Mateus 26
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Arono Yesus po ayao umawe raurana mewen, umba Po raura nanto Apa arakovo utavondi aije mansai pare,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Wadaen masyote rurum akato, umba wansisa Ono Paska rai. Arono naije vatane wo Arikainyo Vatane inaunanto indamu inauseo sawa inyo kapite rai.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Umba syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye rai muno akarijo Yahudi wanunugambe no Syeno Titi Kayapas apa yavare ama uga.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Wanyinyaube indamu wo Yesus aijar muno wo aubaisy. Wo raura ware, “Wade wamo aijar maninimbe.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Weramu vemo wamo aijar no one ama uga so rai nora, weye vatano wanui indati upari ti usivuiny.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Arono naije Yesus no no munijo Betania, tuna no Simon apa yavar, wepirati aravure mo ave no wusyinoe.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Umba wanya inta nde mo botoro nsasabe inta raugav ntairi jirati manino mbovove rai, ama mangke nseo rave. Arono Yesus pisyisy, wanya umawe mo manine umaso rauvaro akarije vone rai.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Arono Apa arakovo utavondi aije wo ana namije raen, upari. Weti wo raura ware, “Veanimaibe wanya so mbaono manino mbovove so rai ti mewen?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Manine so ama mangke nseo rave, weti kove mamo ramavun bayave umba ama doije raunanto vatano awa ananuge meweno maije mai.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Weramu Yesus po raura mai pare, “Wabeanimaibe wapo wanya so raura ti ranimaumbe? Ama ana mo raijaro Rinai mamo ngko dave.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Vatano awa ananuge meweno maije onawamo una no wapa yasyine rai tutir, weti arono rui wapare wapo maeranande, weamo wapo maeranande kai. Weramu Risyamo rino no wapa yasyin tutire ramu.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Wanya so mo manine rauvaro Rinai indamu mo inanasine ratayao Sya masyoto inantuna raije rai.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Syo raura tugaive: mine vone so rui rui vayave vatane wo Ayao Kovo Amisye ravov, weamo wo wanya so ama ana ndave raura tavon indamu maemeno rai.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Naije Yudas Iskariot, opamo Yesus apa arakovo abusyinara eane rurum utavondi aije inta pije, poroto no syeno akokoe mansai.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Umba po mansanajo pare, “Animaisye mi wapare wapo raunande rinai indamu syo Yesus augore no wasaneme uga rai?” Weti wo doije ratora nanto no vasye tenamara eane abusyin, umba wo raunanto ai.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Naije kobe Yudas po varore rakani indamu po Yesus amavun.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Naije Ono Paska ndea mamaisy, arono vatano Yahudi wo rotijo ragije mewen daije raisy. Arono ama masyoto manasyin, Yesus apa arakovo utavondi aije ude Ai wo anajo ware, “Injae, rui rati nyare mbekero reamo anaisyo Paska ratayao Nai?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Umba Po raura akananto mai pare, “Wasisa no Yerusalem, wapare wananta vatane inta ai, umba wapo raura ai wapare, ‘Injayo Kurune pare: Sya masyote ndea mamaisy, weti Risye Sya arakovo utavondi rinaije nawe reamare wamo Ono Paska rai no nya yavar.’ ”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Umba Yesus apa arakovo utavondi aije wuruta wo rave mamaisyo Apa ana daura rai, umba wo anaisyo Paska ratayao ti ntuna.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Naman kobe, umba Yesusa tuna apa arakovo abusyinara eane jirume matavon indamu wo anaisyo Paska raisy.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Arono wisyisy, naije Yesus po raura nanto mai pare, “Syo raura tugaive, weapamo indati inta nyo inamavun nanto Sya marova mansai.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Apa arakovo utavondi aije wo ayao umaso ranaun ti manimaumbe rave. Umba nanentabo wo Yesus anajo rai, inta pare, “Injae, risya jewena rako?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Umba Yesus po raura akananto mai pare, “Are pirati wepe ririmo rotije rayansundijo pauraije intabo rai, opirati po inamavun.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Tugae, Risy, Arikainyo Vatan, indati ikakai maisyare muno ratoe no Ayao Amisye rai. Weramu kakaije nde vatano po Arikainyo Vatane inamavune ai! Weti syare ngko dave mamo vatane wato ano jewen kai no mine vone so, weamo ngkovo ai weye indati mangke umaso nande aije ramu.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Umba Yudas, napi po Yesus amavun, po anajo pare, “Injayo Kurune, risya jewena rako?”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Arono wo anaisye raisy, Yesus po rotije raijade umba Po kove raura seo Amisye ai. Umba Po raporadi muno Po ratodijo Apa arakovo utavondi aije mai, umba Po raura pare, “Wadaugav wadaisy, somamo inanasine mi som.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Umba Yesus po mokijo anggurije raijade, umba Po kove raura seo Amisye ai. Umbawe Po raunanto mai, Po raura pare, “Watenambe wadamanam.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Somamo Sya mavugo nsororopo vatano wanuije mansai indamu awa ayao kakaije rapaya mai. Sya mavu mo Amisye apa urairijo wanyine raokaisy.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Syo raura wasai: indati Syo anggurije inta ramanam akatoe ramu gao Syo anggurijo wanyine ramanamo wasatavon arono Sya Injaya de be akarive Apa kawasae mai no mine vone so.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Umba ukinyo ansyerano ngkangkamane inta rai, umbawe wuruta kobe no Pukamo Saitun.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Umba naije Yesus po raura nanto Apa arakovo utavondi aije mai pare, “Namane so wapo inapaya ti ino ara wanajiv bintabo inaora. Maisyare Ayao Amisye mo ratoe mare, ‘Syo vatano po domba maeranandeye aubaisy, umba apa domba mandamisy ti unanajibe.’
