João 8

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Weramu Yesus poroto kobe no Pukamo Saitun.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Awatan ngko dave pakare akato no Yavaro Amisye rai, muno vatano wanui rave ude irati Ai. Yesus tuna po manyao.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 Umba kuruno makari mbaro Ananyao Musa rai muno vatano Parisi wo wanya anaerere ugavo rai inta raugav ude no Yesusa nui. Wo wanya umaso raugave usya nte no awa yasyin.
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 Umba wo raura ware, “Injayo Kurune, wanya so omamo reamo raijar weye reamo raen kavoe mo ayao kakai anaerere rave.
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Musa apa ananyao inta mare wanya anaerere maisyare so omamo orame rave ramaug ava ngkakai. Weti, Kurune, Winya ana ndatantona mamo noare rui?”
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 Awa ana wo raura so ware wo Yesus atopan indamu payao tatugadi, weamo wo kakai rantuna Ai kobe.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Wo anajo tutir, weti beakaeyo naije Po raura akananto mansai pare, “Weapamo are pirati ayao kakai meweno ai, weamo manasyimbe po orame rave wanya so ramaug.”
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 Naije beakaje Po ratoe akato.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 Weramu arono wo Yesus apa ayao so ranaun, unajivo nanentabo eve, weti manasyimbe ananuiny dave mansai. Unajiva mewen dave, weti Yesus obo no kobe no naije muno wanya umawe ma no tavona nene.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Yesus beakaeyo akato, Po raura nanto rai pare, “Inya, wanya winy, vatane umawe nawamo uta no rui? Inta ta no ra po mangke rapatimugo naija e?”
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 Ama ayao mo raura Yesus ai mare, “Injae, jewena.”
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Umba Yesus po raura nanto vatano wanui mansai jakato pare, “Risyamo inaurata irati vare rai, ibaro vatano mine so mansanuga rai. Are pirati tavondi Rinai, opamo panya kaumudi rai jakatoe ramu, yara varo mo kove raunande mbaro anuga rai tutir.”
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 Vatano Parisi wo raura nanto Yesus ai ware, “Nya ayao wato mamaisye ramu, weye taune Winyo taune naura kakavimbe. Vatane po taune aura, weamo vatane wanave aije ramu.”
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Yesus po raura akananto mansai pare, “Risyamo syo taune inaura kakavimbe kai, weramu taune Syo inaura kakavimbe somamo tugae muno mamaisy, weye Risya no rai ti de mamo taune Syo raen muno Risya syakato rai mamo taune Syo raen tavon. Weramu weapamo wapantukambe Sya no rai ti de rai muno syakato raije rai.
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 Weapamo wapo mangke rapatimu mamaisyo vatano mine so awa ana udatantona rai vayave. Yara Risyamo syo mangke rapatimugo vatane inta ai ramu.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 Weramu ranivara Syo mangke rapatimu, weamo mangke namije mamaisy, weye taune Ribui syo rapatimuge ramu, yara Injayo po inatutire pamo tavondi inautan.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Muno wapa Ananyao Musa ama ayao inta ratoe taiso: Vatane intabo po anakotare inta raura omamo mamai dainy, yara vatane jiruma aya ayao intabo irati anakotare umaso rai, weamo mamai to ti wamanave rai.
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 Weti vatane jiruma yo inaura kakavimbe taiso: manasyimbe, taune Risyo inaura kakavimbe, muno jirum, Injayo po inatutire po inaura kakavimbe.”
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 Naije wo raura akananto Ai ware, “Weti Nya Injaya nori rui?”
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Yesus po apa ananyao so raura aje no Yavaro Amisye ama uga rai, mararaijo bayaijo namirati vatane wo doije raugasyo raije rai. Muno vatane inta po aijare ramu, weye Apa masyoto Amisye po ratayao Aije mamai dainy.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Umba Yesus po raura nanto vatano wanui mansai jakato pare, “Risyamo syoroto muno weapamo indati wapo inakani. Weramu wananta Rinai jewen, weye munijo syoroto rai mamo maweso weade rai jewen. Weapamo indati wakakai wapa ayao kakai rai.”
