Lucas 7

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesus po apa ananyaowe umaso raura vatano wanui umaso mansaija jewen, umba poroto no munijo Kapernaum.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Naije nait akari Roma inta, opamo anuga no irati apa arikainyo panapatambe aije ai. Arikainyo panapatambe umaso pamo gwaneno akoevea kavintare kakai.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Arono nait akari umawe po Yesus apa ana dave ranaun, po akarijo Yahudi inta yatutir indamu yurija yo Yesus anajo indamu de Po saumane raunande arikainyo panapatambe aije umaso ai.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 — ausente —
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 — ausente —
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Umba Yesus tavondijo yai kobe, ti wuruta. Arono Yesus pararai kobe no nait akari umawe apa yavare rai, umba nait akari umaso po apa arakove inta yatutir inda je yo apa ayaowe raura Yesus ai. Apa ayaowe rauranare so yare, “Injae, vemo winsiso sya yavare rai jinya, yara jewen kai, weye risyamo imamaisye ramu.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Wemi mbewar syore no Injae winaije jewen, weye risyamo imamaisye ramu. Weramu syare Nyo raura vayave, indati arikainyo panapatambe rinaije umaso sauman.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Vatano apa vambunine manakoe po vatano kaijinta matutir indamu wo apa anakere raijar. Maisyare omaisy ri tavon: sya akari po inatutir, muno risyamo syo naito ibe akarive maije matutir. Syo naite inta atutir poroto, weamo poroto kobe, muno syo naite inta atutir de, weamo de kobe. Weti Winya vemo taune nyoronto inya, yara Nyo ayao bo raura vayave, indati mamaisy aje.”
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Arono Yesus po ayao umaso ranaun, nantoive rai, umba sarirae akare Po raura nanto vatano wanui utavondi Aije mai pare, “Tugae, nait akari Roma umaso apa anave mamo mo vatano Yahudi awa anave rakivan bintabo!”
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Umba nait akari apa arakovo po yatutire umawe yakare no apa yavar, umba yo raen arikainyo panapatambe umaso sauman to.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Masyote inta yai jakato, Yesus poroto no munijo Nain. Apa arakovo utavondi aije muno vatano wanuije utavondijo Ai.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Wararaijo munije umaso ama unsanda uje rai, umba vatane inta wo vatano kakaije inta augaje nanae rai ti wo anawan ude wusya no munije umaso ama akiri. Vatano kakaije umaso apa akoya mamo wanya kavinije ma, muno ama kavo intabo dave wepirati kakai to. Vatano wanuije una no munije umaso utavondijo rai ti wuje tenambe.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Arono Amisy Yesus po wanya kavinije umaso raen, anuga mantaun muno aemeno rai rave, ti Po raura nanto rai pare, “Vemo nyoyov inya.”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Umbawe pararai nanto no vatano kakaije apa nanae rai, umba Po raijar. Vatano wo nanae umawe ranawane usai kobe. Umba Yesus po raura nanto vatano kakaije umawe ai pare, “Arikainyo kamurame winy, syare winseo!”
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Naije kobe arikainyo kamurame umaso seo tuna umba payao. Umba Yesus po auga akananto no akoya nui.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Vatano wanuije umaso ujani dave muno wo Amisye ararimbe. Wo raura ware, “Sopamo anawae anakoe de no wama yasyin. Amisye de po apa kawasae maeranande to.”
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Ayao umaso ravovo no Yudea muno ama varodore raita tenambe.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Yohanes Pembaptis apa arakovo utavondi aije wo Yesus apa ana dave raura Yohanes ai. Weti Yohanes Pembaptis po apa arakove jiruma yawainde,
18 — ausente —
19 po yatutir indamu ija yo Yesus anajoare somaisy, yare: “Injae, Winyamo Mesias Amisye po naurairive opi Win dako, reamo vatano kaijinta anyute?”
