Lucas 23

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anugano Akari Akokoe Yahudi umawe usea usayai, umba wo Yesus augaveta no Gubernur Pilatus amun.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Umba naije wo Yesus angkivan ware, “Reamo Vatane so aenamo Po vatano Yahudi wanuije manuga raugabe indamu umarovave pemerinta Roma ai, muno Po mansopi inda vemo wo pajak ravae nanto Akarijo Titi Roma ai nora. Muno Po raura pare Opamo Mesias, vatano Yahudi reama Akarijo Titi pije.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Umba Pilatus po Yesus anajo pare, “Winyirati Akarijo Titi Yahudije pi Win dako?”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Umba Pilatus po raura nanto syeno akokoe muno vatano wanuije mansai pare, “Rinanto ayao kakai inta rai Vatane so ai ramu.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Weramu akarijo Yahudi umawe wo antitidi jakato ware, “Vatane sopamo Apa ayao nsiso irati vatano wanui mansai no Yudea so raita tenambe. Manasyimbe pananyaube no Galilea rai umba de no naiso, Po vatane manuga raugabe indamu ube marovave vatano Roma wasai.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Arono Pilatus po awa ayao umaso ranaun, naije po manajo pare, “Sopamo vatano Galilea pa e?”
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Akarijo Yahudi wo raura akananto ai ware, “Tugae, Opamo vatano Galilea pa.”
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Herodes anayanambe rave po Yesus aen, weye nugoenta rave to po Yesus apa ana dave muno Apa ananyaowe ranaun, weramu po aen dainy. Muno beke dave pare po Apa anapaporainye inta raen.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Weti Herodes po Yesus anajobe manui, weramu Yesus po ana inta raura nakatoe ramu.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Syeno akokoe nawe, kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije nawe usai no naije, wo Yesus aura tantunawi rave.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Umba Herodesa pe apa naite nawe wanaikebe Yesus ai muno wo akaajian. Wo ansuno manawadi ngko dave inta raugasyo Ai ra po rave, mamaisyo ansuno akarijo titi po rave ramaisy, indamu wo ambaon. Umba Herodes apa naite wo auga ti wakare no Pilatusa nui.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Masyoto naije Herodesa pe Pilatusa pe ibe arakobe. Wusyinoe ibe marovave irati yai.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Pilatus po syeno akokoe nawe, akarijo Yahudije nawe, vatano wanuije nawe mawainde.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Umba po raura nanto mai pare, “Wapo Vatane so augavere rinai, wapare Opamo po vatano Yahudi wanuije manuga raugabe indamu ube marovave pemerinta Roma ai. Syo anajobe no wasamune rai to, weramu wapa ana wapo rangkivano Ai umaso mamo mamaisye ramu. Inanto ayao kakaije inta raijo Aije ramu.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Maisyare omai tavon, Herodes nanto ana ngkakai inta rai no Vatane so ai tavone ramu, weye po auga ti pakare irati rinai yara po mangke raugaje Aije ramu. Vatane sopamo po ana ngkakai inta rave ramu, weti mangke raugaje Ai indamu kakai weamo mamaisye ramu.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Weti syare syo naite inta matutir indamu wo anepati umba syo apaya vayave.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Pilatus po raura tai maisy weye arono Ono Paska ndea mamaisy, po vatano Yahudi tuna no tanoano makova raije intabo apaya irati apa mangke rai, mamaisyo Yahudi awa koano Ono Paska raive rai.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Weramu soamo vatano Yahudi wanugan no naije ugwain tenambe ware, “Weinya! Reamare nyo Yesus aubaisy, yara nyo Barabas apaya irati reansai.”
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Barabas umaso pamo makova no tanoano makova rai weye tavondijo vatano wo marova rave pemerinta Roma aije mai no Yerusalem, ti po vatane inta maubaibeve to.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Pilatus pare po Yesus apaya, weti po ayao inta raura vatano wanuije mansai jakato.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Weramu vatano wanuije umawe ugwain akato ware, “Auseo sawa inyo kapite rai! Auseo sawa inyo kapite rai!”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Pilatus po raura maive mandei jakato pare, “Weramu ayao kakaije rui mirati Vatane so po raveti ngkakai Ai? Inanto inta raije ramu, weti syare syo mangke raugaje Ai indamu kakai omamo mamaisye ramu. Indati syo naite inta matutir indamu wo anepati umba syo apaya vayave.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Weramu vatano wanuije umaso ugwain akoeve akato indamu Yesus auseo sawa inyo kapite rai. Ugwain kekebe tutir, weti wo Pilatus antitidi tavondi awa bekere rai.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Weti Pilatus po mangke rapatimugo Yesus ai indamu kakai, mamaisyo vatano wanuije umaso awa bekere rai.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Muno po Barabas apaya mansai, mamaisyo awa ana wo ranajoe rai. Wepirati tuna no tanoano makova rai weye tavondijo vatano wo marova rave pemerinta Roma aije mai muno opamo po vatane inta maubaibeve to. Umba Pilatus po Yesus aunanta irati vatano wanuije mansai indamu wo aveare awa bekere omaisy.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Umba wo Yesus auga ti wusya indamu wo auseo sawa inyo kapite rai. Wanyana unanuije ama yasyin umba unanta irati vatano Kirene inta ai, apa tame mi Simon. Vatane umaso pamo to no unat umba pakare no munijo Yerusalem. Wo Yesus apa inyo kapite raunanto Simon ai ti po ranawan ti dija no Yesus akiri.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Vatano wanuije wo Yesus arijat no akiri, muno wanya inta woyov wo arijat muno manimaumbe Ai.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Yesus sarirae, umba Po raura nanto mai pare, “Wanya Yerusalem weap, vemo wapoyovo Rinai nora, yara syare wapoyovo taune wasai muno wapa arikainye mansai tavon.
