Lucas 23

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jicsyec'ti mumu jejta'm tzu'ṉyaju y ñømaṉyaj Jesús aṉgui'mbapø Pilatocø'mø.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Y cyøtza'møcho'chaj Jesús y nømyaju:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Jicye'cti Pilato'is 'yocva'c Jesús:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Entonces Pilato'is ñøjmayaj pane covi'najøta'm y eyapø pønda'm:
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Pero vøti pøn vejaṉgøtyaju va'cø chøjcayaj cyoja; ñømgomø'nayaj Pilato:
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Cuando Pilato'is myanu que nø cham Galilea, 'yocva'cu o'ca Galilea nasombø pønete.
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Y cuando myusu que Jesús Herodesis 'yaṉgui'mgu'yom ijtu, entonces Pilato'is cyø'vej Jesús Herodescø'mø. Porque Herodes Jerusalén gumgu'yomna'ṉ ijtu jic jama.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Herodesis cyøcasøcomø'nu cuando isu Jesús, porque ijtumna'ṉ jyama sunbamømna'ṉ isø; porque myanbana'ṉ vøti nø chøjcupø tiyø. Sunbana'ṉ 'ya'may milagro'ajcuy.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Y Herodesis vøti nac 'yaṉgøva'c Jesús, pero Jesusis ni jujche ja 'yaṉdzova.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Y pane covi'najøta'm y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit jena'ṉ te'ñaju, pømi cyøtza'møyaj Jesús.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Y Herodesis y syoldado'is ni tise ja chøcyaj Jesús, y 'yaṉgøsijcayaju, y yac mes tum vøjpø tucu suñi sø'ṉbapø. Y jicsye'c Herodesis yac vitu' Jesús Pilatocø'mø.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Y Herodes y Pilato jej jama amigo'ajyaju, porque enemigona'ṉete.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Entonces Pilato'is vyejaṉdø'pyaju pane covi'najø y aṉgui'myajpapø y vøti cumgupyøn.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Y Pilato'is ñøjmayaju:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Ni Herodesis ja pya'tacye'tati cyoja; pues øtzcø'mdi cyø'vejvitu'que'tu. Y mi nchi'tamu'am cuenta que ni jujchepø cyoja ja itø va'cøna'ṉ ndø yaj ca'tamø.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Ma'ṉbø yac nacstøji y jetse ma'ṉbø ndzøcøpø'i.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Porque ji'csye'c søṉnamaye tiene quena'ṉ va'cø syombø' tum preso Pilato'is.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Pero mumu vøtipøn tumnajcøs vejyaju, nømyaju:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Barrabás somdøjupøte porque oy tu'mbøyaj pøn va'cø quipyaj cumgu'yomo, y yaj ca'oyu.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Y Pilato'is 'yo'nøvøjøtzøc vøti pøn porque sunbana'ṉ syombø' Jesús.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Pero vøti pøn vejvøjøtzøcyaju nømyaju:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Entonces ñøjmayaj Pilato'is tu'canajcøsi:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Pero vejyajpana'ṉ y vya'cayajpana'ṉ va'cø mya'møtyøj cruzcøsi. Y porque jetse vejyaju ancø pønda'm y pane covi'najøta'm, Pilato'is vyø'møyu va'cø chøcø jujche syuñajuse sone pø'nis y pane covi'najø'is.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Entonces Pilato nømu va'cø chøctøjø je'is vya'cayajuse.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Y syombø'u pøn je'is syuñajuse lo que ijtupøna'ṉ preso'omo porque ñøtzu'ṉbapø'is quipcuy, y yaj ca'opyapø. Y chi'ocuyaj Jesús je'is syuñajuse.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Entonces mientras nømna'ṉ ñømaṉyaj Jesús, ñucyaj Simón Cirene cumgu'yombø nømna'ṉ minupø tza'momo. Jet yaj cajpayaj cruz va' ñømaṉ Jesusis jyøsmø.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Y nømna'ṉ pya'tyaj Jesús vøti pø'nis y vøti yomo'is. Je'is cyøvo'yajpana'ṉ Jesús y cyømaya'yajpana'ṉ.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Pero Jesús que'najvitu'u y ñøjmayaju:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Porque maṉba nu'c jyama cuando maṉba nømyaje: “Más contento itpa ja 'yune'øyøpø yomo, ja isøpø'is une, y ni jutipø une ja yac tzu'tzøpø'is”.