19 — ausente —
20 Weti yurija no Yesusa nui, umba yo raura Ai yare, “Yohanes Pembaptis po irinsatutir indamu ririnde ririmo winanajo: Winyamo Mesias Amisye po naurairive opi Win dako, reamo vatano kaijinta anyute?”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Arono naije Yesus po saumane raunanto vatano wanuije mansai, onawamo ujajoramo wanene kotare rai, muno Po anawayo kakaije mawatano vatane maora, muno Po saumane raunanto vatano mamije ntuba mai indamu wo nuge raen.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Weti Yesus po raura akananto yai pare, “Syare ipo Sya ananyaowe ranaun muno ipo Sya anapaporainye raen, umba ipakata no Yohanesa nui umba ipo raura ai: Soamo vatano mamije ntuba wo nuge raen, vatano tunaive wanya, vatano aravure mo mave manakea nsauman, vatano mamarikoame mpapaki soa mamarikoame mpomo ti wo ana ranaun, vatano ugwenen to soamo ukokovainy akato, muno Ayao Kovo Amisye idavovo vatano awa ananuge meweno maije mansai. Weti ipakata ipo ana umaso raura Yohanes ai.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Muno ipo ayao namiso raura ai tavon: Vatano are pirati mamaundive Rinai jewen, yara panave Rinai kobe tutir, opamo Amisye po kove raugaje ai.”
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Arono Yohanes Pembaptis apa arakovo javondijo aije yakata to, umba Yesus po Yohanes aura vatano wanuije mai pare, “Nandijawe arono wata no nugo vabukane vono maninimbe indamu wapo Yohanes aen, opamo vatano apa ana po ratantona nanto nande maisyare ovare po insumaije ramawi wemai dako? Jewena!
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Weti arono wata wapo Yohanes aen, animaisye mi wapo raen? Indako opamo po ansuno ngko dave rave rako? Jewena! Yara vatano wo ansuno ngko dave rave onawirati utantuna awa ananugo manui rave ama vone rai no awa yavaro ngko dave rai.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Weti Yohanes umaso are pije? Opamo anawae pa. Syo raura wasai syare opamo po anawae kaijinta mansakivan.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Yohanes umaso pamo Ayao Amisye mo aurairive no wusyinoe. Amisye po aura to pare:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Syo raura tugaive: No mine vone so wusyinoea ndea naiso vatane inta panakoeve po Yohanes umaso akivane ramu. Yara vatano rui pirati apa tame maje rave no kawasae Amisye be akarive mai, opamo po Yohanes akivan.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Vatano wanui muno vatano wo pajak ranugande akarijo pemerinta ai wo Yesus apa ayaowe umaso ranaun, umba wo raura ware Amisye apa bekere mamo mamai dave, weye onawamo Yohanes po maugasyo kuvuni mana rai to.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Weramu vatano Parisi muno kuruno makari mbaro Ananyao Musa rai onawamo wonayo Amisye apa bekero Yesus po raura maije rai, weye wusyinoe Yohanes po maugasyo kuvuni mana rai ramu.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Yesus po raura nakato pare, “Vatano arono naiso onawamo syo mansaura ananeneae so rai.
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Arikainye inta wanunugambe ti utantuna no pasari ama wanijate rai. Arikainye inta wo awa inta mawainde ware, ‘Wade wangkin da wansarer.’ Weramu awa arakove umaso wonae. Weti ugwain akato mansai ware, ‘Ngko to, weamo wamo ana kaijinta bo rave. Wade ramu wangkino ransyerano weotore rai indamu wansanimaumbe tenambe.’ Weramu wonae tutir.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Maisyare wemai ti, weapamo wasaurata irati arikainyo wonae umawe mansai, weye waponayo Yohanes Pembaptis ai muno waponayo Rinai tavon. Arono Yohanes de wasai, opamo po anaisyo kove inta raisye ramu muno po anggurije ramaname ramu, weramu waponayo ai, wapare, ‘Opamo anawayo kakaije siso aija.’
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Risy, Arikainyo Vatane, ride wasai, Syo anaisye rai muno Syo anggurije ramanam, weramu weapamo waponayo Rinai tavon, wapo inaura wapare, ‘Opamo sasokabe anaisye rai muno maeno anggurije rai. Muno opamo be arakobe irati vatano wo pajak ranugande akarijo pemerinta aije mai muno vatano ayao kakaije no maije mai.’