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Weramu arono indati ikovakato to, syakare syuisy ti Syo wasanyut no Galilea.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Umba Petrus po raura nanto Ai pare, “Jewena! Arakovo kaijinta unanajibe kai, yara risyamo syo napaya ramu!”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Yesus po raura akananto ai pare, “Syo raura tugaive, namane so mangkuere pana kokebeve rainy, winyamo indati nyo inamamarave susye mandei.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Umba Petrus po raura pare, “Ikakaijo Injae natavon kai, yara syo namamarave ramu!” Umba arakovo kaijinta wo raura tavonare wemaisy.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Naije Yesusa pe apa arakovo utavondi aije nawe wanya unanta no nawaisyo wo rawaina ware Nawaisyo Getsemani. Umba Yesus po raura nanto Apa arakove mai pare, “Watantuna no naiso wapo inanyut, weye syare syoroto no ratuije ra ibe sambayambe rati.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Umba Po Petrus awainde indamu tavondijo Ai, muno Po Yohanesa pe Yakobusa pe, onayamo Sebedeus apa arikainye naya, yawainde tavon. Naije Yesus animaumbe muno anuga nseo maje.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Po raura mai pare, “Inanuga mpatimu rave maisyare muno syare ikakai kobe vayave wemaisy. Wano no so muno wagwarano inatavon.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Yesus poroto gwaravaindi, umba Po apa vukane ranteter no kopa umba be sambayambe pare, “Sya Injae, wimayar, syare Nyo siurije so raveto inaora. Weramu vemo wintavono Sya bekere rai nora, yara Injae nya bekere bo rai.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Naije umba Yesus pakare po Apa arakove mandeije umawe maen unaki. Ti Po raura Petrus ai pare, “Risambayambe uma amije intabo vayave, weramu wagwaran inatavone ramu!
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Syare wagwaran muno wasambayambe indamu vemo ana mo wasatopane mo wasakep inya! Tugae, wasanuga mbeker, weramu wasanasino kopa mayondi.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Naije akato Yesus pakato be sambayambe akato pare, “Sya Injayo Winy, ranivara siurijo inanto raije so raveto inaora kakai, weamo syare Injae wibuinya bekere mamaisy.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Arono pakare akato no Apa arakovo mandeije umawe mai, naije Po maen unakija akatoa nene weye mamije maomon dave.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Weti pakato be sambayambe akatove mandei, Po raura maisyare umawe maisy akato.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Umba pakare akato no Apa arakovo utavondi aije mai, Po raura mai pare, “Wabeanimaibe wanakija nene? Inya! Sya uma amije ndea mamai to, ti soamo Risy, Arikainyo Vatan, inaunanto no vatano mamune mansai.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Wasea, wade ra wanta! Waperata, vatano po inamavune dea pararai to!”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Arono Yesus payaowa nene, naije Yudas de. Opamo Yesus apa arakovo abusyinara eane rurum inta pije. Vatano wanui wo omake muno kaije raugav utavono Yudas ai. Onawamo syeno akokoe nawe, akarijo Yahudi nawe wo matutir.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Yudas pare po Yesus amavun, weti po raura wusyimbe irati vatano wanuije umaso mai pare, “Vatano rui pirati syare syo anu, Wepamo napije.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Naije Yudas de nande kobe Yesus ai umba po raura pare, “Injayo Kurune, namane ngkovo nai!” Umba po anu.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Umba Yesus po raura nanto ai pare, “Arakove, animaisye mi winde ra nyo rave, weamo nyo rave kai.”