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 Weti akarijo Yahudi wo raura ware, “Veanimaibe Yesus po raura pare, ‘Munijo syoroto rai mamo maweso weade rai jewen’? Indako pare Po taune aubai dako?”
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Umba Yesus po raura nanto mansai pare, “Weapamo vatano mine nawirati weap, yara Risyamo sya munije mi munijo ntiti warae. Mine somamo wapa munije mijem, yara Risyamo sya munije ma jewena.
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Wemi mbewar umawe Syo raura wasai syare weapamo indati wakakai wapa ayao kakai rai. Weye ranivara wapanave Rinai jewen arono Syo inaura kakavimbe syare Risyamo are pi Risy, indati tugae rave wakakai kobe muno wapa ayao kakai mamo Amisye po rapaya wasaije ramu.”
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 Weti wo anajo ware, “Are pi Winy?”
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Ayao rapatimu syare Syo raura wasai manakoe weye wapa ana wadave ngkakai. Injayo po inatutire Apa ayao mamai dave, muno ayao rui mirati idaranivo Ai wemi Syo raura kakavimbe irati vatano mine wasai.”
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 Yesus po Ajayo Amisye aura umaso, weramu vatano wanui nanawije wantatukambe rai.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 Weti Po raura mansai pare, “Arono indati wapo Arikainyo Vatane inauseo inyo kapite rai, wea umba wapo raen Sya ayao syo inaura kakavimbe mamo mamai dave. Muno Risyamo sya ana syo rave mamo no no taune Rinai ma jewena. Yara ananyao rui mirati Injaya po raura Inai webo mirati Syo raura.
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Wepirati po inatutir, muno tuna inautan tutir. Po inapaya syanya syayave ramu, weye Sya ana idave mamaisyo Apa bekere rai tenambe, ti anayanambe Rinai.”
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 Arono Yesus po ananyao kotare umaso raura, vatane wanui rave wanave Ai.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Naije Yesus po raura nanto vatano Yahudi nanawirati wanave Aije mai pare, “Ranivara weano tawan no Sya ayao rai, weapamo tugae rave Sya arakovo watavondi rinai nawirati weap.
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 Indati weapo Amisye apa ayao tugae raen, muno ayao tugae so mo wasapaya irati anakotaro mo wasaijaro arove rai.”
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 Umba wo raura akananto Yesus ai ware, “Veanimaibe Winyo raura nyare reamamo indati reampaya aro rai? Reamamo aneno Abraham apa susyo po reansampambe nawirati ream. Muno vatan inta wo reansaijaro arove ramu.”
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Yesus po raura akananto mansai pare, “Syo raura tugaive: are pirati po ayao kakaije rave, weamo ayao kakai mo aijaro arove.
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Vatano aijaro arove ato siso yavaruga raije ramu. Yara arikainyo yavaruga opamo ato siso yavaruga rai no tawan tutir.
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Maisyare omai ti, ranivara Arikainyo Amisy risyo wasapaya aro rai, weamo tugae rave wapaya rai kobe.
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 Weapamo Syo wasaen wana no Abraham apa susye rai, weramu wabeke damu wapo inaubaisy, weye Sya ayao mamo waponayo rai muno weapo raugave nsiso no wasanuga raije ramu.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Ana rui mirati Syo raeno sya Injaya nui, wemirati Syo raura wasai. Weramu weapamo ana rui mirati wapo raranivo wapa aja ai, wemirati weapo raijar.”
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 Umba wo raura akanande Yesus ai ware, “Reama injaya pirati Abraham.”
