amɨ yamatɨhɨ yapɨpatamɨ nyepepɨhiyaunɨ Jisaasihomɨ ambɨpatapɨ atotɨpɨwesawɨ koai nɨwimaitaatɨwo.
10 para que ao nome de Jesus se dobre todo joelho no céu, na terra e nos infernos.
11 Aiwɨ amɨ isɨhiya nahatiya kiyaamɨ maahomwaaŋapɨ ausaapɨ satɨwɨ “Jisasɨ Kɨraisiho so nyamɨ Awaisɨhore,” tɨtaatɨwo. Aiwɨ amɨ kiya nyamɨ Apɨho Autaahaatɨhore tɨwɨ koai nɨwimaapɨ komɨ ambɨpatɨ mepɨ autaahepumaitaatɨwo.
11 E toda língua confesse, para a glória de Deus Pai, que Jesus Cristo é Senhor.
12 Isɨ amɨ nisɨ naisɨhiyaatɨ nisataiwɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaate, nɨnɨ jɨhura napɨtɨ sangisatɨ bimohura sahɨ nasisoaarɨ napaitɨwɨ Autaahaatɨhoai atɨwiwɨhiyaate. Isɨ amɨ wanɨ kɨmura nɨnɨ sangisatɨ maasɨ wɨndɨ bɨmimaatɨ kaanɨhɨ wapɨhɨ bimohurɨmuraisangi sɨkaiwɨ Autaahaatɨhoai atɨwiwɨse. Sangi Autaahaatɨho ko maaritatɨ gwɨnyaasɨrɨhɨretɨ japepihɨrɨtaatɨwɨ japɨhɨ aimɨ nasamaasɨhiyaatisɨ sahɨ kopɨ yaiwɨ itipɨ apɨpaahɨ ipotɨhandɨ koaisawɨ asɨtimatɨwɨ bimɨtaatɨwɨ japɨhɨ kiyaatangisɨnɨhɨ nasamaitandɨhandapɨ andɨtatɨ napamapɨ otɨpɨpatɨ kaimɨ nuwɨse.
12 Assim, meus caríssimos, vós que sempre fostes obedientes, trabalhai na vossa salvação com temor e tremor, não só como quando eu estava entre vós, mas muito mais agora na minha ausência.
13 Amɨ sandɨhɨ Autaahaatɨho sawaho samɨhetɨ otɨpɨpatɨ kiyataise, amɨ sangi netɨ andɨtɨsaiwatɨ gisunyaahonɨhɨ amɨ sahɨ ko maaritatɨ gwɨnyaasɨpɨpa japepihɨrɨwɨ kaitaatɨwɨ amɨ sangisangi apɨpaahɨ maaritɨwɨmapɨ kapaahɨhɨ mmonɨpinjawɨ kaiwɨ japepihɨrɨtaatɨwo.
13 Porque é Deus quem, segundo o seu beneplácito, realiza em vós o querer e o executar.
14 Sahɨ samɨ itɨhɨnnɨwɨ naumwaarinɨhohɨpɨpa ŋuŋaaha namamapɨ nahataapa nehɨ gaahɨretɨ kaiwɨse.
14 Fazei todas as coisas sem murmurações nem críticas,
15 Sahɨ saisaihɨ amɨ isɨhiya sapɨ sisaiwɨhiye, maatisaihɨ amɨ sahɨ nga ainahiyɨhiyaatɨtɨwɨ, amɨ wapa maipɨhapaapɨ pɨwɨha samɨhetɨ owehiyaatɨtɨtaatɨwo. Aiwɨ sahɨ maipɨhapa wapa owehiyaatɨ Autaahaatɨhomɨ manyinyaatɨtɨtaatɨwo. Amɨ sahɨ isɨhiya apɨpaahɨ maipɨhiya suhɨrɨ maasapɨho ainjɨhɨpɨpaamatiyahiyaamɨ otɨhatɨhɨ bindawaayopo. Bindawaawɨ sahɨ gaahaiwa Autaahaatɨhomɨhɨretɨ kiyohɨwaiwaaraahɨ sahɨ kiya asɨhatindɨtɨhɨ bimohiyɨhiyai kaumbwaatamɨ sisɨhaamataiwɨ taawɨ kiyaamɨhetɨ nɨwusaatawaayopo.
