1 Coríntios 4
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs ARIB
1 Sangi biyatɨ nyapɨ gɨsunyaatɨtandɨ nɨnɨ sandɨ kasatɨtaato. Nyahɨ Kɨraisihomɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ ko natanyoaasisawɨhiyaanɨne. Iyatɨ amɨ ko Autaahaatɨho isɨhiyai wɨndɨ netɨ namunjahaiwa noaasandiwaiwa nyamɨhetɨ ahotanɨhɨ jaawa bindɨhaawɨ isɨhiyai kaundɨtɨhaawɨ namɨhanatɨ ahɨnyihɨhiyaane.
1 Que os homens nos considerem, pois, como ministros de Cristo, e despenseiros dos mistérios de Deus.
2 Iyataatɨ amɨ utaaho wo awaisɨho womɨ otɨpɨpatɨ iwinjaatɨ biyatɨ atisatɨ netɨ biyatɨ komɨ kaundirɨhɨretɨ japepihɨrɨtaise.
2 Ora, além disso, o que se requer nos despenseiros é que cada um seja encontrado fiel.
3 Iyataatɨ amɨ nisapɨ ko otɨpɨpatɨ siyatɨ siyatɨ kiyahoe tɨwɨ sahunɨ amɨ isɨhiyaunɨ tipɨtapaapɨ nisondaatɨwɨhandapɨ awaindɨhande ndɨ nɨnɨ wɨndɨ waatɨ gɨmunyaaho. Iyataatɨ amɨ nɨnɨ nɨwahonɨsangi otɨpɨpatɨ saindɨ saindɨ kiyataayo ndɨ wɨndɨ nɨwahonɨnɨ tipɨtapaatɨ motɨnɨho. Owetise.
3 Todavia, a mim mui pouco se me dá de ser julgado por vós, ou por qualquer tribunal humano; nem eu tampouco a mim mesmo me julgo.
4 Iyataatɨ amɨ nɨnɨ saindɨ kasatotɨmandɨ apaapɨmaato. Nɨnɨ otɨpɨpatɨhonɨnɨ otɨpɨpatɨ nɨnɨ mɨmaipaindɨ kiyataayo ndɨ wɨndɨ gɨmaanunyainje. Iyataatɨ mandɨhɨ akɨte nɨnɨ gaahonɨne. Maipɨhaiwa kamaindɨhonɨne tɨtandɨ sandɨ owe. Nisangi maipɨhaiwaisahoniso. Iyataatɨ nisɨ otɨpɨpatɨ kiyohɨpatapɨ kɨnyɨ saimbɨ saimbɨ kaimbɨhoŋe tatɨ tipɨtapaatɨ nisondandɨho Awaisɨhore.
4 Porque, embora em nada me sinta culpado, nem por isso sou justificado; pois quem me julga é o Senhor.
5 Isɨ siyatɨsɨ sahɨ otɨpɨpatɨhiyaapɨ kiya otɨpɨpatɨ nga kiyawaayowo e mɨmaipaiwɨ kiyawaayowo tɨwɨ asisɨha kandapɨha sangɨ noaipasɨhandɨ sahɨ jɨhɨ tɨpwɨnanɨwɨ tipɨtapaapɨ usondaatɨwɨ gaamaahe. Nyamɨ otɨpɨpatɨ kiyohɨwaiwa kiyatɨ ahotɨmɨ notɨ, Awaisɨho nasataahura kɨhaiwaamɨhaiwa kiyohɨwaiwa noaasatɨ asahatindɨtɨhɨ ahotiwaiwa netɨ auta sisɨhetɨ ahaitaise. Iyatɨ amɨ ko kiya gwɨnyaapɨ omaŋɨtɨtɨhɨ ahusotiwaiwa netɨ autemahonɨhɨ isɨhiya nahatiya mmondaapo. Iyataatɨ sura tipɨtapaatɨ usonatɨ otɨpɨpatɨ mɨmaipaiwɨ kiyohiyɨhiyai wihoaaŋɨhandɨ nunyatɨ amɨ otɨpɨpatɨ nga kiyohiyɨhiyai wihoaaŋɨhandɨ Autaahaatɨho numwɨtaise.
