Marcos 9
Xtidxcoob Dios ni biädnä dad Jesucrist (ZAWNT) vs AAI
1 Dxejc räjp Jesús lojreni:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Che gudejd xho'p dxej, Jesús cua' Pedr, näj Jacoob, näjza Juan, laatisreni huinäni yejc te danro. Ro'c gubixhlojni garenca lojreni.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Gusloj rdimbicha' rexhajbni, gujc xhajbni nolbäj. Rut rajcti rusquijtz lajd lo guedxliujre si'c biquijtz xhajbni.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Dxejc baluiiloj Elías näjza Moisés lojreni, cayuinäjreni Jesús diidx.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Sas räjp Pedr loj Jesús:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Si'c guniini sa'csi nicla niacbeeni xhini'c guiniini, sa'csi cadxebduxhreni.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Dxejc biääd te za bejn balaa yejcreni. Neṉ zaga biejn xse' te ni räjp:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Che batzuré lojreni, bahuiireni rutru suganäjti Jesús, xtebtis Jesús suga'.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Che siädjiäjtreni dajnga, gunibee Jesús rut lojdi guiniireni xcuent ni bahuiireni, guibaṉxgaasi Xi'n Dios nani gujc Niguii lo rebeṉgut.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Basäḻcheereni rediidxre neṉ lastooreni. Dxejcru canabdiidx lo sa'reni xhicha säloj guibaṉsacni lo rebeṉgut.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Sas gunabdiidxreni lojni, räjpreni:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Dxejcti bazejcni diidx lojreni, räjpni:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Luxh narä rniä lojtu, abiääd Elías, luxh bennäjrenini si'ctis ni rlajzreni, si'cpac ni caj loj guijtz ni rusule' xcuentni.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Che asiäädreni cadro tre' sgaii rexpejṉpac Jesús, bahuiireni loj xhidalro bejṉ ni tre' lojreni, luxh cayeinäj rebejṉ ni ruluii leiireni.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Che bahuii guiraa rebejṉ loj Jesús, bidxeloduxhreni, baxuṉreni, huiye'tzreni xchan lojni.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Dxejc gunabdiidx Jesús lojreni:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Sas gunii tej reni yu' lo beṉxhidaalga, räjpni:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Cheni rniaaznini, rutienta'ni xi'nä, luxh ṟiduxh bitzuṉ ro'ni, näjza rauya'ni ro'ni, luxh cabijdzni. Aräpä loj rexpejṉpaclu cuääreni beṉdxabga, niluxh di niajcdi nibäärenini.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Dxejcti gunii Jesús lojreni, räjpni:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Dxejc biädnäreni biuuxga lojni. Che bahuii beṉdxab lo Jesús, basnijni bi'nga, basäḻta'tinini lo yuj. Sädiidxni, luxh caṟii bitzuṉ ro'ni.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Gunabdiidx Jesús loj xtadni:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Balti huält rusäḻnini lo guiboo näjza lo nis te ju'tnini. Palga yu' xhi gac gunlu, balazlajz nuunu, gucnäj nuunu.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Sas räjp Jesús lojni:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Guredxa' xtad bi'nga, räjpni:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Che bahuii Jesús bixa't xhidajl bejṉ lojni, gudidxa'ni lo beṉdxabga räjpni lojni:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Dxejcru guredxa' beṉdxabga, luxh basnibzejsni bi'nga, dxejcru biriini neṉ lastooni. Astoo te beṉgut bia'n bi'nga ro'c. Xhidajl rebejṉ räjp:
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Dxejc gunaaz Jesús ṉaa bi'nga guläsnini. Guzuliiti bi'nga.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Dxejcti che abiu' Jesús neṉ yu', gunabdiidx rexpejṉpacni lojni:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Dxejc räjp Jesús lojreni:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Dxejc biriireni ro'c, gudejdreni Galilee. Luxh di rlajz Jesús niacbee rebejṉ sadejdreni nejzga,
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 sa'csi caguluiini rexpejṉpacni. Cayäjpni lojreni: “Xi'n Dios ni gujc Niguii sidejdni ladzṉaa rebejṉ, niluxh sugu'trenini. Che guiza' choṉ dxej gujtni, sibajṉni stehuält.”
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Niluxh laareni direni niacbee xhini'c guniini, bidxejbzareni niniabdiidxreni lojni.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Bidzujṉtireni Capernaum. Che biu'ni neṉ yu' räjpni lojreni:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Dxejc xhet guniitireni, sa'csi laareni cagusieinäj sa'reni lo nejz don chuni'c sajcru lojreni.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Sas gurej Jesús, dxejc gurejdxni guitzubitio'p xpejṉpacni, räjpni lojreni:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Dxejcti cua'ni tej biuxbäz, huinänini galäiireni. Dxejc gudääzni biuxbäzga, räjpni lojreni:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 ―Chutis ni gacnäj te rebiuxe're sa'csi rinälajzni narä, sacnäjni narä, luxh nani gacnäj narä, xhet narätis gacnäjtini, näjza xtadä nani baxhaḻ narä racnäjni.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Dxejcti gunii Juan räjpni lojni:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Dxejc räjp Jesús lojni:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Nani di guidxagdijḻ nuunu, xlaadnu yu'ni.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Rniliä́pac lojtu, chutis ni guniidx te bas nis lojtu sa'csi najctu xpejṉpac Crist, siguijx Diosni xcuent nani bejnni.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 ’Chutis ni gusiu' tej rebiuxe' ni rililajz narä neṉ dojḻ, sugaḻ te guimolin yejnni dxejcti gucuaarenini lo nisdoo.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Palga tej ṉaalu gun gunlu dojḻ, batiu'ni: hueenru natiujnglu chaläjzlu cadro yu' Dios quela sojb guiro'p ṉaalu gusäḻreni luj gabijl, loj bajl ni di jiuii,
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 cadro diza xpisiujgreni guet, diza bajl jiuii.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Luxh palga tej ni'lu gun gunlu dojḻ, batiu'ni: hueenru nitiujnglu chaläjzlu cadro yu' Dios quela sojb guiro'p ni'lu luxh chäälu gabijl, lo bajl ni di jiuii,
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 cadro di xpisiujgreni guet, diza bajl jiuii.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Luxh palga tej balojlu gun gunlu dojḻ, gulääni: hueenru chäälu cadro rnibee Dios natiä'p lojlu quela sojb guiro'p balojlu chäälu gabijl,
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 cadro di xpisiujgreni guet, diza bajl jiuii.
48 nati’imaim
49 ’Si'cni rloj sejd yejc xhi cos yäḻrajw, si'cza guiloj bajl yejc guiraareni. Guilojza sejd lo guira'ti ni rdeed bejṉ lo Dios.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Hueen najc sejd, luxh palga agudejd yäḻnadzij yejcni, ¿xho guntu te gacsacni nadzij? Coḻyajc nadzij la'tu, coḻguibaṉnäsa'c sa'tu.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.