15 a fim de serdes irrepreensíveis e inocentes, filhos de Deus íntegros no meio de uma sociedade depravada e maliciosa, onde brilhais como luzeiros no mundo,
16 Sahɨ pɨwɨha akaaha isɨhiyai asiyaimatɨtaatɨwɨhandɨ numwɨtandɨha katɨwunjawɨ kɨmaasɨ sahɨ naitaatɨwaahɨ nepɨse undɨwɨ nunyawaayopo. Isɨ amɨ sahɨ sɨkɨretɨ kaimɨ nuwɨse, amɨ Kɨraisiho japɨhɨ nasonɨhura nɨnɨ sapɨ tɨhaapaindɨ maaritɨtɨ sandɨ nisɨ otɨpɨpatɨ andɨtatɨ napamatɨ kiyohɨpatɨ nehɨ yatɨtɨpɨhatɨ kiyataamaayo, akɨpɨpa nimaatahatɨ kiyataayo, ndɨ maaritɨtaano. Aindɨ amɨ nɨnɨ tusatipatɨtɨ ŋuhɨtohɨtɨhandamɨ akɨpɨpa nɨnɨhimatɨtɨ naitaano.
16 a ostentar a palavra da vida. Dessa forma, no dia de Cristo, sentirei alegria em não ter corrido em vão, em não ter trabalhado em vão.
17 Nɨnɨ jɨhura napɨtɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha kasatonɨhɨ sahɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaawaayopo. Aiwɨ sandɨ sahɨ kopɨ gɨwunyaahohɨtɨhandɨ wapa nandapa kohasɨpɨho nga biyatɨ waamainjotɨhapaamataiwɨ Autaahaatɨhoai komɨ otɨpɨpatɨ kawiwɨ gaarehandɨ nunyawaayopo. Isɨ amɨ nɨngisangi isɨhiya nɨwisaihɨ napotaatɨ nisɨ jɨtɨpatɨ sahɨ gaarehandɨ nunyohɨtɨhandamɨ tiwatɨhaatɨ nuhaamataataahɨ gaare, ndɨ maaritɨtɨ amɨ sangisatisangi waatɨ mɨtaahɨ maaritɨto.
17 Ainda que tenha de derramar o meu sangue sobre o sacrifício em homenagem à vossa fé, eu me alegro e vos felicito.
18 Isɨ amɨ sangisangi maaritɨwɨ amɨ nɨngisawɨ maasɨ waatɨ tisaitɨwɨ maaritɨwɨse.
18 Vós outros, também, alegrai-vos e regozijai-vos comigo.
19 Nɨngisɨ Awaisɨho Jisaasiho satatɨ, “Kɨnyɨ isɨhiya Piripaihiyaapɨ Timotehoai natɨpusoaase,” ndonaahɨ koai netɨ nandusoaasɨtandɨ gwɨnyaatɨ jatataayo. Koai nɨnɨ nandusoaasisanɨhɨ sangisaapɨhɨ nasatɨ noaipatɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaapɨ gaahaiwa kaiwɨ bimohɨwaiwa mmonatɨ netɨ atisatɨ nesisatɨ kandonɨhɨ nɨnɨ sapɨ tɨhaapaindɨ maaritɨtando.
19 Espero no Senhor Jesus enviar-vos dentro em breve Timóteo, para que me traga notícias vossas e eu me sinta reconfortado.
