João 12
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Arono Ono Paska nande rainy, yara masyote kawije intabo ndento rati, naije Yesus to no munijo Betania. Lasarus, napirati Yesus po aijaseo kovakato, opamo nori rati Betania umaso.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Weti munijo namije vatane wo anaisye ratayao Yesus ai. Muno Marta omamo mo anaisye raun mo raunande vatane mai. Lasarus opamo tavondi apa arakove mai wisyisyo Yesus atavon.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Naije Maria nde mo manino narwastu botorije inta raugav. Manine umaso mbovov muno ama mangke nseo rave. Umba Maria mo manine umaso rauvaro Yesus ajoe rai, muno mo rakarivuinye veano raupaisy. Weti manine umaso ranavan mbovove ntami jirati yavaro we rai tenambe.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Weramu Yudas Iskariot no no naije tavon. (Opamo ato siso Yesus apa arakove matavon muno wepirati kavinta pare po Yesus amavun.) Arono naije Yudas po raura pare,
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 “Wakoe! Manine uma wato ama mangke nseo rave! Weti veanimaibe mo rambayane jewen indamu ama doije raugav, wamo raunanto vatano awa ananuge meweno maije mai?”
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Payao tai somaisy, weramu opamo aemeno vatano awa ananuge meweno maije mansai ramu. Yara beker po doije umaso rave taune amarom, weye opamo po Yesusa pe apa arakovo utavondi aije nawe awa doijo ranugane randi, weramu taune panaonoambe rai.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Weramu Yesus po raura Yudas ai pare, “Weinya! Mbemo nyo wanya so raura nora! Weye mo manine rauvaro Rinai indamu mo inanasine ratayao Sya masyoto inantuna raije rai.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Vatano awa ananuge meweno mai wenawamo una no wapa yasyine rai tutir. Yara Risyamo rino no wapa yasyine mamo ama masyote nggwaravainy akatoe ramu. Weti wanya so mare mo ana ngkove inta raunande Rinai masyoto unumeso, mo raunande kai.”
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Vatano Yahudi wanui udaniv Yesus no no ratuije, weti wuruta no naije indamu wo akani. Weramu wo Yesus obo akani ramu, yara ware wo Lasarus aen tavon, wepirati Yesus po aijaseo kovakato no wene rai.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Syeno akokoe awa ayao intabo indamu wo Lasarus aubai tavon,
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 weye wepirati bewaramo vatano Yahudi wanui wo awa syene mapaya yara wakata wanave Yesus obo ai.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Siman akato vatano wanui ude indamu utavono Ono Paska rai no Yerusalem. Vatano wanui umaso wo Yesus anaun panya ti de to.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Naije wo angkaji waowe raugav, mananibe wusya wo Yesus aovambe ware,
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Yesus nanto keledai kamurame inta rai muno seo tuna rai, maisyare muno wusyinoe Ayao Amisye mo ratoea ntami to mare:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “Vatano Yerusalem, wajani nora!
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Arono naije Yesus apa arakovo utavondi ai nanawamo unanta ayao umaso rai jewen. Weramu arono Yesus kovakato ti seo pakato no munijo ntiti warae, naije umba mansaemen animaisye mirati vatano wanui wo rave Ai umawe rai, omamo Ayao Amisy mo raurairive ti ratoea ntami to.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Vatano wanui nanawirati utavondi arono Yesus po Lasarus awain puje aipapo rai muno Po aijaseo kovakato no wene rai, soamo wo Lasarus apa kovakato raura kakavimbe.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Wemi mbewar ti vatano wanui wuje ra unande Yesus ai no unanui, weye udaniv Wepirati po anapaporainye umawe raroron to.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Weti vatano Parisi upari, wo rangkino taune mansai vambinibe ware, “Abo, waperata! Vatan tenambe uta utavono Yesus ai! Muno wamo mansopi kakai!”
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Ono Paska umaso rai, vatane uta no Yerusalem indamu ube sambayambe. Muno vatano Yunani inta utavondi tavon.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Ude Pilipus ai muno wo raura ware, “Injae winy, reambeker wananta irati Yesus ai.” (Pilipus opamo vatano Betsaida no no Galilea.)
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Weti Pilipus to po raura Andreas ai, umba yurija yo raura Yesus ai.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Naije Yesus po raura pare, “Sya masyote nande to: kavinta rati umba Injayo Amisye pare po Arikainyo Vatan risya kovo ntiti raroron kakavimbe.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Syo raura tugaive: Kasyambere kami intabo kai, ranivara avaya kopa rai jewen, weamo be intabove tutir. Yara intabo so avaya kopa rai, indati po kami manui rauguje.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Are pirati po apa kovo mine so bo ratantona, opamo indati apave kovo nuge nuganui raije ramu. Yara are pirati akirive taune apa kovo mine vone so rai, opamo indati apave kovo nuge nuganui rai.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Are pirati pare panapatambe Rinai, weamo syare tavondi Inai indamu Sya tuna ri rui, opamo tuna inatavon. Vatano panapatambe Rinai pamo indati Injayo Amisye po apa tame raijaseo ntitive.”
