Atos 17
Xtidxcoob Dios ni biädnä dad Jesucrist (ZAWNT) vs AAI
1 Che gudejdreni reguedx Anfípolis, näjza guedx Apolonia, bidzujṉreni guedx Tesalónica cadro yu' te xquidoo rexpejṉ Israel.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Ro'c basule' Pabl xtidx Dios si'c ni rujnpacni. Choṉ sabd, dxej ni rusilajz rexpejṉ Israel, basule'ni xtidx Dios lojreni.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Basule' Pabl xtidx Dios ni caj lo guijtz ni bacuaa reniguii ni gunii xtidx Dios galooli. Caj lo guijtzga: “Nanab ted Crist trabajwduxh, guetni, niluxh sibaṉsacni lo rebeṉgut.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Yu' rexpejṉ Israel huililajz xtidx Dios, gusanäjreni Pabl näjza Silas. Näjza xhidalduxh beṉ griegw nani rajṉ Dios näjza xhidajl reguna griegw ni sajcru huililajz xtiidxni.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Luxh yu' rexpejṉ Israel ni di chalilajz, ni bidxechlajz. Batie'reni gaii beṉploj, beṉlatsiaj, bejnreni biejy nez galäii. Biu'reni rolijz Jasón caguiilreni Pabl näjza Silas te cuääreni guiro'preni nez lo rebejṉ.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Niluxh che direni nidxäl Pabl näjza Silas, alga Jasón gulääreni näjza gaii renani rililajz xtidx Dios, sanääreni redee lo reguxhtis, cabedxa'reni:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 luxh badeed Jasón rolijzni jia'nreni. Direni gusoob leii xten César, najreni yu' stee ṟeii ni laa Jesús.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Che biejn diajg reguxhtis näjza rebejṉ diidxre, guyu'reni yärsia'.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Cua' reguxhtis meel lo Jasón näjza lo rexamigwni. Räjp reguxhtis sudedsacreni meelga che jii Pabl näjza Silas, jiunejzreni lo guejdxga. Dxejcti basḻaareni Jasón näjza rexamigwni.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Che biu' guxhijṉ, baxhaḻgajc rexpejṉ Jesucrist Pabl näjza Silas ste guejdx ni laa Berea. Che bidzujṉreni guejdxga, biugajcreni xquidoo rexpejṉ Israel.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Hueenru najc rebeṉ Berea loj rebeṉ Tesalónica, sa'csi rbaali lajzreni bacuadiajgreni xtidx Pabl ni guniini xcuent Jesucrist. Guixe-guixee biḻreni guijtz cadro caj xtidx Dios te gucbeereni la gulii rextidx Pabl.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Xhidajl rexpejṉ Israel näjza xhidajl beṉ griegw ni sajcru, gunaa sigajc niguii, huililajz xtidx Dios.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Che gucbee rexpejṉ Israel ni rbäjz guedx Tesalónica caguluii Pabl xtidx Dios guedx Berea, biäädreni guedx Berea. Che bidzujṉreni lo guejdxga bejnreni biejy ro'c.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Dxejcti baxhaḻ rexpejṉ Jesucrist Pabl, huijni ro' nisdoo. Niluxh Silas näjza Timoteu bia'n guedx Berea.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Dxejcti rebejṉ ni guzanäj Pabl huinänini guedx Atenas. Ro'c räjp Pabl lo rebejṉ ni biädnäni gudeedreni diidx lo Silas näjza Timoteu jiädgajcreni lojni. Dxejcti rebejṉ ni sanä Pabl gubisac guedx Berea.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Laḻ ni guläjz Pabl guedx Atenas, guyuduxhni yärsia' sa'csi bahuiini rajṉ guiraa rebejṉ rebanäjb nani runchee lagajc bejṉ.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Ni'c neṉ xquidooreni gudiḻdiidx Pabl rexpejṉ Israel näjza rebeṉzijt ni rajṉ Dios si'c rajṉ rexpejṉ Israelni. Guixe-guixee gudiḻdiidxni chutis bejṉ ni ṟe' lo guii.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Dxejcti biääd gaii bejṉ lojni. Yu' reni roḻduxh guijtz ni bacuaa epicúreos, yu'za renani roḻduxh guijtz ni bacuaa estoicos, gudiḻdiidxreni Pabl. Yu' reni räjp lo sa'reni:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Dxejcti gunaazreni Pabl sanärenini nez dajn ni laa Areópago. Ro'c yu' si'c te jusgaad. Räjpreni lo Pabl:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 sa'csi rujylu diidx nani dinu jiacbee. Ni'cni bejn huen, basule' diidxre loonu te gacbeenu xhi sälojreni ―räjpreni.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Rebeṉ Atenas näjza rebeṉzijt ni yu' ro'c ruteedreni redxej rniireni didxcoob lo sa'reni, o rucuadiajgreni didxcoob. Ni'cpac rchaglajzreni.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Galäii Areópago huisulii Pabl, räjpni lojreni:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Che siädsaä́ lo guejdxre, bahuiä lo rexpanäjbtu. Bahuiäza loj te piään cadro caj rediidxre: “Dios ni dinu jiembee.” Narä raṉä Diosga. Rumbeä Diosga nani rajṉtu mase ditu gumbeeni. Susule'ä xtiidxni lojtu.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Räjp Pabl:
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Diza Diosre guiquiin chu gacnäjni sa'csi lagajc Diosre rudeed yäḻnabajṉ, yäḻnadaan, näjza guiralii nani rquiin rebeṉ guedxliuj.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Räjp Pabl:
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Benchee Dios guiraa rebeṉ guedxliuj te quiilreni Dios te chalilajzreni xtiidxni. Luxh suga' Dios gajxh cadetejnu,
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 sa'csi Dios rujn nabajṉnu lo guedxliuj, runiidxni rsiaanu lo guedxliuj, runiidxzani rdajlru xcäḻnabaṉnu lo guedxliuj. Laaca bacuaa rexpeṉnajntu: “Najcnu xi'n Dios, sa'csi benchee Diosnu.”
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Ni'cni, sa'csi najcnu xi'n Dios, di nungäjḻ jiennu xhigab najc Dios si'c rebanäjb ni nac-chee pla't, o guij, o yajg si'ctis ni runchee bejṉ rexpanäjbtu.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Neṉ redxej ni di bejṉ niembee Dios, diza Dios niujn castiigwreni. Niluxh ṉaj gunibee Dios gusiechlajz guiraa rebejṉ,
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 sa'csi abasoobni te dxej cheni gac Jesús juejz lo guiraa rebeṉ guedxliuj. Agule Diosni gacni juejz, sa'csi rumbechee Jesucrist chu najc beṉguijdx, chuza najc beṉsa'c. Rnilii Jesucrist rediidx ni najc guliitis. Guläs Dios Jesucrist, baspaṉsacnini lo rebeṉgut, te gacbeenu rajp Jesucrist yäḻrnibee lo guiraa recos.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Che biejn diajg rebejṉga gubaṉsac Jesucrist lo rebeṉgut yu' reni baxhiznäj xtiidxni. Yu'za reni räjp:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Dxejcti birii Pabl lojreni.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Yu'za reni huinajlni, huililajzreni xtidx Dios. Lojreni nadxaag te dade' ni laa Dionisio ni najc te juejz lo Areópago; näjza te nane' ni laa Dámaris. Guyu'za sgaii bejṉ ni huililajz.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.