Atos 5

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Vatan inta apa tame mirati Ananias, muno apa anamu ama tame mirati Sapira, yo aya mine inta ramavun tavon.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Umba Ananias po ama doije nake inta ramavu ti ntami yamarom, muno apa ana dave somamo apa anamu mo raen kava atavon. Umba po doije ama ate raugavere Yesus apa arakovo po matutire mansai pare, “Syo sya mine ama doije raunande tenambe so.”
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Weramu Petrus po raura nanto ai pare, “Ananias! Anakakai Akoe siso nanuga wato rai to! Mbeanimaibe nyarurijabe nyare nyo Anawayo Vambunine raponae, weye winy manino nya doije ama nake rautan?!
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Nyo nya mine ramavun dainyamo, winya mi vae, muno arono nyo ramavun to, ama doije mamo winyare nya ntavona. Weti mbeanimaibe nyo ratantona no nanuga rai nyare ama doije mi so ntenambe? Weramu ama doije mi so ntenambe ramu! Soamo winyo vatane mansaponae ramu, yara Amisye pi wimbeker nyo aponae!”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Ananias po Petrus apa ayao umaso raraniv, naije kobe temaje umba kakai kobe. Weti vatan tenambe ujani dave.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Umba vatano mansae inta ude wo kaene rave Ananias apa kopa rakepan, umba wo raugave usya wo rantuna.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Nggwaravainy akatoe ramu, yara maisyare uma amije mandeij wemaisy, umba Sapira, omamo Ananias apa anamu mije, makare nsiso. Mantatukambe ama anap apa kakai to umaso rai.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Umba Petrus po raura nanto wanya umaso rai pare, “Sapira, syare syo nanajo mino nya anap pe ipo ramavune rai, ama doije mi so ntenambe rako?”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Weti Petrus po raura akananto pare, “Ripamo ibeare ruimai dave irati ipo Amisye apa Anawayo Vambunine raponae? Nyo vatano usayai no unsanda wato maena e? Onawamo kavoe wo nya anap antuna to. Muno indati wo naugave usya tavona!”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Naije kobe Sapira ntemaje ntami yarawe ngkakai kobe tavon. Umba vatano mansae umawe usisa, wo raen ngkakai to. Weti wo raugave usya wo rantuna no ama anap apa antuna raije ama rani tavon.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Weti anugano Amisye ujani dave tenambe, muno vatano kaijinta nanawirati wo aya igwenene umaso ranaun onawamo ujani tenambe tavon.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Arono naijeamo Yesus apa arakovo po mansatutire awa anapaporainyo wo rarorone manui rave. Muno vatan tenambe wanave Yesus aije nanawamo wanunugambeve no Yavaro Amisye ama Repono Salomo.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Vatano wanave jewene nawamo ubambunin da usisa matavone jewen weye ujani dave. Weramu wo ratantona ware, “Vatano wanave Yesus aije wenawamo vatano uko dave.”
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Muno vatano wanave Yesus aije awa wanuije miridi nseo tutir, anya muno wanya tavon.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Yesus apa arakovo po mansatutire wo anapaporainye raroron ti manui, weti vatane wo vatano ugwanene maugave uje no unanuije rai umba wo maugaje unaki no awa tanije rai. Weye mansanaveano Petrus amen ware po unanuije umaso raideto muno apa aname nande vatano ugwanene umaso mansai, weamo indati usauman.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Muno vatano wanui nanawirati una no munije kotaro mararaijo Yerusalem raije wo awa arakovo ugwanene maugave ude usisa no Yerusalem. Wo vatano nanawirati anawayo kakaije no mansaije maugave ude usisa tavon. Umba Yesus apa arakove wo saumane raunanto mansai tenambe.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Weramu Syeno Titi muno apa usayai nande atavone, wenanawirati vatano Saduki, manuga mamo mamuno Yesus apa arakovo po mansatutire mansai weye vatano wanui utavondi mai.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Weti syene pe wo Yesus apa arakove umaso mansaijar wo maugave usisa no tanoano makova rai.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Weramu ama namanoe, Amisye apa naite inta de po tanoano makova ama unsanda rapapaya, umba po Yesus apa arakove maugave uje.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Po matutir pare, “Wapusya ramu wata kai! Wata wasisa no Yavaro Amisye ama uga rai, umba wapo ayao kovo wanyine so raura vatane mansai tenambe.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Wetiva awatan ngko dave Yesus apa arakove umaso wuruta usisa no Yavaro Amisye ama uga rai, mamaisyo naito Amisye po matutiro raije rai. Umba wananyaube no naije.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Weti naite umaso unanta tanoano makova rai, weramu wo Yesus apa arakove maene ramu weye maumandi to. Umba naite umaso wakare, wo raura kakavimbe irati akari akokoe Yahudi umawe mansai ware,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Arono reananta tanoano makova rai, ama unsanda mamo reamo raen ta noare muno ama rauguji matuve. Muno naite usayai wo unsanda ramana nene. Weramu arono reamo unsanda rausisoamo, reamo vatane inta aen akato no naije ramu.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Arono wo ayao umaso raurana jewen, naije syeno akokoe nawe, akarijo naito wo Yavaro Amisye ramane pe wananepabe. Wo raen kobe jewen ti ware, “Animaisye mi indati nande?”