5 Portanto nada julgueis antes do tempo, até que venha o Senhor, o qual não só trará à luz as coisas ocultas das trevas, mas também manifestará os desígnios dos corações; e então cada um receberá de Deus o seu louvor.
6 Isɨ nisɨ naisɨhiyaatɨ nisataiwɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaate, nɨnɨ nɨwahonisapunɨ amɨ Aporosihopunɨ pɨwɨha aimɨ kasato yahuraaŋɨ kiyohɨwaiwa mmonɨwɨ nepɨ kaitaatɨwo. Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha katatɨ ahotirɨhɨretɨ baiwɨ atiwɨ nepɨ kaamɨ tanyaahaapɨ baiwɨ gwɨnyaapɨse, Autaahaatɨho pɨwɨha katimumwaaŋɨ nehɨmwaapɨ kaimɨ namuwo. Aiwɨ amɨ utaaho wopɨ kɨmo otɨpɨpatɨ nga kiyataisɨ autaahɨwiwɨtɨho amɨ utaamo otɨpɨpatɨ mɨmaipiyatɨ kiyataisɨ koai yatɨhɨwiwɨtɨho tɨwɨ saiwɨ kamaiwɨse.
6 Ora, irmãos, estas coisas eu as apliquei figuradamente a mim e a Apolo, por amor de vós; para que em nós aprendais a não ir além do que está escrito, de modo que nenhum de vós se ensoberbeça a favor de um contra outro.
7 Iyataatɨ amɨ sahɨ nisapɨ katotɨmandɨ samɨ woai kɨnyɨ awaisɨhoŋimatɨpɨ isɨhiyai nusatipɨhaapɨhoŋɨ isɨhiyai iwinjaapɨ bime tatɨ ndɨ ahɨsisataise? Owetise. Iyataatɨ amɨ Autaahaatɨho wapa maahɨwapa namaahɨmihɨ kapaapɨ namaanɨmise tɨpɨ katapaase? Autaahaatɨho nga wapa gwɨnyaitaapɨhapa nahinyonɨhɨ nepaapɨ kapaapɨ nisɨ andɨtindɨ gwɨnyaahohɨtɨhanda netaayo tɨpɨ napaapɨ kɨwahoŋɨ naimaatɨpɨ katapaase?
7 Pois, quem te diferença? E que tens tu que não tenhas recebido? E, se o recebeste, por que te glorias, como se não o houveras recebido?
8 Nɨnɨ sangi pɨwɨha tɨtɨhɨ kasatɨtandiyo. Sahɨ Autaahaatɨhopɨ nga gɨsunyainjɨhɨ satɨwɨ nyahɨ Autaahaatɨho gwɨnyaasɨwaiwa gaahaiwa nahatewa aimɨ nga newa tisaitaatɨ ginyunyaatataise tɨwɨ gwɨnyaawaayowo, isɨhiya nandapa nanɨwɨ tisaitohɨpatamataiwo? Aiwɨ amɨ sahɨ satɨwɨ nyahɨ itatamanɨnaatɨ nga bimɨtɨhaahapa nahataapa aimɨ nga tisaita nehaayo tɨwɨ gwɨnyaawaayowo? Aiwɨ amɨ sahɨ satɨwɨ Kɨraisiho aimɨ japɨhɨ napihɨ nyahɨ koaisaatɨ maasɨ isɨhiyai amɨ kahapaamapɨpai winjaawɨ bindɨhaayo tɨwɨ gwɨnyaawaayowo? Sahɨ saiwɨ gwɨnyaawaawɨ nyangi nanyamasi jɨhɨ awaisawɨhiyaatimatɨwɨ isɨhiyai amɨ kahapaamapɨpai osamapɨ iwinjaawɨ bimɨto tɨwo? O amɨ sahɨ saiwɨ kamaayauhaise amɨ nyangisangi sangisaatɨ maasɨ awaisawɨhiyaanimataatɨ isɨhiyai amɨ kahapaamapɨpai iwinjaawa bimɨtɨhaawo.
