João 7
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Naije Yesus panya propinsi Galilea raita, yara ponae panya no Yudea weye vatano Yahudi una no naije ware ubeker da wo aubaisy.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Arono naije Yahudi awa Ono Wo Randume Ransano mangkepan to.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Yesus apa rijate wo anajo ware, “Mbeanimaibe wino tawan bayave no Galilea so?! Nseo! Winyoronto no Yudea indamu Nya arakovo utavondi nai wo Nya ana nyo rave raen.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Weye vatane inta beker pare apa tame manakoe, weamo po apa ana dave raroron kakavimbe. Yara po rangkokaibea no vayave munijo mamaune rai, weamo mamaisye ramu. Weti reamare Nyo nya ana ndave raugav no kakavin indamu munije tename so wo naen tenambe.”
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Yesus apa rijate wo aura taije maisy weye wanave Aije ramu.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Weti Yesus po raura akananto mansai pare, “Sya masyoto Amisye po ratayao Rinaije mamai dainya, yara weapamo wapare masyoto rui vayaveamo wata kai.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Vatano mine so nawamo manuga ngkakaijo wasaije ramu, yara manuga ngkakaijo Rinai weye risyo vatano mine so awa ana udave ngkakainoanive raura kakavimbe.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Wata one wato rai kai! Yara Risyamo syore rainy, weye Sya masyote mamai dainy.”
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Yesus po ayao umaso raurana mewen, umba no tawan no Galilea.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Weramu arono Apa rijate wuruta no ono akoe umawe rai to, Yesus poroto tavon, weramu poroto maninimbe weti vatane wo aene ramu.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Vatano Yahudi wo akani no ono namije rai indamu wo aubaisy, weti wo raura ware, “Yesus opamo nori rui?”
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Muno vatano wanui wo Yesus ansamuabe taune mansai vambinibe. Inta ware, “Wato pamo vatano kove pa!” Weramu inta wo raura ware, “Jewena! Yara Po vatane maponae.”
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Weramu vatano wanui umaso wo Yesus aura kakavimbe no vatano Yahudi mansamune ramu, weye wo Yahudi masyaniv.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Vatane wo awa ono namije rave masyote inta yai jakato, umba Yesus to no Yavaro Amisye rai pananyaube no naije.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Weti vatano Yahudi upaparo mansai, ware, “Yesusa be sekorave rainy, weramu Po ananyao so raen dave. Are pirati po anyao ti payaoware so?”
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Yesus po raura akananto mansai pare, “Sya ananyao mamo muje no taune Rinai ramu, yara no no Injayo po inatutire Ai.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Are pirati pare po Injae apa bekere rarijat, weamo indati po ranaun Sya ananyao so ama nori rati Injae ai, yara nori rati taune Rinaije ramu.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Weye vatano are pirati po taune apa ana datantona bo raurave, weamo apa bekere mamo po taune aijaseo titive. Weramu are pirati po raura indamu po Aja po atutire aijaseo titive, weamo mamai tugae pije, yara ayao angkarije mewen irati ai.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Musa po Amisye apa ananyao raunande wasai to, weramu weapamo wapo ananyao umaso rarijate ramu. Wabeanimaibe wapare weapo inaubaisy?”
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Vatano wanui umawe wo raura ware, “Are pirati pare po naubaisya? Reamamo jewena! Winyamo anawayo kakaije siso Naija!”
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Weramu Yesus po raen onawamo uparijo Ai jivae, weye ware Apa anapaporainye mamo anakere ma, vemo Po rave no masyoto sambaya rai nora. Weti Po raura akananto mansai pare, “Syo anapaporainye intabo rave, weramu waparijo Rinai weye Syo rave no masyoto sambaya rai.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Weramu weapamo arono masyoto sambaya wapo sunative wapa arikainye mansai, weye Musa po ananyao sunat raugaje wasai to. (Weramu tugae, Musa wepirati po raugaje jewen, yara aneno wusyin nawirati wo raugaje arono Musa ano rainy.)
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Wapare vemo wapo Ananyao Musa rakanyoandi nora, weti ananyao sunat omamo watavondi rai no masyoto sambaya rai kai. Weti arono masyoto sambaya nandijawe Risyo saumane raunanto vatano gwanene ai ti anasine nsauman kobe, wabeanimaibe waparijo Rinai?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Vemo wapo anakotare rapatimu mamaisyo ana wadaeno wasamije bo raije rai nora. Yara syare wapo ratantona mavabe rati indamu wapa ana wapo rapatimu mamai tenambe.”
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Arono naije vatano una no Yerusalem inta wo Yesus aura ware, “Vatane so pirati wama akarije ware wo aubaisye pije!
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Weramu wamo Yesus anyanyut pananyaube no vatano wanui mansamun umawea wama akarije umanin bayavea, wo ayao inta rasakinav akananto Aije ramu. Indako wama akari so onawamo wanave Ai ware wama Mesias wepije to rako?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Weramu Yesusa pamo apa no raije mamo reamo raena, yara Mesias opamo arono rui rati pare de, weamo Apa no rai ti de mamo vatane inta po raene ramu.”
