Lucas 24
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Entonces semana tzo'tzcuy jamacøsi namdzuti maṉyaj yomo tzatøcmø, y ñømaṉyaj perfume vøjøtzøcyajupøti'am, y eyata'mbø yomoji'ṉ oyaju.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Y tza' tzatøc 'yaṉga'mupø'is pitipø'tøjupøm pya'tyaju.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Y tøjcøyaj tzatøjcomo, pero ja pya'tyaj ndø Comi Jesusis cyoṉna.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Entonces mientras que nømna'ṉ qui'psyaj ti va'cø chøcyajø, isyaj tome jetcø'mda'm te'ñajupø metzpøn popo sø'ṉyajpa'is tyucu.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Por eso vøti na'chaj yomo, y japcøne'cyaj nascøsi, y pø'nis ñøjmayaj:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ja itøm yø'qui; visa'u'am. Jajmundzøctam mi ñchajmatyamupø Jesusis cuando jiṉdøcna'ṉ ijtu'øc Galilea nasomo.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Jesusis oy mi ñøjmandyame: “Øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, tiene que va'cø cøt cojapa'tyajupø pø'nis cyø'omo, va'cø ma'møyaj cruzcøsi; pero tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'e”.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Entonces yomo'is jyajmutzøcyaju jujche o chame.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Y tzu'ṉyaj tzatøcmø y maṉ chajmayaj oncepø apostoles y mumu eyata'mbø que ti isyaju y ti tzajmayajtøju.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Y jetse chajmayaju'is apostoles, María Magdalena'isete, y Juana'is, y Jacobo'is myama Maria'is, y eyata'mbø yomo'is.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Pero apostolesis cyomo'yajuna'ṉ que nømdi jyovi tzamyajupø y ja vya'ṉjamyajø.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Entonces Pedro tzu'ṉu y popya maṉ tzatøcmø. Cuando nu'cu, atzcøne'cu, quendondøjcøy tzatøjcomo: y is sabana ne'ti cojtøjupø. Y tzu'ṉ tzatøcmø, nømna'ṉ qui'ps choco'yomo ti tujcu.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Je mismo jama metzcuy ñøtuṉdøvø nømna'ṉ myaṉyaj tum che' cumgu'yomo ñøyipø'is Emaús. Ispana'ṉ como tu'cay legua Jerusalén gumgu'is.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Tzamdzamnepya maṉyaju, nømna'ṉ chamyaju jujche tuc Jesús.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Y mientras que nømna'ṉ chamdzamneyaju y nømna'ṉ na nø ocva'cyajtøju, mismo Jesusis tyo'møyaju y tu'mbac maṉyaj jetji'ṉ.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Pero ja yac ispøcyajø o'ca Jesusame nø myaṉu jeni.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Jesusis ñøjmayaju:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Y 'yaṉdzoṉ tumbø'is ñøyipø'is Cleofas, y ñøjmay Jesús:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Y ñøjmayaj Jesusis:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Pero pane covi'najø'is y aṉgui'myajpapø'is øjtzi, je'is chi'ocuyaj Jesús va'cø yaj ca'tøjø, y yaj ca'yaj cruzcøsi.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Pero øtz contento ṉgui'pstambana'ṉtzi que je'is maṉba yaj cotzoc Israel cumguy. Y ji'n na's jetse, sino ta'nu'am yøti tu'cay jama jetse tujcumø;
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 y veneta'mbø yomo'is tø øjtzomda'mbø'is tø tzam maya'tamu. Porque oyaj tzatøcmø nømna'ṉ syø'ṉbø'nømu'øc,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 pero ja pya'tayaja'm jeni Jesusis cyoṉna. Pero min nømyaje que yac isyajtøj angeles, y je angelesis ñøjmayaju que Jesús quenbati.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Y maṉyaj eyata'mbø ndø tøvø tzatøcmø, maṉ 'ya'myaje, y jetse pya'tyaju jujche yomo'is chajmayajuse, pero ja isyajque'tati Jesús.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Entonces Jesusis ñøjmayaj metzpøn:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉchi'tam cuenta que pyenate va'cø toya'is Cristo jetse va'cø tyøjcøy myøja'ṉajcu'yomo?