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Weramu Amisye apa ana datantona mamo ntiti rave, weti vatano utavondi Apa bekere rai onawamo awa ana wo raveye mo raroron kakavimbe Apa ana datantona mamo mamaisy.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Vatano Parisije inta apa tame mi Simon po Yesus awainde inda siso pisyi no apa yavar. Weti Yesus poroto siso no apa yavar pisyisy.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Munijo namije wanya inta, omamo vatan tenambe wo raen mo ayao kakaije rave tutir. Wanya umaso mo Yesus anauno de tuna pisyi no vatano Parisi umawe apa yavar. Weti mo botoro nsasabe ntairi jirati manino mbovove raije inta raugavere, nde siso no Parisije umawe apa yavar.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Umba nde nte no Yesus akiri mararaijo ajoe rai. Naije moyov rami ngkaruge ntatae no Yesus ajo, umba mo rakarivuinye veano ajoe raupupaisy inda ngkanen. Muno mo ajoe ranu muno mo manino mbovove umawe rauvaro ajoe rai.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Naije vatano Parisijo uma po Yesus awainde no apa yavare we po ana umawe raen, po ratantona no anuga pare, “Yesus pantatukambe wanya mo aijare so rai, omamo ama ayao kakaije ntapekan dave. Weti syo ratantona Opamo anawae tugae pa jewena, weye Po wanya so ama ayao kakaije raen no raije ramu.”
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Umba Yesus po raura nanto vatano Parisije umaso ai pare, “Simon, syare Syo ana inta raura nai.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Umba Yesus po ananeneae inta raura Simon ai pare, “Vatane jiruma yo doije inta ranajo akarije inta ai. Inta pamo po doi ratusije radani ranajo, yara inta pamo po doi abusyine radani vayave ranajo. Yurairive yare indati yo doije umaso ranigwan akare aje.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Weramu onayamo aya doije meweno yai, ti yo doijo uma yo raugavoe ranigwane ramu. Weti akarije umawe po raura yai pare, ‘Ipo doije umawe raugakare jewen kai, yara syo ipa raupai bayave ti mewen.’ Weti, Simon, Syo nanajo: vatano yo doije raugave umawe rui pirati apa muinye manakoeve akarije umawe ai?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Umba Simon po raura akananto Yesus ai pare, “Syo ratantona syare vatano apa doijo manui rayaridije opirati muiny manakoeve akarije umawe ai.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Umba sarirae akare, Po wanya umawe raen, umba Po raura nanto Simon ai jakato pare, “Syare nyo wanya so raen. Ide no nya yavar, weramu mana inta ratayao inda inajoe rarondom mamaisyo wama koane rai omamo nyo rave ramu. Yara wanya so mi mo inajoe rarondomo rami ngkaruge rai, muno mo rakarivuinye veano inajoe raupupaisy ti ngkanen akato.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Winyamo nyo inaijade nyo inanu mamaisyo wama koane rai oma jewen tavon. Yara wanya so mi mo inajoe ranu tutir, mo inapaya jewen.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Winyamo nyo manine inta rauvaro inakari raije ramu, yara wanya so mirati mo manino mbovove rauvaro inajoe rai.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Tugae, wanya so ama muinyo mo rarorono Rinaije so manakoe, maisyare vatano apa doijo manui rayaridije umawe amaisy, weye Syo ama ayao kakaijo manui rapaya rai to. Yara are pirati po ratantona pare apa ayao kakaije meweno ai, opamo apa muinyo po rarorono Rinaije mamaun.”
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Umba Yesus po raura wanya umaso rai pare, “Syo nya ayao kakaije rapaya nai to.”
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Vatano kaijo nanawirati utantuna wisyisy umawe wayao nanto mansai vambinibe ware, “Vatane sopamo are pije wirati Po ayao kakaije rapaya vatane maijoe?”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Weramu Yesus po raura nanto wanya umawe rai pare, “Nyanave Rinai jivae, ti Syo napaya nya ayao kakaije rai to. Weti nyakato kai, syare Amisye apa kovo saumane ntuna nautan.”
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.