Marcos 4
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Entonces aṉma'yocho'tzque'tu Jesús mar acapoya. Y sone pø'nis cyøtu'myaju Jesús. Porque sone pøn ityaju aṉcø, tøjcøy Jesús barco'omo jana mye'jca'myajø, y jen po'cs barco'omo. Majromo it barco tome ispa nas y sone pøn nascøsi ityaj mar acapoya.
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Y Jesusis cham historiaji'ṉ vøti co'ma aṉgui'mocuy ñøjayaju:
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 ―Mandam yøṉø. Ijtuna'ṉ tum pøn maṉu'is vyic tømbuj nas tajcøpucsi'omo.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Y cuando nømna'ṉ vyijcu, tum nivoya quec tu'ṉomo, y miñaju paloma y jyu'cyaju.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 Tum nivoya quec tza'cøsi tzejati ijtupøcøsi nas, y pronto nayu porque nas ji'na'ṉ tiṉdiṉ.
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 Y cuando put jama, poṉga'u, porque ja tyøjcøy vyatzi jojmo.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 Y tum nivoya quec apijtomo, y apijti tzocyaju y ja yac tzoc nipi, y ja oy tø'maje.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 Pero tum nivoya quec vøjpø nasomo y nayu y tzojcu y tø'maju vøjø. Vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' treinta kilo; vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' sesenta kilo. Y vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' mosis kilo.
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 Entonces Jesusis ñøjayaju:
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Jøsi'cam cuando Jesús tzø'y tyumgø'y y tzø'yaj jeni macvøstøjcay ñøtuṉdøvø y eyata'mbø pøn, 'yaṉgøva'cyaj Jesús va'cø cha'maṉvac jujchepø ti nø chamu.
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Y Jesusis ñøjayaju:
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 Jetse ndzajmapyøjtzi va'cø isyajø, pero va'cø tzø'yaj como que ja isyaj ni tiyø; va'cø cyøma'nøyajø sin que va'cø jana cyønøctøyøyajø; ni va'cø jana yaj cøtocojayajtøj cyoja.
12 Saise,
13 Y Jesusis ñøjmayaju:
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Jujche pø'nis pyuṉba tømbu, jetseti chamboyajque'tpa Diosis 'yote.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 Como vene tømbu quejcu tu'ṉomo y jyu'c paloma'is, jetse vene pø'nis myañajpa Diosis 'yote, y jø'nøti miṉba Satanás y yac jajmbø'yajpa myanajupø tiyø va'cø jana chø'y choco'yomo.
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 Y como vene tømbu quec ijtumø tzeja nas tza'cøsi, jetse vene pø'nis myañajpa ote y yøti pyøjcøchoṉyajpa casøpya.
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 Y como tømbu ja vyatzipøcø, y ja tyon nutzcø, jetsetique't ote ji'n nu'qui jojmo pø'nis choco'yomo. Entonces usyomo vyaṉjajmba, pero jøsi'cam ispa toya, y eyata'mbø'is yacsutzacyajpa Diosis 'yotecøtoya, entonces prontoti sunba jyajmbø'tyo'que'ta.
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 Y como vene tømbu quec apijtomo, jetsetique't vene pø'nis myañajpa ote.
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 Pero maya'jayajpa jujche ma tucnøm nascøsi, y riquesa'ajcu'is 'yaṉgøma'cøyajpa, y suñajpa auṉque tiyø. Y como tømbu'is 'yune ja vyø'ajø porque yaj ca'u cømø'ṉis, y ja tyø'møyø; jetse pø'nis vøti ti qui'pspa, y jyambø'pa Diosis 'yote, y ji'n chøc ni ti vøjø.
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 Pero como eyapø tømbu quec vøjpø nasomo y tø'maju, jetse ityajpa cyøma'nøyajpapø'is ote y pyøjcøchoṉyajpapø'is y chøcyajpapø'is vøjpø tiyø. Como vene'ṉomo tum kilo nijpu chi' treinta kilo, y vene'ṉomo tum kilo nijpu chi' sesenta; y vene'ṉomo tum kilo chi' mosis; jetse veneta'mbø'is chøcyajpa usyta'm vøjpø tiyø, y eyata'mbø'is mas chøcyajpa vøjpø tiyø.
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 Y ñøjmayajque't Jesusis:
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Jetsetique't ja it ni ti anma'yocuy nu'm dzamdøjupø que ji'n maṉbapø mustøji.
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 O'ca it mi ṉgoji, cøma'nøtyamø.
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Y Jesusis ñøjmayaju:
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 O'ca mitz nø'it algo, Diosis mas maṉba mi ñchi'aṉøyi; y o'ca ja mi nø'it ni tiyø, Diosis maṉba mi yac jøcøjay usy mi nø'ijtupø.
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Y Jesús nømu:
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Cuando después nijpujcam, pøn øṉba tzu'i, sa'pa jyo'pit, y ya'pya poya cuenta, y tømbu napya y ye'ṉba y pø'nis ji'n myusi jujche Diosis yac ye'ṉba y yac itpa.
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 Lo que itpa nascøsi ñe'cti chi'pa tøm. Vi'na qui'mba cyuy, y jøsi'jcam po'pa, y jøsi'jcam møja'ajyajpa tyøm.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 Y cuando cøṉba, entonces pøn tzu'ṉyajpa va'cø maṉ tyucyajø porque nu'cu'came jyama.
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Y Jesús nømu:
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 Como mostaza tømbu ndø nijpa, jetsetique't Diosis 'yaṉgui'mguy. Mostaza tømbu masti nama que ji'n aunque jutipø tømbu ndø nijpapø nascøsi.
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 Pero cuando ndø nijpa, ye'ṉba y mas møja'ajpa que aunque jutipø ta'nø, y itpa møjapø 'yaṉmaṉ. Hasta sititvityajpapø paloma'is muspa chøcyaj ño'sa cyømøṉgø'mø.
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 Jetse sone co'ma aṉma'yocyuy cham Jesusis va'cø 'yaṉmayajø Diosis 'yote hasta jujche muspa'csye'ṉomo cyønøctyøyøyajø pø'nista'm.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 Chamu jujche tucpase nascøsi va'cø tø aṉmayø jujche Diosis 'yaṉgui'mgusye. Pero ne'ti ñøtuṉdøvøji'ṉ cha'maṉajcayajpana'ṉ mumu va'cø cyønøctøyøyajø.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 Mismo jama cuando tza'i'ajnømu'c, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Y ñøtuṉdøvø'is 'yo'nøyu tzacyaj sone pøn, y ñømaṉyaj Jesús barco'om ijtupø'omna'ṉ. Y eyata'mbø barco maṉyajque'tuti.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Y joviti min poycho'tz pømipø sava, y barco'omo tyapstøjcøy nø' hasta que tas barco.
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 Jesús oṉuna'ṉ tøṉgøscøsi barco tu'tzomo. Eyata'mbø'is entonces yac sa'yaj Jesús y ñøjmayaju:
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Jicsye'c Jesús sa'u, y 'yojnay sava, y ñøjmay nø':
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Jesusis ñøjmayaj ñøtuṉdøvø:
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 Jicta'm na'tzco'ñaju, nañøjmayajtøju:
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.