20 Isɨhiya sapɨ pɨhɨtɨwɨ nitanɨwɨ gisunyaapɨhiya usa nɨngisawɨ kɨmbɨhɨ wɨndɨ bɨmimowɨ nehɨ Timotehohisɨ amɨ nehɨ koaisaahɨhɨ netɨ nandusoaasisanɨhɨ ko sangisenda napɨtaise. Iyataatɨ so Timoteho nisatiyatɨ nɨnɨ sangisɨ napɨtɨ jasondandɨ waatɨ pɨhɨndɨ nitandɨ gwɨnyaahopatamatiyatɨ sapɨ waatɨ nitanatɨ pɨhɨtatɨ gwɨnyapenahore.
20 Pois não há ninguém como ele, tão unido comigo em sentimento, que com tão sincera afeição se interesse por vós.
21 O amɨ isɨhiya usaahɨ otɨpɨpatɨ nehɨ sawanaamɨhatapaahɨhɨ maaritɨwɨ kiyawaahandɨ kandɨ Jisasɨ Kɨraisihomɨ otɨpɨpatɨ wɨndɨ kamaiwɨhiyaahɨhiso.
21 Todos os demais buscam os próprios interesses e não os de Jesus Cristo.
22 Timoteho sopaahɨ sahɨ aimɨ ko utaaho siyatɨ setahoe, tɨwɨ mmonɨwɨ gwɨnyaapɨhiyaate. Ko metɨho wo komɨ sapɨhoaisɨ andɨtɨwiwatɨ otɨpɨpatɨ kiyausepaatɨ kaipatamatiyatɨ nɨngisaha maasɨ Autaahaatɨhopɨ Pɨwɨha Gaaha wanɨha Jisasɨ Kɨraisihopɨtɨha awusaahaayo. Timoteho siyatɨ Autaahaatɨhomɨ otɨpɨpatɨ nɨngisatɨ maasɨ kaindɨhandapɨ sahɨ aimɨ mmonɨwɨ gwɨnyaapɨhiyaate.
22 Quanto a ele, conheceis a sua inabalável fidelidade: tal como um filho ao pai, ele se dedica, comigo, ao serviço do Evangelho.
23 Timotehoai sahɨ bimohɨpɨpɨhapɨ nandusoaasisanɨhɨ napɨtaise. Isɨ amɨ nɨnɨ jɨhɨ gwɨnyaatɨ mmondaano, gamanɨho nɨngisɨ wipɨniso ndo. Saindɨ mmonɨtɨ kaindosatɨ Timotehoai sapɨ ketɨ nandusaasɨto.
23 É ele que eu pretendo enviar-vos, logo que eu puder entrever o desfecho da minha causa.
24 Aihɨ amɨ nisangi saindɨ gwɨnyaataayo. Awaisɨho nɨngisɨ sandatɨ, ‘kɨnyɨ Piripaihiyai iwinjaita numwe,’ ndatɨ netɨ nɨtatamanatɨ natanoaasonɨhɨ nɨnɨ ketɨ napɨtɨ sangi jainjaitando.
24 Aliás, confio no Senhor que também eu irei visitar-vos em breve.
25 Epapɨrotaitaasiho samɨ maahomwaaŋɨ nesi nɨngisenda napɨtandɨ sahɨ jɨhɨ namɨhanɨwɨ natɨwusaasawaayopo. Aiwɨ nɨnɨ nenoaahɨtohɨpɨpa sahɨ koai nunyauhɨ ko nesisatɨ nɨngisɨ naninyataise. Aihɨ ko nasatɨ naninyatɨ nɨngisatɨ maasɨ bindata Autaahaatɨhomɨ otɨpɨpatɨ kiyataise. Iyatɨ amɨ ko nisatiyatɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaasɨtɨhanda tɨtɨhɨ nisɨ naisɨho akohore. Ko nisɨhihoaaŋɨ andɨtitatɨ bitonda Kɨraisihomɨ pwɨsɨpɨ yaipatɨ isɨwatɨ tunnatɨ yahwinjɨhoematatɨ isɨhiya pɨwɨha akaahai nepɨ tipɨndɨwɨ ipɨhatiwɨmaitaatɨwiyohiyɨhiyai pɨwɨha wihoaaŋɨha kaundataase. Isɨ nɨnɨ koaisɨ nga japɨhɨ komɨhiyaatangisenda nandusoaasisanɨhɨ napɨtaise.