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Entonces maṉba ñømdzo'tzayaj cotzøc: “Tø cøju'møtyamø”. Y maṉba ñøjmayaj che'pø cotzøc: “Tø ju'mgøpajcøtyamø”.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 O'ca yøcse tzøjca'yajøjtzi si fuera como tzujtzipø cusye, entonces más peor maṉba chøjcayaj eyata'mbø como tøjtzupø cusye.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Y nømna'ṉ ñømaṉyaj Jesusji'ṉ eyapø metzcuy pøn, yatzita'mbø, va'cø yaj ca'yaj parejo Jesusji'ṉ.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Cuando nu'cyaj lugajromo ñøjayajpamø Ca'yajupø'is Cyo'cøpacmø, jeni mya'møyaj Jesús cruzcøsi. Y jen ma'møyajque't cruzcøs je metzcuy yatzita'mbø pøn, tum Jesusis chø'naṉ saya'omo, y eyapø Jesusis 'yaṉñay saya'omo.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Y Jesús nømu:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Vøti pø'nista'm nømna'ṉ 'ya'myaj jeni, y aṉgui'myajpapø'is syijcayaj Jesús, nømyaju:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Y soldado'is jetseti syijcayajque'tu; to'møyaju y yac to'ṉyaj catzu nø'.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Y ñøjmayaju:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Itque'tutina'ṉ cruzis cyopajcomo letra jayupø ñømbamø: “Yøṉete Israel pø'nis myøja'ṉ Aṉgui'mbata'm”. Jetse ijtuna'ṉ jayupø griego ote'omo y latín ote'omo y hebreo ote'omo.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Y tum yatzipø pøn jendina'ṉ ma'mgue'tupø, je'is yach'o'nøy Jesús; ñøjmayu:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Pero tu'maṉ ma'mgue'tupø'is 'yojnay tyøvø, ñøjmayu:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Viyuṉsye øtz vøj va' tø toya'istamø porque it ndø coja; porque tø øtz tø pøjcøchondøju porque ndø tzøquipit. Pero yø'ṉis ni ti ja chøcø, ja it ni jujchepø cyoja.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Entonces ñøjmay Jesús:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Y Jesusis ñøjmayu:
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Y paṉguc jamana'ṉete, y o pi'tzø'ajnømi mumu nascøsye'ṉomo; hasta las tresye'nomo sø'ṉnøṉgue'tu.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Jama o tu'yi, y masandøjcombø tucu vo'te 'yaṉga'mbapø'is más masanbø cuarto, jet hasta cuc tzijtzu.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Jicsye'c Jesús pømi veju y nømu:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Y cuando capita'nis isu jujche tujcu, entonces vyøcotzøc Dios, nømu:
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Y mumu pøn jenna'ṉ ityajupø cuando isyaju jujche tujcuse, cucpac tzaṉba vitu'yaju maya'yajpa.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Y mumu cyo'ispøcyajpapø'is Jesús ya'ina'ṉ ityaju y 'ya'myaju jujche nø chøctøju. Jenna'ṉ ityajque't je yomo oyajupø'is pya'tyaj Jesús Galilea nasomo tzu'ṉyajupø.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
50 Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is José, aṉgui'mbapøna'ṉete y vøjpø pønna'ṉete; y cyumplitzøjcupø'is Diosis syunbase. Arimatea cumgupyønete. Arimatea cumguy Judea nas co'aṉjajme'om ijtu.
50 — ausente —
51 Yø'ṉis ja ñøtu'mbajcajyaju eyata'mbø aṉgui'mba va'cø jujche chøcyajø. Y je Jose'is nømdina'ṉ jyo'jque'tu va'cø min 'yaṉgui'm Dios.
51 — ausente —
52 Je'is cyønu'c Pilato y vya'cay Jesusis cyoṉña.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Entonces ñømø'n cruzcøsi, y myon sabanapit y cyøjtayu tzatøjcomo. Ijtuna'ṉ møjapø tza' nojtatyøju va'cø jen cyojtøj ca'upø, pero ni itøcna'ṉ ja cyojtøj jeni, y jen cyojtay Jesusis cyoṉna.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Je jama nømna'ṉ cyomeque'ajyaj pascua søṉ, y nømna'ṉ ñu'c sapøjcuy jama.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Y yomota'm Jesusji'ṉna'ṉ miñajupø Galilea nasomo, maṉuti a'myajque'te, y isyaj tzatøc y jut cyojtatyøjumø Jesusis cyoṉña.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Entonces vitu'yaju y vyøjøtzøcyaj perfume y jajsocuy (Jesusis cyoṉña va'cø jyasyaj jetpit). Y sapøcyaju sapøjcuy jama como ijtuse aṉgui'mguy.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.