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Weapa ana wadave mamo wabeke damu wapo inaubaisy. Weramu Risyamo syo ayao tugae obo raura wasai muno ayao tugae namije mamo Syo raraniv no Injayo Amisy ai. Vatano po ayao tugae raura pamo Abraham po aubaisye ramu.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Weti wapa ajae sasyeo Abraham ai. Muno wapa ana wadave mamo wapa aja apa ana dave mijem.”
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Yesus po raura nanto mansai pare, “Ranivara Amisye pamo wapa Ajae waino ai ratire, weamo weamuinyo Inai, weye risyamo ino no Injayo Amisye ai umba syuje ti ide so. Muno ide irati taune Sya bekere rai ramu, yara Injayo Amisy po inatutir apa bekere rai.
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 Wabeanimaibe wananta Sya ayao so rai jewen? Indako waponae wapo Sya ayao raranivi?
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Anakakai Akoe wepirati wapa Ajae waino ai, weti weabeto irati apa bekere rai. Anakakai Akoe wepirati po vatane maubaisy arono manasyin dave rai muno opamo anuga mbeto ayao tugae raije ramu, weye anuga mamo ayao tugae ravaki rai jewen. Po ayao aarurijate raura tutir, weye anuga ntairijo angkarije rai. Anakakai Akoe pamo vatano arurijat akoe pije muno ayao arurijat kotar vatano mine so wo raura omamo no no Anakakai Akoe ai po raugaje.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Weramu Risyo ayao tugae raura, muno weapanave Inai ramu.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 Weapamo wananta ayao kakai inta rai no Rinai jewen. Risyo ayao tugae raura, weti wabeanimaibe weapanave Inai jewen?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Are pirati Amisye apa arikainye waino ai, opamo po Amisye apa ayaowe raraniv. Weramu wapo Apa ayaowe raranive jewen, weye weapamo Amisye apa arikainye waino wasai jewen.”
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 Umba vatano Yahudi wo Yesus aura tantunawi ware, “Reama ana reamo raura umawe mamo no rai tugae: Winyamo vatano Samaria pi Winy! Muno anawayo kakaije siso nanuga rai to!”
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Yesus po raura pare, “Anawayo kakai inta siso inanuga rai jewen. Ibeaje irati Sya Injaya ai, weramu weapo inaura tantunawi.
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Risyamo syo tamo ntiti rakani taune inamarome ramu, yara Injayo Amisye wepirati po tamo ntiti raugaje Rinai. Wepirati indati po mangke rapatimugo vatano nanawirati wo inaura tantunawi mansai.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Syo raura tugaive: Are pi beto Sya ayao rai, opamo nanto wene raija nuge nuganuije ramu.”
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 — ausente —
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 — ausente —
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Yesus po raura akananto mansai pare, “Risyo tamo ntiti rakanijo inamarom, weamo mamaisye ramu. Injaya wepi po tamo ntiti raunande Rinai, Napirati weapo aura wapare wapa Amisy.
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Weapamo wapantatukambe Amisye ai, weramu Risyamo syo aen. Muno ranivara Risyo raura syare, ‘Risyamo syantukambe Amisye ai’ weratire, indati Risyamo aarurijat akoe pi Risy maisyare weasamaisy. Weramu Syo raura tugaive: Risyamo syo Amisye aen muno ibeto Apa ayao rai.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Arono wusyinoe wapa aneno Abraham ananibe weye po ranaun Sya masyoto syare ide no mine so raije pare po raen. Tugae, soamo Abraham po Sya ide no mine so raen to, weti ananibe rave.”
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 Umba vatano Yahudi wo raura ware, “Nya tume mamo nseo no tename jirum eane abusyin rainya nene! Umba winyare Nyo aneno Abraham aen e?”
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 Yesus po raura akananto mansai pare, “Syo raura tugaive: arono Abraham avaki rainyamo, Risyamo rino to.”
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 Naije vatano Yahudi nanawije uparijo Ai, weti wo orame ratayao wo rave Yesus amaug ware wo aubaisy. Weramu Yesus kokaibe mansai muno puje Yavaro Amisye rai ti to kobe.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.