25 Julguei necessário enviar-vos nosso irmão Epafrodito, meu companheiro de labor e de lutas, que designastes para assistir-me em minhas necessidades.
26 Iyataatɨ sahɨ Piripaihiyaatɨ kopɨ timbɨpa apɨpaahɨ aungwohandɨ nese, tɨwɨ aimɨ atiwɨ newaayopo. Aihɨ amɨ ko Epapɨrotaitaasihoaisangi nisɨhiya nisɨ timbɨpaapɨ aimɨ atisowɨ ketɨ nisɨ aunahɨpata nisɨhiyai winjaita nutaano, tatɨ waatɨ gwɨnyaataise.
26 Ele estava com saudades de todos vós e visivelmente preocupado, por terdes tido notícia da sua doença.
27 Sandɨ ko timbɨpa awaimbɨpa nese totɨmandɨ tɨtɨhɨ akaahe. Ko aimɨ napwɨtotahoai Autaahaatɨho kopɨ maarɨho asɨpiyatɨ amɨ nisapisangi maarɨho asɨpiyatɨ koaisɨ komɨ timbɨpa nemwatɨ amɨ nisɨ maarɨho asɨpaindɨ maarɨho tɨndatɨ naaŋanitandɨhandɨ nenɨmataise.
27 De fato esteve mal, às portas da morte! Mas Deus teve compaixão dele, e não somente dele, mas também de mim, para que eu não tivesse aflição sobre aflição.
28 Isɨ nɨnɨ koaisɨ sangisenda japɨhɨ nandusoaasɨtandɨ watɨpɨndɨ gwɨnyaataayo. Isɨ nɨnɨ sapɨ pɨhɨndɨ wɨndɨ gɨmunyaatɨ, amɨ naaŋɨhaiwa yiyatɨmwɨ wɨndɨ namaitandɨ gaasɨ koai nandusoaasɨtaano, amɨ notɨ sangisɨ jainjahonɨhɨ sahɨ koai usonawaawɨ sahɨ kopɨ nga maaritɨtaatɨwo.
28 Esta é a razão por que procurei enviá-lo antes, para que, vendo-o, novamente vos alegreis e eu também fique menos preocupado.
29 Isɨ nɨnɨ koai nandusoaasisanɨhɨ japɨhɨ nasatɨ jainjahonɨhɨ koai, nga japɨhɨ nasapaise Awaisɨhomɨ otɨpɨpatɨ naimbɨ kaimbɨmapo, undɨwɨ ikwɨrɨ ahowiwɨse. Utaaho siyahosɨ maaritɨwɨ koai nepɨ autaahemapɨse.
29 Portanto, acolhei-o no Senhor com toda a alegria e tratai com grande estima homens assim.
30 Epapɨrotaitaasiho Awaisɨhomɨ otɨpɨpataatɨhɨ timbɨpa netɨ maanɨhɨ napotaise. Iyatɨ ko otɨpɨpatɨ sawahopɨhatapɨ wɨndɨ gɨmunyapɨmenatɨ Awaisɨhomɨ otɨpɨpatapimainjɨhɨ nɨnɨ kaanɨhɨ bimonɨhɨ, amɨ sahɨ nɨngisɨ andɨtɨnipɨ otɨpɨpatɨ ususaanɨ nɨnawɨpɨhɨ kaitɨhaahatɨ sahɨ nɨngisɨ kaiwɨnepaapɨ kaitɨhatɨ, amɨ sahɨ koai nunyohɨpatɨ samɨ aunahɨpatɨ netɨ ko nɨngisatɨ maasɨ kiyataise. Kiyatɨ maasɨ bindɨhaawɨ ko timbɨpa naaŋɨhandɨ netaise.
30 Porque foi pela causa de Cristo que esteve próximo da morte, e arriscou a própria vida, para prestar-me os serviços que vós não podíeis prestar em pessoa.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filipenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.