8 Já estais fartos! já estais ricos! sem nós já chegastes a reinar! e oxalá reinásseis de fato, para que também nós reinássemos convosco!
9 Aihɨ amɨ nɨnɨ saindɨ gwɨnyaataayo. Autaahaatɨho nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi isɨhiyaamɨ ndɨhetɨ yaasɨhandɨ newa napwɨtɨhaahamwaŋɨ ahɨnyihɨ bindɨhaayo. Kaihɨ nɨnɨ sandɨ katotɨmandɨ kahapaamapɨpa nahataapaunɨ amɨ Autaahaatɨhomɨ otɨpɨpatɨhiyaunɨ amɨ isɨhiyaunɨ nyapɨ kiyai yaawatɨ naaŋɨhaiwa napitiyahaiwa nusoaipase tɨwɨ nyamɨhasɨnɨ ndɨha ahiyawɨ jatawaayopo.
9 Porque tenho para mim, que Deus a nós, apóstolos, nos pôs por últimos, como condenados à morte; pois somos feitos espetáculo ao mundo, tanto a anjos como a homens.
10 Iyataatɨ amɨ nyahɨ isɨhiyai Kɨraisihopɨ pɨwɨha kaundohɨhaapɨ isɨhiya pɨwɨha naharɨtɨwɨ katawaayopo tɨwɨ gwɨnyaawaayopo. Iyataatɨ amɨ sahɨhɨ satɨwɨ, “Nyahɨ aimɨ nahataapaapɨ gwɨnyaawaahiyaanisɨ usa wapaapɨ kamaanyatɨtaapo. Sandɨ apaapɨmaahe amɨ nyahɨ aimɨ Kɨraisihoaisaatɨ tɨmaamaitaahiyaaniso tɨwo.” Iyataatɨ amɨ nyahɨhɨ isɨhiya nyangi nyasonawaawɨ satiwɨ ‘Kɨmatɨma andɨtitɨwɨ watɨpɨhiyaametatɨ apɨpaahɨ kunyapehatɨme,’ nyatɨwɨhiyaanɨne. Iyataatɨ amɨ sahɨhɨ isɨhiya sangi jasonawaawɨ satɨwɨ, “Kɨmiya isɨhiya aimɨ noaipapɨ andɨtitɨwɨ watɨpɨhiye,” tɨwɨ katɨwɨhiyaate. Iyataatɨ amɨ nyahɨhɨ isɨhiyaamɨ ndɨhetɨ ambɨpatɨ awaipatɨ owetatɨ isɨhiya nyangi wɨndɨ nga nyasowɨ namaanyamaapɨhiyaane. O amɨ sahɨhɨ samɨ ambɨpatɨ awaipatɨ noaipatɨ autaahɨ ahotatɨ amɨ isɨhiya nga jasonɨwɨ nepɨ autaahɨ nasimaapɨhiyaate.
10 Nós somos loucos por amor de Cristo, e vós sábios em Cristo; nós fracos, e vós fortes; vós ilustres, e nós desprezíveis.
11 Wiwa nyangi jɨhapɨ nanyoaipapɨ nasatɨ wanɨ kɨmuraatiwaiwaapɨ sandɨ katɨtandiyo. Nyangisaahɨ janyamanatɨ amɨ waapohopɨ naahutarɨhɨrɨ awanyisataise. Iyatɨ amɨ saurɨhɨmaahe yutɨhɨrɨ apotɨhɨrisangi nanyapwɨrinjɨhɨ nehɨ napwɨrɨnɨhapaahɨhɨ niyohaayo. Aihɨ amɨ isɨhiyaisangi nyangi nyawawaayopo. Iyataatɨ amɨ nyamɨ aunahɨpatɨ aŋaaŋɨ bimaawaatɨ nanoaitɨhaahapɨhɨ owehiyaanɨnɨ kɨhapɨhɨ kɨhapɨmawa nanowa nowa nasaya daayahaayo.
