Atos 24
Xtiʼidzaʼ Diuzi (ZPCNT) vs AAI
1 Naꞌra cati aode gaꞌyoꞌ dza naꞌ, bdyinrë Ananías ciudad Cesarea naꞌ, len ibala yaca benꞌ rnabëꞌ quie ja benꞌ Israel, len itu benꞌ laonëꞌ Tértulo, benꞌ sëlë leyaquëꞌ lao gobernador naꞌ. Bdyinyaquëꞌ lao gobernador naꞌ ta gaoyaquëꞌ Pablo xquia.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Cati yexiꞌ soldado Pablo psedyinjëꞌ lëbëꞌ lao gobernador, caora naꞌ uzulao Tértulo raonëꞌ Pablo xquia nëꞌ rëbinëꞌ Félix naꞌ:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Pues yugulundoꞌ rnandoꞌ luëꞌ xcaleloꞌ, Señor Gobernador, porque raxecazindoꞌ yugu con cabëꞌ ruelëloꞌ nëtoꞌ.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Naꞌra ta biutzëndoꞌ luëꞌ, rnabaꞌ tu cule laoloꞌ, chi huuꞌ tu huen, uzënagoꞌ con cabëꞌ inandoꞌ luëꞌ tzadicaꞌ.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Pues cani nacan quie benꞌ ni naquëꞌ benꞌ zëdi gula. Rdanëꞌ duz̃e yedyi layu rbionëꞌ yaca benëꞌ chopa cueꞌ de entre yaca benꞌ Israel. Lëzi naquëꞌ xanꞌ ja benꞌ nao xneza Jesús, benꞌ yedyi Nazaret.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Pues reꞌennëꞌ utitunëꞌ idaoꞌ rnabëꞌra quiendoꞌ. Reꞌennëꞌ iquiëꞌnëꞌ benꞌ binaca benꞌ Israel luꞌe naꞌ. Pero lenaꞌ nacan z̃udyi gula según ca naca ley quiendoꞌ. Quie lenaꞌ bëxondoꞌnëꞌ ta reꞌenndoꞌ huendoꞌ justicia de acuerdo con cabëꞌ rna lëꞌë guichi ley quiendoꞌ.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Pero biz̃i naꞌ cati blaꞌ comandante Lisias, a la fuerza begubanëꞌ bequiëꞌnëꞌ lëbëꞌ.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Naꞌ unëꞌ de que yaca benꞌ rao lëbëꞌ xquia reyaꞌalaꞌ guidajëꞌ laoloꞌ ni. Quie lenaꞌ bablaꞌndoꞌ laole. Pues mejorla cuincazoꞌ uquëpiloꞌnëꞌ ta yetila diꞌidzaꞌ bixquienꞌ raondoꞌnëꞌ xquia. ―Canaꞌ una Tértulo gudyinëꞌ gobernador.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Naꞌra yaca benꞌ Israel nitaꞌrë naꞌ, lëzi unayaquëꞌ de que tabala naꞌ ca una Tértulo.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Caora naꞌ bë benꞌ naca gobernador seña conlë nëꞌë lao Pablo ta inezi Pablo ta sulaonëꞌ inënëꞌ huenëꞌ defender cuinnëꞌ.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Naꞌ binegaca chipchopa dza bedyinaꞌ ciudad Jerusalén ta tzionlaꞌadyaꞌ Diuzi.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Nitu ganu rnëliaꞌ, ni tazëdi biudilogaꞌ luꞌu idaoꞌ rnabëꞌra naꞌ, ni luꞌu yaca sinagoga, ni lao ciudad naꞌ, nitugazi. Pues nitaꞌ ja testigo quiaꞌ. Huanëyaquëꞌ chi nacan tali, chi binacan tali, con cabëꞌ rniaꞌ luëꞌ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Yaca benꞌ ni, bibi prueba decazi quiejëꞌ danꞌ raoyaquëꞌ nëꞌëdiꞌ xquia.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Pero claro gula reꞌendaꞌ iniaꞌ luëꞌ de que rionlaꞌadyaꞌ Diuzi quie xuzixtaꞌondoꞌ, pero de modo tula, modo cubila. Benꞌ ni biraxeyaquëꞌ modo quiaꞌ nayaquëꞌ binacan dyaꞌa. Pero rnaohuaꞌ yugulu con cabëꞌ rnën lëꞌë guichi ley pcaꞌn Diuzi lao naꞌa xuzixtaꞌondoꞌ Moisés len con cabëꞌ rnën lëꞌë guichi bë yaca los demás benꞌ udixogueꞌ con cabëꞌ rna xtiꞌidzaꞌ Diuzi dza naꞌte.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Rbezaꞌ idyin dza useban Diuzi yugu benꞌ huati, chi benꞌ bë tadyaꞌa, chi benꞌ bë tamedian. Quie lenaꞌ yugu dza, yugu yëla, rapaꞌ cuidado tacuenda taꞌa tu neza dyaꞌa, gaca yëri laxtaꞌohuaꞌ lao Diuzi, len lao yaca benëꞌ.