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Yesus po raura nakato pare, “Soamo inanuga nseo majeve. Weti animaisye mi syare Syo raura? Indako Syo raura syare, ‘Injayo Amisy, Nyo siurijo nande so rapaya Rinai kai’? Vemo Syo raura taije maisy inya! Weye siuri so mirati mbewaramo ide no mine vone so.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Injayo Amisy, Nyo nya kovo ntiti raroron kakavimbe!”
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Vatano wanui usayai no naije wo anamoto namije raraniv. Wo raura ware, “Katitire mi ngkino we ndako?”
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Umba Yesus po raura mansai pare, “Amisye anamoto namije ngkino wasamarom indamu wapo ranaun. Yara ngkino rinamarome ma jewen.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Soamo masyoto mangke raugaje nande to, arono Amisye pare po mangke rapatimugo vatano mine so mansai. Muno pare Po Anakakai Akoe, opirati be akarive mine so rai, awatambe pusyo.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Weramu Risyamo arono indati wo inaijaseo ti rino vombe irati mine so rai, weamo Syo vatan tenambe maugav ti wanave Rinai.”
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Yesus po raura taije indamu Po apa kakaijo sawa no inyo kapite rai raura wusyimbe.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Vatano wanui nanawije wo raura Yesus ai ware, “Mbeanimaibe Nyo raura nyare wo Arikainyo Vatan aijaseo vombe no mine so rai ti kakai? Arikainyo Vatan napije pa are pije? Opamo Mesias we dako? Weramu reama Ananyao Musa mo ratoe mare Mesias opamo kova nuge nuganui, yara kakai jewen. ”
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Yesus apa ayao po rasakinavo mansai pare, “Masyote kavinta vayave vare no wasarijat. Weti wapanya arono vare no wasarijat, indamu vemo wapakakave nora. Weye are pirati pare panya namane rai, opamo apa to rai mamo ngkaumudi weti pare toare rui.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Risyirati inaurata irati vare so rai. Weti syare wapanave Rinai arono rino wasarijata nene so, indamu wasawainamo arikainyo var.”
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Yesus po anapaporainyo manui rave raroron, weti vatano wanui wo raeno mamije rai, weramu wanave Ai ramu.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Ana nande so mamaisyo Ayao Amisy namirati anawae Yesaya po ratoe rai pare:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Ana mbewar ti vatano nanawije wanave kakai, mamaisy irati anawae Yesaya po ratoe rai tavon no taiso:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Amisye po raura pare,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Ayaowe umaso Yesaya po raura weye po Yesus apa kovo ntiti namije raen, weti po raura kakavimbe.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Arono naije, akarijo Yahudi wanui wanave Yesus ai. Weramu wo awa wanave so raura kakavimbe ramu, weye wo vatano Parisi masyanivo wo mansaorai usisa no awa yavaro sambaya rai.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Wo vatane masyanive omamo manakoe irati wo Amisye asyanive rakivan, weye ubeke dave ware vatane umarinsembe mai.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Umba Yesus gwaino anamoto manakoe rai pare, “Vatano wanave Rinai onawamo wanave Ribui inai jewen, yara wanave Injayo Amisy po inatutire Ai tavon.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Muno vatano wo inaeno mamije rai, onawamo wo Amisyo po inatutire aen.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Ride no mine so maisyare vare ramaisy. Are pirati panave Inai, weamo tuna kaumure ama uga rai jakatoe ramu.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Yara vatano wo Sya ananyao raraniv weramu utavono rai jewen wenawamo Syo mangke raugaje mansai jewen. Weye ride indamu Syo mangke raugavo vatano mine so mai jewen, yara Risya ide mamo indamu Syo vatano mine so mapaya awa ayao kakaije rai.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Weramu vatano are pirati po inatugaro marambe muno po Sya ayao raranive jewen, opamo indati mangke rapatimugo ai arono munije ama akari. Mangke rapatimugo ai weye ponae Sya ananyaowe rai.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Weye Risya ananyao syo raura mamo muje no taune Rinai ma jewen, yara Injayap apa ma. Wepirati po inatutir weti ide, weti animaisye mirati pare Syo raura, wemamo Syo raura kobe.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Muno Syo raen Amisye apa ananyao mamo mo kovo nuge nuganuije raunande. Weti ana rui mirati Syo raura omamo mamaisy irati Injaya apa ana po raura Rinai bo rai.”
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.