João 10

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesus po raura pare, “Syo raura tugaive: arono vatano anaonoan siso no tanoano maero domba makumo raije rai, opamo po ama unsanda rausiso jewen yara po ama yane rarijati umba to siso.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Weramu vatano po unsanda raisiso, wepirati vatano po maero domba makum.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Vatano napije pamo vatano po unsanda ramane po unsanda rausiso ai, muno po maero domba awa tame rawain, weamo wo araniv muno po maugav wusya.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Arono po maugava wusya, panya no wuisy muno maero domba wo arijat weye wo anamote ranaun to.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Weramu vatano no no maran inta de, weamo maero domba utavono ai jewen, yara unajiv ti uta aora weye wo vatano maran anamote ranaune ramu.”
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Wemirati Yesus po raura ananeneaebe mansai, weramu unanta ama ine raije jewen.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Weti Yesus po raura intabo akato pare, “Syo raura tugaive: Risyirati rinaurata irati tanoano domba ama unsanda rai.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Vatano ude wuisyeve Rinai wenawamo vatano anaonoan tenambe, weti maero domba wo manamote raranive ramu.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Risyirati syo inaura ananeneaebe tai rati unsanda rai, weti are pirati panya de siso po unsanda so raide, weamo Syo apaya apa ayao kakaije rai indamu apave kovo nuge nuganuije rai. Opamo aurata irati Sya domba inta ai, weti indati siso domba awa tanoane rai umba siman akato pusyo po apa anaisye rakani.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Vatano anaonoan apa bekere mamo panaonoambe muno po domba maubaisy weti makanive. Yara Risya ide no mine somamo indamu vatane awaura kovo nuge nuganui rai muno Syo kove raugaje ti ntairi mai.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Risyirati syo sya maero domba maeranande mavabe. Weti Syo inanasine raunandea ikakai indamu Syo sya domba mapaya kakaije rai.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Weramu vatano apa anakere mamo doije rave avae indamu po maero domba maeranande, opamo po maeranande mavabe jewen weye apaura domba umaso maije ramu. Weti arono po makeo sivuiny aeno dei, janiv ti nin ti to maere umawe mansaora. Naije makeo sivuiny siso pare po domba maubaisy weti domba unajiv tenambe ti mangkat kobe.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Vatane wato opamo nin ti to maero domba maora weye apa anakere mamo doije bo mirati po rakani. Bekobe domba mansai mamo meweno anuga rai.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 Weramu Risyamo risyirati syo sya domba maeranande mavabe. Syo raura ananeneaebe, weye Sya domba maurata irati Sya kawasae mai. Syo sya kawasae mansaen tenambe muno wenawamo wo rinaen tavon,
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 maisyare Injayo Amisye po rinaen muno Risyo Injaya aen. Syo inanasine raunande ti ikakai indamu Sya kawasae awave kove rai.
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Syaura vatano kaijinta mai nanawirati mato siso kawasae so mai tavone jewen. Onawamo syare Syo maugave siso tavon. Wo inanamote raraniv tavon, indati Syo manugan ube intabove Sya kawasae umawe matavon. Weti awaura anugane intabo rai muno awaura Akarije intabo ai, Wepirati Risy.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Injaya muiny irati Rinai weye Syo inanasine raunandea ikakai indamu ikovakato.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Vatano rui pare po inaubaisy opamo apa vambunine mamaisye jewen. Yara Syo inanasine raunande mamaisyo taune Sya bekere rai. Risya vambunin inanasine raunanto ikakai muno Risya vambunin ikovakato. Risya anakere somamo Syo raugav no Injaya ai.”
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Vatano Yahudi usayai no naije wo Yesus apa ayao umaso ranaun, weti wayaowi vambinibe weye awa ana wo ratantona mbe jirumbe.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Wanui rave inta wo raura ware, “Anawayo kakai inta siso anuga raija muno anaivi mo avea. Veanimaibe wapo aranibe?”
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Weramu kaijinta wo raura ware, “Vatano anawayo kakai siso anuga rai pamo payaoware wato maisye ramu. Muno anawayo kakai opamo bambunin po saumane raunanto vatano amije ntuba aije ramu.”