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Umba naije Yesus apa arakovo utavondi aije inta po apa omake rapatin no ama kokome rai, umba po rave vatano panapatambe syeno titi aije amarikoame raotar ti mpatimu.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Umba Yesus po raura nanto Apa arakovo utavondi aije umaso ai pare, “Nya omake ramawe akasyo no ama kokome rai, weye are pi pare po omake veano vatane inta aperam, weamo indati vatano kaijinta wo aubaisyo omake rai jakato.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Syare weananta rai: ranivara Syo sya Injaya anajo ratire, wea indati pavave Po apa naite ribuge wanui rave matutir ude indamu uno inaorai kobe.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Weramu jewen kai, weye ana nande somamo nande indamu mamaisyo Ayao Amisye mo raurairive wusyimbe rai.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Umba Yesus po raura vatano wanuije umawe mai pare, “Risyamo vatano mamune inta pi Risye ramu. Ti wabeanimaibe wade irati omake muno kaije rautan indamu wapo inaijar? Masyote anteter rituna syananyaube no Yavaro Amisye ama uga, weramu wapo inaijare ramu.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Weramu ana so nande indamu mamaisyo urairijo anawae wo ratoe no Ayao Amisye raije rai.”
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Vatano wo Yesus aijar wo auga ti usisa no Syeno Titi Kayapas apa yavare rai. Naije kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije nawe, akarijo Yahudije nawe, wanugan tenambe.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Petrus po Yesus arijabe ti de siso no syeno titi apa yavare ama wanijate rai. Umba tuna syeno titi apa naite inta matavon indamu po animaisye mi akari akokoe Yahudi wo rapatimugo Yesus aije raen.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Syeno akokoe muno Anugano Akari Akokoe Yahudi wo vatano wayao angkarive irati Yesus aije mawainde indamu wo aura tantunawi no mansamun, weye ware wo mangke raugaje Ai inda kakai.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Vatano wanuije inta nawi ude wayao angkarive vayave, weramu awa ayaowe mamaisye ramu. Umba vatane jiruma syayai no mansamun.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Yo raura yare, “Vatane wato pi po raura pare, ‘Risyamo sya vambunine mamaisyo Syo Yavaro Amisy randamisy, masyote mandei umba Syo raijar akaeyo ntet akato.’ ”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Umba syeno titi seo tet, po raura nanto Yesus ai pare, “Mbeanimaibe irati Nyo ana yo raura nande Naije so raura akanande reansaije jewen?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Weramu Yesus manin bayave.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Yesus po raura nanto ai pare, “Sya tamo ndanajo mi taune windaura to, ti syare tugae, Risy ivae. Muno Syo raura wasai syare: masyoto makareye indati wapo Risy, Arikainyo Vatan, inaen ituna no Amisyo Bambunin Dave anem ngkove rai. Muno wapo inaen rino kamuro popere rai no naumo warae ti syaje.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Arono syeno titi po Yesus apa ayao umaso ranaun, naije pari rave weti po taune apa ansune rasajam umba po raura pare, “Ee! Vatane so pare po Amisyo no no munijo ntiti amaisy! Weti vemo wamo vatano kaijo wo aura tantunawi mawainde akato nora. Weapamo wasamarikoame mo ranaun to: Taune Po apa ayao kakaije raurawa wadanaun to, pare Opamo po Amisye amaisy!
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Ti wapare?”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Naije vatane inta wo Yesus amune ranyipube. Muno inta wo anepat, inta wo apoam.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Umba wo raura nanto Ai ware, “Ranivara Winyamo Mesias wepi Winy, weamo Nyo vatano po nanepate so apa tame raura kakavimbe reansai!”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Arono naije Petrus tuna no yavare umawe ama wanijate rai, umba wanya arikainyo manapatambe syeno titi aije inta nde mo raura nanto Petrus ai mare, “Winyirati ntavono Yesus vatano Galilea aive tavon.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Weramu Petrus po Yesus amamarave no vatane umawe mansamun pare, “Syantukambe nya ana ndaura so rai!”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Umba Petrus poroto te no unsanda wanijate. Naije wanya manapatambe kaijinta mo aen akato, umba mo raura nanto vatano una no naije mansai mare, “Vatane sopamo tavondive Yesus vatano Nasaret ai tavone pa.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Weramu Petrus po Yesus amamarave akato muno pare, “Tugae rave, syantukambe vatane wato ai!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Nugoenta rainya umba vatano usai no we wo raura nanto Petrus ai ware, “Nanamote wato mamo maisyare vatano Galilea, ti tugae winyamo vatano tavono Yesus aije inta pi winy.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Umba Petrus panaamatambe muno po raura pare, “Risyamo syantukambe vatane wato Ai!”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Umba Petrus aemeno Yesus apa ana daura rai pare, “Mangkuere kokebe rainy, indati nyo inamamarave susye mandei.” Umba Petrus puje poyo dave.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.