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Cala tuzaꞌ nëꞌëdiꞌ rbezaꞌ idyin dza useban Diuzi yaca benꞌ huati, dechanꞌ len zë ja benꞌ yedyi quiaꞌ, benꞌ Israel, rbezarëyaquëꞌ dza useban Diuzi yaca benꞌ huati.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Naꞌra como baguca zë iza rdaꞌa du yedyi quie ja benꞌ binaca benꞌ Israel, naꞌ bedyinaꞌ yedyi quiaꞌ ta huaꞌa yaca benꞌ yëchiꞌ nitaꞌ yedyi naꞌ caridad, lëzi ta udziꞌa gun quie idaoꞌ rnabëꞌra naꞌ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Naꞌra ude beyudyi bzuaꞌ diꞌidzaꞌ según ley quiendoꞌ tacuenda gacaꞌ benꞌ laxtaꞌo yëri lao Diuzi, bibi zëdi udilogaꞌ, biyetupaꞌ nu yaca benëꞌ. Zuaꞌ rudziꞌa gun quie idaoꞌ rnabëꞌra naꞌ cati dexaca tu chopa ja benꞌ Israel nëꞌëdiꞌ, benꞌ uzaꞌ yu nebaba Asia.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Naꞌ yaca benꞌ dexaca nëꞌëdiꞌ luꞌu idaoꞌ rnabëꞌra naꞌ, reyaꞌalaꞌ guidajëꞌ niga tacuenda naꞌ chi gaoyaquëꞌ nëꞌëdiꞌ xquia. Pues a ver bi inayaquëꞌ chi de bi de quiejëꞌ conlë nëꞌëdiꞌ.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Naꞌ chi bisaqueꞌ guidajëꞌ, reyaꞌalaꞌ ina benꞌ nitaꞌ niga chi bedzelejëꞌ nu causa quiaꞌ cati zuaꞌ lao xanꞌ pxuzi len lao yaca los demás benꞌ rnabëꞌ quie benꞌ Israel.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Pues chica raqueyaquëꞌ biaꞌ tamedian hora zuaꞌ laoyaquëꞌ naꞌ uniaꞌ zidzo rëbaꞌyaquëꞌ: “Danꞌ rniaꞌ huadyin dza yeban benꞌ huati tatula, quie lenaꞌ rao yaca benëꞌ nëꞌëdiꞌ xquia ni.” ―Canaꞌ una Pablo rëbinëꞌ gobernador naꞌ.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Naꞌra baꞌalaꞌcazi dyëꞌëdi banezi Félix naca ja benꞌ nao xneza Jesús benꞌ huen, bipsannëꞌ Pablo libre. Naꞌ pcaꞌnnëꞌ asunto quienëꞌ canaꞌzi, porque guꞌunnëꞌ uquëpinëꞌ comandante Lisias mazara. Quie lenaꞌ unëꞌ gudyinëꞌ lejëꞌ:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Caora naꞌ bë Félix mandado gudyinëꞌ capitán ta gapanëꞌ Pablo, pero bibënëꞌ quienëꞌ bizinaquezi, porque naca Pablo benꞌ balaꞌana. Lëzi bëꞌ Félix lato guida ja benꞌ amigo quie Pablo tzeyubijëꞌ lëbëꞌ.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Naꞌra zio Félix yedyi tula, pero guca chopa tzona dza bedyinnëꞌ ciudad Cesarea tatula lënëꞌ z̃gulëꞌ. Naꞌ z̃gulëꞌ laonëꞌ Drusila, naquëꞌ benꞌ Israel. Caora naꞌ beꞌ Félix mandado ta tzexiꞌ soldado Pablo ta hueꞌlënëꞌ lëbëꞌ diꞌidzaꞌ yenëꞌ hueꞌ Pablo diꞌidzaꞌ quie xneza Jesús.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Conforme naꞌ, bëꞌlë Pablo Félix len z̃gulëꞌ diꞌidzaꞌ. Naꞌ una Pablo rëbinëꞌ leyaquëꞌ de que bireyaꞌalaꞌ hueyaquëꞌ ca tu ta rnazin quieyaquëꞌ, dechanꞌ reyaꞌalaꞌ hueyaquëꞌ ca reꞌen Diuzi ta gaca huen quieyaquëꞌ cati idyin dza hue Diuzi juicio lao duz̃e yedyi layu. Pues caora be Félix diꞌidzaꞌ una Pablo, legazi bdzebinëꞌ, porque dyëꞌëdi nezinëꞌ binaonëꞌ neza dyaꞌa. Quie lenaꞌ unëꞌ rëbinëꞌ Pablo:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Canaꞌ gudyi Félix Pablo. Pero como rbezëꞌ ta hueꞌ Pablo lëbëꞌ dumi tacuenda naꞌ yebionëꞌ lëbëꞌ luꞌu dyiguiba, quie lenaꞌ rëz̃i Félix naꞌ lëbëꞌ tzadi tzadi ta ruꞌelënëꞌ lëbëꞌ diꞌidzaꞌ.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Canaꞌ guca quie Pablo lao chopa izara. Naꞌra bdyin hora bero Félix naꞌ de gobernador. Caora naꞌ uyëzi itu benꞌ tula lao lazëꞌ, benꞌ lao Porcio Festo. Naꞌra como reꞌen Félix gaquëꞌ yaca benꞌ Israel amigo, pcaꞌnzinëꞌ Pablo luꞌu dyiguiba.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.