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Naije kobe vatan inta de po raura nanto akarije umawe mansai pare, “Wadanide! Yesus apa arakovo wapo maugave usisa no tanoano makova raijo wenawamo soamo una no Yavaro Amisye ama uga rai wo vatane mansanyaube!”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Wetiva naito wo Yavaro Amisye ramane nawe, awa akarije pe wuruta no Yavaro Amisye rai indamu wo Yesus apa arakovo po matutire maijar. Weramu wo maijaro soowabe ramu weye wo vatano wanui no naije masyaniv, ware, “Vemo wo orame veano wansamaug inta!”
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Wo maugav, umba usisa wo maunanta no akari akokoe Yahudi mansamun. Umba Syeno Titi po raura nanto Petrusa pe mansai pare,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Reamo wasaorai mangkebe to, reamare vemo wapo Vatano napije apa tame rave vatane mansanyao inya! Weramu wapo ananyao so ravovo Yerusaleme so rai tenambe to! Muno wapo reansangkivan wapare reamirati reamo Vatano napije aubaisy. Mamaisye ramu!”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Petrus muno arakovo kaijo Yesus po matutire wo raura akananto ware, “Amisye wepirati reambeta Ai pije, yara vatane nawamo reambeta maije jewen!
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Akarijo Yahudi, weapo Yesus aubai to weye wapo auseo sawa no inyo kapite rai. Weramu Amisye, wepirati wama anene ubeaje Ai, Po Yesus umaso aijaseo kovakato no wene rai.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Umba Amisye po aijaseo tuna anem ngkove rai no munijo ntiti, indamu Yesus opamo Akarijo Titi po vatane mapaya ayao kakaije rai. Amisye po raveare wemaisy indamu Po varore raugaje vatano Israel wansai indamu wansakinavo wama ayao kakaije rai wirati Po rapaya wansai.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Reamamo reamo ana nande Yesus aije raura kakavimbe weye reamo raen tenambe to. Muno Anawayo Vambunine mo raroron tavon mare anakotare somamo mamai tugae. Anawayo Vambunine mamo Amisye po raugaje irati vatano rui nawirati ubeta Aije mansai.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Petrus apa ayao nsopi no naije. Arono akari akokoe Yahudi wo ranauna jewen, upari rave. Weti ubeker ware wo Petrusa pe maubaisy.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Weramu vatano Parisi inta no no anugano naije tavon, apa tame mirati Gamaliel. Opamo kuruno akarikuga mbaro Ananyao Musa rai muno vatan tenambe wo aura titive. Gamaliel umaso seo tet, umba po vatan inta matutir wo Yesus apa arakove maugave usya rati.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Umba po raura anugano namije rai pare, “Sya arakovo Israel, animaisye mi wapare wandave vatane so mansai omamo syare wamo ratantona kobe wusyimbe rati.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Syare wansaemen: wusyinoe vatane inta apa tame mirati Teudas po raura pare, ‘Risyamo vatano syanakoe.’ Weti vatane mansano ratusije mambisy utavondi ai. Weramu naito Roma wo aubaisy, umba vatano utavondi aije nawamo mangkat. Maisyare omaisy, apa bekere pare be akarive raumandi kobe.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Naije akato, arono pemerinta pare po vatane awa wanuije rator, vatano Galilea inta apa tame mirati Yudas de po raura pare, ‘Vemo wamo pemerinta araniv inya!’ Weti po vatano wanui mawain wanugan utavondi ai. Weramu naito Roma wo aubaisy tavon, umba vatano utavondi aije nawamo mandamisy.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Vatane umaso awa bekere manakoe weramu ubea marudi weye Amisye apa bekere mi wema jewena. Weti sya ananyao syo raurade wasai mi so: Syare vemo wamo ana inta rave Yesus apa arakove wato mansai jinya, yara wamo mapaya vayave! Weye ranivara awa ana udave mamo vatan bayave awa ma, weamo indati raumandi jaje.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Yara wo Amisye apa bekere bo rarijat, weamo wamo mansopi kakai, weye maisyare wamarovave Amisye aije wemaisy!”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Gamaliel apa ayao umaso mbambunin, weti akari akokoe Yahudi utavondi rai. Weti wo Yesus apa arakovo po matutire mawain akare. Umba wo kaijo waije rave manepat. Umba wo manayao ware, “Vemo wapo Yesus apa tame raura nakato vatane mansai jinya!” Umba wo mapaya vayave.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Weti Yesus apa arakove umaso wuje anugano Yahudi raora. Manuga mamo ranayanambe, ware, “Vatane wo wansave tatugadi muno wo wansaura tantunawi weye wantavondi Yesus ai, weramu wansananibe weye Amisye po wansapatimu indamu wansiuri tai maisy.”
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Muno masyote anteter wananyaube tutir no Yavaro Amisye rai muno vatane awa yavare raita. Wo Ayao Kovo Yesus ravov ware Yesus opamo Mesiasa pije.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.