11 Até a presente hora padecemos fome, e sede; estamos nus, e recebemos bofetadas, e não temos pousada certa,
12 Iyataatɨ amɨ nyamɨ ikwɨraahɨ nawɨhopɨhatɨ otɨpɨpatɨ waatɨ kiyahaayo wapa nyahɨ nenoaahɨtohɨpɨpa nawɨhora naitɨhaawo. Iyataatɨ amɨ isɨhiya nyangi pɨwɨha maipɨha kanyatauhɨhandɨ kandɨ amɨ wihoaaŋɨ gaahatɨ kawɨsaatɨ Autaahaatɨhoai nunjenahaayo ko kiyai napaisaatumwaitando. Iyataatɨ amɨ nyangi isɨhiya naaŋatɨ yaasɨhaiwa nanyinyauhɨ amɨ wihoaaŋɨhandɨ naaŋa yaawɨhandɨ namunyaatɨ nehɨ bɨpi naaŋatɨ yaasɨhandɨ nehaayo.
12 e nos afadigamos, trabalhando com nossas próprias mãos; somos injuriados, e bendizemos; somos perseguidos, e o suportamos;
13 Iyataatɨ amɨ nyapundɨwɨ isɨhiyai pɨwɨha maipɨhaiwa kaundawaatopo. Iyataatɨ amɨ isɨhiya Autaahaatɨhopɨ wɨndɨ gɨmaawunyaapɨ amɨ monɨwɨhiya nyapɨ saiwɨ ikwaatɨpɨho waatɨhɨrɨ nehɨ naihoaapɨ nepɨ yotɨtaatɨwɨhapaamataiwɨ nyasonawaayopo. Aiwɨ onɨhaamɨ sotipatɨ kipatɨ atɨhaamataiwɨ nyasonawaayopo. Saiwa siyatɨ nyamɨhetɨ nanyoaipapɨ nasatɨ wanɨ kɨmuraisangi sɨkiyatɨ ahondaise.
13 somos difamados, e exortamos; até o presente somos considerados como o refugo do mundo, e como a escória de tudo.
14 Nɨnɨ sangi pɨwɨha aimɨ kasatɨtɨ jɨpatɨpiyohɨwɨmaiwa masahaiwa nasanyatɨ kasatataamaato. Owetise. Sahɨ baiwɨ gwɨnyaitaatɨwɨhaiwa kasatɨtɨ jɨpatɨpiyataayo. Sandɨ amɨ apaapɨmaahe, sahɨ nisɨ manyinyaatɨ nisɨ maarɨho nasanyatɨhiyaatɨtihe.
14 Não escrevo estas coisas para vos envergonhar, mas para vos admoestar, como a filhos meus amados.
15 Iyataatɨ amɨ isɨhiya taahɨtɨhandɨ napɨwɨ sahɨ Kɨraisihoaisawɨ maasɨ tɨmaamaitohiyɨhiyaatangi jainjaawɨ binyaihɨhandɨ kandɨ amɨ Autaahaatɨhomɨhaiwaapɨ kasatɨwɨ katɨwɨsasɨtaatɨwɨhiya samɨ japiya taahiyɨhiya owehiyaate. Iyataatɨ nɨnɨ Kɨraisihomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha ausaatɨ kasatonɨhɨ sahɨ atiwɨ nepɨ Kɨraisihoaisawɨ tɨmaamaitawaayopo. Saindɨ nɨnɨ pɨwɨha kasatotɨhandaahɨ Autaahaatɨhomɨhaiwaapɨ nɨnɨ noaipatɨ samɨ japɨhonimatataayo.
15 Porque ainda que tenhais dez mil aios em Cristo, não tendes contudo muitos pais; pois eu pelo evangelho vos gerei em Cristo Jesus.
16 Siyatɨtihɨ amɨ nɨnɨ watɨpɨndɨ sandɨ kasatɨtaato. Nɨnɨ andɨtindɨ Kɨraisihomɨhɨretɨ japepihɨrohɨpatamataiwɨ amɨ sangisangi naasɨkatɨ kaiwɨ kɨretɨ japepihɨrɨwɨse.