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Naije Yesus pananyaube no Yavaro Amisye rai, gwaina pare, “Risyamo wapo inaen ivae muno Sya ino rai mamo wapo raen tavon. Weramu ide taune Sya bekere rai ramu, yara Amisyo tugae wepi po inatutir. Amisye so weapamo wapantatukambe Ai.
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Taune Risyamo syo Injayo Amisye aen, weye ino no Wenui umba ide muno Wepi po inatutir.”
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Vatano Yahudi wo Yesus apa ayao umaso raraniva mewen, ware ubeke damu wo aijar. Weramu vatane inta pana pantukamo Ai rainy, weye Apa masyoto Amisye po ratayao Aije ndea mamai dainy.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Weramu vatano wanugano naije wanui rave wanave Ai. Wo raura ware, “Tugae, sopamo Mesias wepi de to ije. Weye Apa anapaporainyo po rarorone manui rave, maisyare Mesias amaisy.”
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Vatano Parisi udaniv nanto wo ranauno vatano wanui umaso wo Yesus ansamuabe mansai vambinibe ware Opamo Mesiasa pije. Wetiva vatano Parisi wato muno syeno akokoe wo naito wo Yavaro Amisye ramane inta matutir indamu wo Yesus aijar.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Naije Yesus payao pare, “Risyamo ino akato wasarijata masyote nggwaravainy akatoe ramu, yara kavinta umba syakato no Injayo po inatutire nui.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Weapamo indati wapo inakani, weramu wananta Rinai kakai. Weye munijo syoroto rai, weapamo indati wata rai kakai.”
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Vatano Yahudi wayao vambinibe mansai ware, “Apa munije rui mirati pare to no rai weti wananta Ai kakai? Indako pare nin da tavondi wama arakovo Yahudi nanawirati utantuna no munijo marano Yunani mai rako? Pare po vatano Yunani una no naije mansanyaube rako?
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 Apa ayao po raura pare, ‘Weapamo indati wapo inakani, weramu weananta Inai kakai, muno munijo syoroto rai, weapamo indati wata rai kakai,’ Apa ayao so ama ine no tai rui?”
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Ono namije ama akari rai arono ama masyoto akoe, Yesus seo tet muno gwain pare, “Are pirati awa ngkangkamandi, weamo de Rinai muno po mana ramanam!
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Maisyare Ayao Amisye mo raura mare: are pirati panave Rinai, indati vatano napije kove ntipu anuga rai, maisyare mana ntipu irati mana ami rai ti njam.”
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Yesus apa ayao mbe ananeneaebe umaso ama ine no taiso: Mana umawe raurata irati Anawayo Vambunine rai, Namirati indati mare majeo vatano wanave Yesus aije mansai. Weramu arono naije Anawayo Vambunine mamo maje rainy, weye Yesus kakai muno kovakato rainy.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Vatano nanawije inta wo Yesus apa ayao namije ranaun, weti wo raura ware, “Sopamo tugae rave anawae aurairive wamo anyube pi so.”
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Muno kaijinta wo aura tavona ware, “Mesias wepi so, Napi Amisye po atutir de wansai.”
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Weye Ayao Amisye mo raura mare Mesias opamo de no Daud apa susye rai muno nori rati Betlehem, munijo wusyinoe aneno Daud tuna rai.”
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Maisyare omai ti, vatano wanui awa ana udatantona Yesus ai mbe intabove jewen ti wayaowi Ai.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Vatano nanawije inta ubeker ware wo aijar indamu wo ave tatugadi, weramu vatane inta pana pantukamo Ai rainy.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Umba naito wo Yavaro Amisye ramane umaso wakata, naije syeno akokoe muno vatano Parisi wo manajo nande ware, “Wabeanimaibe wapo augave jewen?”
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Naije vatano wo Yavaro Amisye ramane umaso wo raura ware, “Vatane wato apa ananyao ngko dave. Ananyao kaijinta mo Apa ramaisye ramu!”
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Vatano Parisi wo raura akananto mansai ware, “Ee! Weapamo Yesusa po wasaponae tavon to e?
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Yara Yahudi wama akari nawe Parisi reame inta wamanave Yesus aije jewen bayavea!
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Vatano wanui wato obo wanave Ai, weramu onawamo wantatukambea, wo Ananyao Musa raene ramu. Indati Amisye po mangke raugaje mai jaje.”
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Nikodemus, napirati wusyinoe de Yesus ai, no no naije, po vatano Parisi umaso awa ana wo Yesus aura tantunawije ranaun. Nikodemus pamo vatano Parisi pije tavon, weti payao nanto mansai taiso:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 “Wakoe! Animaisye mi wapare wamo rave Yesus ai? Ranivara vatane inta po Apa ana dave raura kakavimbe rainy, weamo vemo wamo mangke rapatimugo Ai vayave nora. Omamo mamaisyo wama ananyao raije ramu.”
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Naije apa arakove umaso wo raura akananto Nikodemus ai ware, “O! Mbeanimaibe wintavondijo vatano Galilea wato Ai? Winyamo vatano Galilea tavon dako? Nyo Ayao Amisye ranyao kobe rati! Weye Galilea omamo anawae inta no no naije umba deye ramu.”
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Naije unajiv no taune awa yavare ranteter.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.