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Weye masyoto makareye umba siurijo manakoe nande vatano Yerusalem wasai. Arono naije vatane wo raura ware, ‘Wanya wo arikainye inta mavaki ramu muno wo ukame raunanto arikainye inta mai ramu indati awaura kove rai weye awa arikainye meweno mai.’
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Masyoto naije vatane inta wo raura nanto pukame inta rai ware, ‘Pukame! Ngkipu ra nde ra nyo reansatatuv, indamu vemo reananta irati siurije so rai jinya.’
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Risyamo ayao kakaije meweno Rinai weramu wo siurijo manakoe so raunande Rinai, weti tugae rave wapa siurije indati miridi nseowa manakoe kobe weye weapirati wapa ayao kakaije ntapekano wasai.”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Naito Roma wo vatano mamune jiruma yauga tavon indamu wo yaubaisyo Yesus atavon.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Umba unanta no pukame inta rai, ama tame mirati Akari Pae. Umba wo Yesus auseo sawa inyo kapite rai, muno wo vatano mamune jirume umawe yauseo syawa atavon, inta sawa no anem ngkov muno inta sawa no anem ngkakai.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Umba Yesus be sambayambe pare, “Injae, syare nyo vatane so awa ayao kakaije so rapaya mansai, weye wantatukambe awa ana udave so rai.”
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Vatano wanuije usai no naije wo aen, muno akarijo Yahudi wanaikebe Ai ware, “Opamo po vatano kaijinta mapaya kakaije rai. Ranivara Opamo Mesias Amisye po apatimuge pije, veanimaibe Po taune anasine rapaya kakaije so raije jewen?”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Naito Roma umawe wanaikebe Yesus ai tavon, muno wo anggurijo nsaisyine raunanto Ai indamu po ramanam.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Umba wo raura ware, “Ranivara Winyirati Akarijo Titi Yahudije pi Winy, weamo Nyo taune nanasine wato rapaya kakaije rai.”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Ayao wo ratoe no Apa inyo kapite ama von no taiso: Sopamo Akarijo Titi Yahudi.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Umba vatano mamune inta sawa atavone po akaajian pare, “Winyamo Mesiasa pi Winy e? Wea indati Nyo taune nanasine rapaya kakaije rai, muno Nyo irinsapaya tavon!”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Weramu vatano mamuno kaijinta po raura apa arakove umawe ai pare, “Mbeanimaibe nyo Amisye asyanive jewen? Weye winyamo mangke raugaje nai indamu ngkakai, maisyare muno Vatane so apa mangke ramaisy.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Winye risye rima mangke mamo mamaisy irati rima ana ngkakai rindave rai. Yara Vatane sopamo apa ayao kakaije meweno Ai.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Umba po raura nanto Yesus ai pare, “Yesus, syare naemeno rinai arono Winy naijaseo wimbe akarive.”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Umba Yesus po raura nakananto ai pare, “Tugae, masyoto unumeso wintavondijo Rinai no munijo ntiti.”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Masyote yasyin, uma ami abusyinara eane jirum, ananamane nande ntamijo munijo we rai tenambe yava uma amije mandei,
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 weye uma kaumudi ti bare ramu. Kavuratawe kaene nsawa unsanda Yavaro Amisye rai nsaram no warae maje ti mbe rurumbe.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Naije umba Yesus gwain akoeve pare, “Injae, Syo inanawayoe augore no naneme uga rai.” Umba anawayo karimu, kakai kobe.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Nait akari Roma po ana umaso raen, umba po Amisye ararimbe pare, “Tugae rave, Vatane sopamo ayao kakaije meweno Ai.”
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Arono vatano wanuijo wanugan no naije wo Yesus apa kakaije umaso raen, naije manimaumbe rave umba unajiv.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Muno Yesus apa arakove nawe, wanya utavondijo Ai no arono puje no Galilea nawe, usaiyo gwaravaimbe muno wo ana umaso raen tavon.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Yusup umaso de no Pilatusa nui indamu po Yesus anasino kopa ranajo ai.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Umba Yusup po Yesus anasino kopa raugaje umba po raugav, po ansuno mpopero nsauman veano akepan. Umba po antuna no aipapo oramo ratotove rai. Aipapo namije mamo vatano kaijinta antuna raive rainy.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Masyoto napije pamo vatano Yahudi awa masyoto wanakangkanive irati awa masyoto sambaya rai.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Wanya utavondijo Yesus ai no munijo Galilea wo Yusup arijat ti wo Yesus apa aipapo raen, muno wo anasino kopa ama tami raije raen tavon.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Umba wanya umaso unajiv wo manino mbovove ratayao indamu wo rauvaro Yesus anasino kopa rai. Umba siso irati masyoto sambaya rai ti umainda una vayave, mamaisyo ananyao Yahudi rai.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.