16 Rogo-vos, portanto, que sejais meus imitadores.
17 Saiwɨ Kɨraisihomɨhɨretɨ nisataiwɨ japepihɨrɨtaatɨwɨhandapɨ nɨnɨ nisɨ maasɨhɨho Timoteho nisɨ maarɨho komɨhetɨ ahotahoai aimɨ nandusaaso ko pɨwɨha biyatɨ nasesɨpatɨ andɨtɨsaiwatɨ kasatɨtando. Iyataatɨ amɨ koaisangi nisatiyatɨ Awaisɨhomɨ otɨpɨpatɨ kiyataahore. Ko nasatɨ nisɨ kaindɨ bimohɨrɨhɨretapɨ siyatɨ siyatɨ kiyatɨ bindataise tatɨ kasatonɨhɨ sahɨ gwɨnyaitaatɨwo. Nɨnɨ Kɨraisihoaisatɨ maasɨ tɨmaamaitɨtɨhonɨnisɨ Kɨraisihomɨhɨretɨ japepihɨrɨtɨ kiyataayo. Ko nasatɨ nɨnɨ nahataapɨpɨhɨ daindɨ Autaahaatɨhomɨ isɨhiyai nisɨ kandunjohɨwaiwaapɨ jɨhaatɨ biyatɨ nasesɨpatɨ jainjapwaatɨ kasatɨtaise.
17 Por isso mesmo vos enviei Timóteo, que é meu filho amado, e fiel no Senhor; o qual vos lembrará os meus caminhos em Cristo, como por toda parte eu ensino em cada igreja.
18 Iyataatɨ amɨ samɨ usa nisapɨ satɨwɨ ko wɨndɨ nyangisenda akɨtɨnɨhɨ namaapɨtaise tɨwɨhiyaare. Aiwɨ amɨ kiya nyahɨ noaipawaatɨ awaisawɨhiyaanimatɨtɨhaawo tɨwɨ pɨwɨha jaiwaiwɨhaiwa autaahinjaawɨ isɨhiyai kaundawaatopo.
18 Mas alguns andam inchados, como se eu não houvesse de ir ter convosco.
19 Iyataatɨ amɨ nɨnɨhɨ, nɨngi Awaisɨho kiyenda numwe donaahɨ napɨtɨ waara jasondo. Siyatɨ Awaisɨho numwe donɨhɨ nasataahura isɨhiya siya Awaisawɨhiyaanimatɨtaano tɨwɨ katohiyɨhiyai usondaano kiya watɨpɨhandɨ napitetahandɨ isɨpɨhiyaatopo ndo. Iyataatɨ amɨ nɨnɨ kiyaamɨ pɨwɨha katɨwɨ kiyohɨwaiwaapɨ atɨwitandɨmaahe. Owetise. Nɨnɨ nehɨ usondande, Autaahaatɨho watɨpɨhandɨ numwihɨ Kɨraisihomɨ gwɨnyaasɨrɨhɨretɨ japepihɨrawaahiyaatowo ndo.
19 Em breve, porém, irei ter convosco, se o Senhor quiser, e então conhecerei, não as palavras dos que andam inchados, mas o poder.
20 Iyataatɨ amɨ utaaho woai Autaahaatɨho iwinjaatɨ bimonaahɨ ko nehɨ pɨwaahaiwaahɨ kamaatɨtaise. Owetɨtaise. Autaahaatɨho koai watɨpɨhandɨ nunyatɨ andɨtɨwihonɨhɨ Kɨraisihomɨhɨretɨ japepihɨrɨtaise.
20 Porque o reino de Deus não consiste em palavras, mas em poder.
21 Isɨ wanɨ samɨhandisɨ napitaiwɨ gwɨnyaawaayopo. Nɨnɨ napɨtɨ jasonɨtɨ pɨwɨha samɨ gwɨnyaapɨ kiyohɨwaiwaapɨ waapɨhɨndɨ itɨhisatɨtando e nɨnɨ sangi maarɨho nasanyatɨ amɨ nisɨ maarɨho napaisaatɨtanɨhɨ pɨwɨha napaisɨha kasatɨtando?
21 Que quereis? Irei a vós com vara, ou com amor e espírito de mansidão?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.