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Arono naije vatano Yahudi wo ono akoe rave no Yerusalem. One somamo indamu vatano Yahudi maemendi Yavaro Amisye ama masyoto manasyimbe ama unsanda rausiso raije rai. Arono naije ovaro nanayao tami.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Yesus pananave no Yavaro Amisye ama repono Salomo rai.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Weti vatano Yahudi wanugano akiani muno wayao nanto Ai ware, “Mbeanimaibe Nyo ana no nai rangkokaibe reansai? Reamare Nyo naura kakavimbe: Winyamo tugae rave Mesias, wepi Win dako?”
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Yesus po raura akananto mansai pare, “Syo raura wasai to, weramu weapanave Sya ayaowe raije ramu. Risyi syo anapaporainye raroron manui rave, mamaisyo Injayo Amisye apa bekere rai. Sya anapaporainye umaso mo Sya vambunine raroron kakavimbe irati wasai to. Weramu weapanave raije jewen tavon.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Weapamo wapanave jewen weye weapamo wasato siso Sya maero domba maije ramu.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Sya maero domba wo inanamote raraniv. Risyamo syo mansaen muno utavono Inai. Sya domba umaso maurata irati Sya kawasae mai.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Risyo kovo nuge nuganui raunanto Sya kawasae mansai indamu una tawan muno wene makare mai jewen. Vatane inta po manaonoambe inaneme raora jewen.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Sya Injaya, Wepirati po maunande Rinai to, Apa vambunine manakoe rave, mo vambunino kaijo rui rakivan bintabo. Weti vatane inta po Sya kawasae mantauno Injaya aneme rai kakai.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Risy muno Sya Injaya irimamo intabo.”
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Naije vatano Yahudi wo orame raugav akato, ware wo rave Yesus amau da kakai.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Weramu Yesus po raura nanto mansai pare, “Syo anapaporainyo manakoe manui rave rarorono wasai to, namirati Injaya po raunande Syo raijar. Sya anapaporainyo namije rui mirati mbewar ti wapare wapo rinamaugo rai?”
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Vatano Yahudi wo raura nanto Ai ware, “Nya anapaporainyo nyo raroron wemirati mbewar ti reamo orame rave namaug, oma jewena. Yara Winyo Amisye aura tantunawi weye winyare Winyamo Amisye pi Winy! Weramu wandaen Winyamo vatan bayave pi Winy. Nyo Amisye aura tantunawi, weti reamare reamo naubaisy.”
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Umba Yesus po raura pare, “Tugae, Amisye taune po raura pare, ‘Weapamo maisyare Amisye amaisy.’ Ayao umaso ratoe no Ayao Amisy wapare watavondi raije rai.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Wandaen ayao ratoe Ayao Amisye rai mamo wamo inta ranigwane kakai. Maisyare somaisy, Amisye apa ayao umawe no rai tugae, namirati Po raura pare vatano wo Apa ayao raijare nawamo ‘maisyare Amisye amaisy.’
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Weti Amisye po mawain taije maisy, wabeanimaibe weapare Risyo Amisye aura tantunawi weye Risyo raura syare Risyamo Arikainyo Amisy? Yara Risyamo Injayo Amisy po inapatimu muno Po inatutir ide no mine so.
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Ranivara anakero Injaya po inatutir Syo raijare jewen datire, weamo vemo wapanave Rinai nora.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Wapare wapanave Rinai jewen, weamo syare wapanave Sya anapaporainye obo rai, weye omamo Amisye apa anakero Syo raijare mije. Maisyare naije, weapo raen muno weananta rai: Injaya pamo no intabove Inai muno Risyamo ino intabove Injaya ai.”
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Vatano Yahudi umaso ware ubera wo Yesus aijar akato, weramu Yesus nino mansai ti to.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Yesus po mana Yordan raotar akato, to nanto no ama ranijo warani, namirati wusyinoe Yohanes po vatane maugasya kuvuni mana rai. Umba Yesus no tawan no naije.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Muno vatano wanui ude Ai. Wo raura mansai vambinibe ware, “Yohanes po anapaporainye rarorone ramu, weramu ana po Vatane so aura mamo no rai tugae.”
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Muno vatane wanui rave no naije wanave Yesus ai.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.