Mateus 21
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Arono Yesus pararai no Yerusalem, nanto no munijo Betpage no no Pukamo Saitun ama awananem. Umba Yesus po apa arakove rurumo javondijo aije yatutir yuisy.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Pare, “Wurita sisa no munijo mararai no usye wato rai. Naije kobe ripo keledaijo raokae ti nteto ama tuvane ratavone ratuije yaen. Ti ripo waije raneka yai indamu ripo yauga da ride no Rinui.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Ranivara vatane inta po risanajo pare, ‘Ibeanimaibe ripo keledaije wato yaneka ti ripo yaugav?’ wea umba ripo raura ripare, ‘Injayo Yesus pare bekero yai.’ Umba naije kobe po risamayaro ripo yaugavere.”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Ana namije nande indamu mamaisyo anawae wusyine apa urairije rai pare:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 “Wapo raura nanto vatano Yerusalem mansai wapare:
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Naije arakove umaso yurija yo rave mamaisyo Yesus apa ana daura umawe rai.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Yo keledaije umaso raugavo ama tuvane ratavon ije, umba yo aya ansuno veano makepane rayanondijo keledaije aya akiri mona rai, umba Yesus seo tuna rai.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Vatano wanuije wo awa ansuno veano makepane rayanondijo unanuije yasyine rarijat, muno inta wo kaipe waowe raotar rayanondijo unanuije rarijat tavon. Umba Yesus panya rai ti to kobe.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Vatano wanuije wanya ti wuisye nawe, muno nanawi udijate nawe, manayanambe ugwain ware,
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Arono Yesus siso no Yerusalem, vatano una no nanawije upaparo mai tenambe, ware, “Are pi so?”
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Vatano wanuije wo raura akananto mai ware, “Sopamo Yesus, anawae no no munijo Nasaret no Galilea rai.”
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Naije Yesus siso no Yavaro Amisy, umba Po vatano wanamavumbe no naije mawatan. Muno Po vatano wo doi amijo kaijinta raugare raveano doi ami Yahudi ranigwane awa meja rangkukuv, umba Po vatano wo insanijo puname mamavune awa bangkoe rangkukuv tavon.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Po raura nanto mai pare, “Ayao Amisye mo ratoe mare, ‘Sya yavare omamo rawainamo yavaro sambaya.’ Weramu wapo ranigwano vatano mamun wanaonoambe awa una rai bo inta ramai dave.”
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Naije vatano mamije ntuba muno vatano tunaive ude Yesus ai no Yavaro Amisy, umba Po saumane raunanto mai.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Weramu syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisy muno kuruno makari mbaro Ananyao Musa rai wo anapaporainyo Yesus po rarorone raen, naije upari. Muno upari tavon weye wo arikainye manauno ukangkamambe Yesus ai, ugwaimbe no Yavaro Amisye ama uga ware, “Daud apa ajavije so ararimbe!”
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Weti syene muno kurune umawe wo raura nanto Yesus ai ware, “Nyo ana arikainye wo rawainoe ranaun to e? Awa ana wo rawaine ngkove ramu!”
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Naije Yesus po mapaya ti una, umba puje Yerusalem raora, poroto no munijo Betania indamu niki no we.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Sansimambe awatan ngko dave, umba Yesusa pe apa arakovo utavondi aije nawe wakare ta no Yerusalem, naije Yesus maror.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Po inyo ara inta raen nte no unanuije tuga. Ti poroto no ama ruk indamu Po ama mane raen. Weramu nanto ama ruke rai, Po raen ama mane mewen dai yara ama waowe bom. Umba panaamatambe inyo ara umaso rai pare, “No naiso kobe winyaveti man akatoe ramu gao nuge nuganui.” Naije kobe inyo ara umaso ngkanen kobe ti ngkakai.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Yesus apa arakovo utavondi aije wo ana umaso raen, unantaive rai, ti wo raura ware, “Wakoe! Animaisye mi Nyo rave irati inyo ara so rai ti ngkanen kobe so?”
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Yesus po raura akananto mai pare, “Syo raura tugaive: ranivara wapanave Amisye ai, weamo ana Syo rave irati inyo ara umaso rai omamo wapo rave tavon. Muno obo ma jewen, yara ranivara wapanave kobe muno wamamaundive ramu, weamo wapo unate wato raura nanto tavon wapare, ‘Nyansop usya ntento no mayan!’ indati ana namije Amisye po raunande wasai kobea.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Ranivara wapanave kobe, weamo animaisye mirati wabe sambayambe wapo ranajo Amisye ai, indati Po ana namije raunande wasai.”
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Yesus poroto siso no Yavaro Amisy umba pananyaube. Arono naije syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, akarijo Yahudi nawe, ude Ai wo anajo ware, “Vambunino rui mirati Nyo raveare somaisy? Are pirati po vambunine so raugaje Nai?”
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Yesus po raura akananto mai pare, “Syare syo wasanajo tavon. Wapo raura nande Rinai rati, umba Syo raura nande wasai arepa vambunine mi Syo raveare somaisy.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Arono Yohanes Pembaptis po vatane maugasya kuvuni mana rai, apa vambunine mamo nori rui? Amisye pi po vambunine raugaje ai rako, vatane inta pi po raugaje ai rako?”