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Entonces Jesusis cha'maṉvajcayaj mumu Diosis 'yote jachø'yuse jujche maṉba tuc ñe'cø. Cha'maṉvactzo'tz Moisesis jyachø'yuse, entonces mumu tza'maṉvajcoyajpapø'is jyachø'yajuse jetseti cha'maṉvajque'tu.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Y nu'cyaj che' cumgu'yomo jujna'ṉ nø myaṉyajumø. Y Jesusis chøc vyin como si fuera maṉbana'ṉ syeguitzøc tyuṉ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Pero je'is pyenatzøcyaju va'cø chø'yø, ñøjmayaju:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Entonces mientras que jenna'ṉ po'csyaju mesacø'mø jetji'ṉda'm, Jesusis pyøc pan y ñøjay Dios yøscøtoya y vyenu y chi'yaju.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Jicsye'cti tzi'yajtøj qui'psocuy va'cø ispøcyaj Jesús, pero misma hora iscøtocoyaju.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Y na ñøjmayajtøju:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Misma jic hora tzu'ṉyaju y vitu'yaj Jerusalén gumgu'yomo. Jiṉø pya'tyaj tu'myajupø oncepø apostoles y jenna'ṉ ityajque't eyata'mbø tu'myajupø jetji'ṉ.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Y tu'myajupø'is ñøjmayaju nø ñu'cyajupø:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Entonces vitu'yajque'tupø'is chajmayaju jujche tucyaj tu'ṉomo, y chajmayaj jujche ispøcyaj Jesús nø vyenu'c pan.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Y mientras que ñømdøc ñøvejvejneyaju'øc jejta'm yøcsepø ticøsi, mismo ñe'c Jesús te'n cujcomo y ñøjmayaju:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Entonces jejta'm na'chaju y o'ca jujchese tucyaju, cyomo'yaju o'ca anima nø isyaju.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Pero Jesusis ñøjmayaju:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 A'mistam ø ṉgø' y ø ṉgoso, que øjti chøṉø. Tø pi'quistam ndøvø y tø a'mdamø que øtz it ø sis, it ø mbac, porque anima ja syisøyø, ja pyajcøyø como mi ndø istamuse.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Y ñøjmayaju'cam jetse, isindzi'yaj cyø' y cyoso.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Y tanto que casøyaju y qui'psyaju o'ca ji'quete, ji'ndyet jicø; ji'ndøcna'ṉ vya'ṉjamyaj seguro o'ca jiquete. Mientras jetse qui'psyaju, Jesusis ñøjmayaju:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Entonces apostolesis chi'yaj Jesús coque ja'se y tum bomna tzinuj.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Jesusis pyøjcu y vi'c je'tis vyi'naṉdøjquita'm.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Y ñøjmayaju:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Entonces Jesusis yac mijnayaj qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyaj jachø'yuse Diosis 'yote.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Y ñøjmayaju:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Y va'cø chamgøpucstøj mumu pø'nomo va'cø qui'psvitu'yajø va'cø yaj cotocojayaj cyoja Cristo'is ñøyicøsi; jetse va'cø chamgøpucstzo'tztøjø Jerusalén gumgu'yomo.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Y mitzta'm mi ṉgotestigosajtamba yø'cseta'mbø tiyø.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Tzøctam cuenda que ø Janda'is prometetzøjcupø tiyø, jet øtz ma'ṉbø ṉgø'vej mitzcøsta'm. Pero mitz jo'ctam Jerusalén gumgu'yomo hasta que mi mbøjcøchoṉdamba musocuy tzajpombø ndø Janda Diosis mi nchi'tambapø.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Entonces Jesusis ñømaṉyaj apostoles tzu'ṉyaj Jerusalén gumgu'yomo hasta que maṉyaj Betania cumgu'yomo. Y jen yøcte'n cyø' y cyømasa'nøyaju apostoles.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Y tujcu que nømna'ṉ cyømasa'nøyaju'øc Jesusis apostoles, entonces tzu'ṉ Jesús jetcø'mda'm, y nømaṉdøj tzajpomo.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Apostolesis cyøna'tzøyaj Jesús y casøcomø'ñaju mientras vitu'yaj Jerusalén gumgu'yomo.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Y mumu jama tzø'yaj masandøjcomo, nømna'ṉ vyøcotzøcyaj Dios y nømna'ṉ myøja'ṉomgotzøcyaj Dios. Amén.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.