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Weramu ranivara wamare vatane inta pi po vambunine raugaje Yohanes ai, indati vatane uparijo wansai weye wo ratantona ware Yohanes opamo anawae Amisye inta pije. Weti wamo vatano wanuije masyanivo wo arare veano reansave.”
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Weti wo raura nakananto Yesus ai ware, “Reamamo reamantukambe.”
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Naije Yesus po ananeneae inta raura syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, akarijo Yahudi nawe mai pare, “Animaisye mi wapo ratantona Sya ananeneae so rai? Vatane inta apa arikainyo anya jirum. Masyote inta poroto po raura apa arikainyo anuije ai pare, ‘Arikainyo winy, masyoto unumeso syare nyoronto nyo nawaisyo anggurije raijar.’
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Apa arikainye so po raura nande ai pare, ‘Syonaya.’ Weramu kavinta apa ana po ratantona ngkov akato, ti poroto po nawaisyo anggurije umawe raijar.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Naije akato aja pakato apa arikainyo jirume ai, po anajo akatoare uma po apa arikainyo manasyine anajo wemaisy. Umba apa arikainye umaso po raura akanande ajae umaso ai pare, ‘Injae, syoroto aje,’ weramu porotoe ramu.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Weti arikainyo jirume sonayamo rui pirati beto aja apa ana daura so rai?”
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Weye Yohanes Pembaptis de indamu po Amisye apa unanuijo mamaisye rarorono wasai, weramu waponayo apa ananyaowe rai muno wapanave ai jewen. Yara vatano awa ayao kakaije no mai, maisyare wanya anaerere muno vatano wo pajak ranugande akarijo pemerinta aije mansamaisy, onawamo wanave Yohanes ai kobe. Weramu weapamo arono wapo vatane umaso awa anave raen to, wapanave jewena nene muno wasakinavo wapa ayao kakai raije ramu.”
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Umba Yesus po raura akananto akarije umawe mai pare, “Wadanide, Syo ananeneae kaijinta raura so: Akarijo apave kopa rai inta po nawaisye rayare, umba po anggurije ranyum no rai. Umba po yane rayano rakiani, muno po ateme rawae indamu po rave anggurije mane rakugan asyo ama uga rai. Muno po randume ranari no nawaisye ama uga indamu vatano po nawaisye ramane no rai. Umba po vatane inta mawainde indamu wo apa nawaisye raeranande, pare po mane ratodijo mai--wo inta raugav, wepo inta raugav. Umba pusyo poroto no munijo maran.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 No ava anggurije umawe mawit kobe, umba vatano apave nawaisye umaso rai po apa vatano wanapatambe aije inta matutir indamu ude no vatano wo apa nawaisye raeranande mansai indamu wo apa mane inta raugav.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Weramu vatano wo nawaisye raeranande umaso wo vatano wanapatambe umawe inta aijar wo anepati, muno wo kaijinta aubaisy, muno wo orame rave kaijinta aepar.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Umba akarijo apave nawaisye rai umawe po vatano wanapatambe ai kaijinta matutir akato, wanuijo umawe makivan. Weramu vatano wo nawaisye umawe raeranande wo vatano wanapatambe umaso maveare muno manasyine umawe mansamaisy akato.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Rija dave, po taune apa kavo atutir akato vatano wo apa nawaisye raeranande mansai. Po ratantona pare, ‘Indati wanave sya arikainye ai jaje.’
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Weramu arono vatano wo nawaisye raeranande umawe wo arikainye umaso aen, naije wayao vambinibe ware, ‘Sopamo akarijo nawaisye apa arikainye pi so! Wade wamo aubaisy, indamu arono apa aja kakai, wamaura nawaisye so rai.’
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Umba wo arikainye umawe aijar, wo awatan ti pusyo no nawaisye ama akiri, umba wo aubaisy.”
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Umba Yesus po manajo pare, “Arono indati akarijo nawaisye umawe de, animaisye mirati po rave vatano wo apa nawaisye raeranande umaso mansai?”
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Umba akarijo Yahudi umawe wo raura nanto Yesus ai ware, “Indati po vatano mamun umawe mansaubaisy, umba po apa nawaisye umawe raunanto vatano kaijinta mai jakato inda wo raeranandea masyoto ama mane mawite rai, umba wo apa nake raunanto ai.”
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Umba Yesus po raura akananto mai pare, “Wabeanimaibe wananta Ayao Amisye so raije jewen? Mo ratoe mare:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Umba Yesus po raura iridi pare, “Akarijo Yahudi weap, Syo raura wasai: indati Amisye po apa kovo pare Po raugaje Apa kawasae mansaije raugavo wasaora, umba Po raugaje irati vatano utavondi Apa bekere rai obo mansai jakato.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Are pirati pantukamo orame umaso rai ti tende ama vone rai, opamo pandamisy. Muno are pirati orame so ntemaje ai ti mo akep, opamo pandamisyi ti be kapumbe.”
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Arono syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, vatano Parisi nawe, wo Yesus apa ananeneae umawe ranaun, uparijo Ai, weye wo raen Yesus po ratantona pare onawamo maurata irati vatano mamuno wo nawaisye raeranande umawe mansai.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Weti ware ubeker indamu wo Yesus aijar, weramu wo vatano wanuije masyaniv, weye vatano wanuije wo ratantona ware Yesus opamo anawae Amisye inta pije.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.