Atos 2

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Masyoto Pentakosta nande to, naije vatano wanave Yesus aije wanunugambe no yavare inta no Yerusalem.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Kavuratawe inda kine inta no no naumo warae maisyare ovaro tutu dave inta nande. Umba nsiso no yavaro una raije umaso rai tenambe.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Vatano utantuna no naije wo raen maisyare taname ama vadurur ratodi ntuna vatane makari rai tetebe.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Muno Anawayo mo ama vambunine raugaje ti ntairi mai indamu wo ayao kotaro wantatukambe raije rator.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Arono naije vatano Yahudi awa munije no no rui rui vayave ude Ono Pentakosta rai no Yerusalem. Wenanawamo wanave Amisye ai rave, weramu wantukambe Yesus ai.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Vatano Yahudi umaso wo vatano wanave Yesus aije maraniv wo ayao kotare raura, weti vatano wanui unande indamu udaraniv. Udaraniv yara wananepabe weye wo taune awa ayaowe ranaun vatano wanave Yesus aije umaso wo raura tetebe.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Umba vatano wanui umaso upaparo mansai, ware, “Wakoe! Vatano Galilea nanawi so rako?!
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Umba wamo mansanaunamo wo taune wama ayao raura tetebe ti?!
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Wamamo wama munije nsasye, mbe intabove jewen. Wamamo vatano Partia muno vatano Media muno vatano Elam. Wama munije ntavonamo Mesopotamia muno Yudea muno Kapadokia muno Pontus muno Asia
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 muno Perigia muno Pampilia muno Mesir muno Libia mararaijo munijo Kirene rai. Muno wamamo vatano munijo Roma inta wande so tavon. Weti wama munije nsasye tenambe.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Wamamo vatano Yahudi muno vatano Yahudi jewen wamirati wantavondi ananyao Yahudi rai to. Wan tavonamo vatano Kreta muno vatano Arab. Wama munije manui rave, weramu taune wama ayao wemamo taune wamo ranaun tetebe, weye vatane so wo wama ayaowe veano Amisye ararimbe ware, ‘Amisye pi bambunin, Apa ana daveye ngko dave!’ ”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Maisyare omai ti, vatano munije kotare umaso unantaive muno wananepabe rai. Wo raura vambinibe ware, “Wamo ana nande so raen kobe jewen. Weti ama ayao noare rui?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Weramu vatano kaijinta wanaikebe mansai ware, “Ee...! Vatane wato nanawamo wo awije ramanama!”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Umba Petrus seo tet muno apa arakovo abusyin eane intabo usayai atavon. Umba po rawaino anamoto manakoe rai pare, “Sya arakovo Yahudi muno vatan tenambe wana no Yerusaleme so rai! Wasamarikoame rasakinavo sya ayaowe so rai kobe. Syare syo raura kakavimbe wasai.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Wapo ratantona wapare ream maeno awije rai. Ana wapo ratantona somamo mamaisye ramu! Weye soamo awatan ngkobea nene, weti vatane inta wo awije ramanam da maene ramu.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Yara anapaporainyo maisyare so omamo anawae Yoel po raurairive to no taiso:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Amisye pare,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Masyoto namije indati Syo sya Anawayo Vambunine raugaje vatano wanapatambe Rinai mai tenambe, anya muno wanya,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Indati Syo anainame raroron nande no naumo warae
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Uma amije ngkaumudi muno embae ramije mavu.
20 Veya matan boro nagugum
21 Arono naije are pirati po rinawain,
21 Orot yait
22 Inya! Sya arakovo Israel, wapo rinaranide! Syo Yesus, vatano Nasaret, aura kakavimbe wasai. Amisye po vambunine raunande Yesus ai indamu wapo raen tugaeyamo Yesus wepirati Amisye po atutir. Weti Yesus po anapaporainye muno anainame rarorono wasai. Taune wapo raen tenambe to.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Yesus umaso pamo vatane wo aunanto no wasaneme rai, mamaisyo Amisye apa ana po rapatimu rai, omamo Po raen wusyimbe to. Umba wapo aunanto vatano mamune mansai indamu wo auseo sawa no inyo kapite rai, weti wapo aubai to!
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Weramu Amisye po aijaseo kovakato muno Po wene ama siurije rapaya Ai, weye Yesus no tawan no wene ama uga rai omamo mamaisye ramu.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Wusyinoe Daud po Amisye apa urairije raugaje, wemirati mo Yesus apa kovakato raura wusyimbe maisyare so:
25 David nati orot isan eo,
26 Wemi mbewar inanayanambe muno rikangkamambe Ai.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Amisye, risyamo Nya arikainyo panapatambe pi risy,
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Nyo unanuijo to no kovo nuge nuganuije rarorono rinai.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Sya arakovo Yahudi, syare syo aneno Daud apa ayao umaso raura kakavimbe wasai. Tugae, aneno Daud opamo kakai to. Vatane wo antuna muno apa aipapo mamo soamo ntami.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Weramu Daud sopamo arono wusyinoe Amisye po raurairive patimuve ai to pare, ‘Daud, nya susye rampamo iridi to mamo indati Syo vatan inta aijaseo be akarive Sya kawasae mansai, maisyare soamo wimbe akarive wemaisy.’ Weti Daud po urairije umaso raen muno opamo anawae Amisye inta pije.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Weti po ana indati nande no masyoto rijate raen, ti po Mesias apa kovakato raura wusyimbe to. Pare Mesias opamo Amisye aneme mpaya Ai ti tami tawan no wene ama uga raije ramu, muno anasine ntami mauge ramu.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Yesus wepirati Daud po aura umaso. Yesusa pamo Amisye po aijaseo kovakato, muno rean tenambe reamo Apa kovakato raeno wansamije rai tugae.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Muno Amisye po Yesus umaso aijaseo titive tuna no Amisye anem ngkove rai indamu be akarive atavon. Muno Injayo Amisy po Anawayo Vambunino nami raurairiveowe raunanto Yesus ai. Umba Yesus po Anawayo Vambunine umaso raugaje reansai jakato, wirati wapo ranaun reamo ayao kotare raura so.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — ausente —
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Maisyare omai ti, sya arakovo Israel, syo rauranara wananta rai, ayaowe somamo tugae: Yesus wepirati wapo auseo sawa inyo kapite rai, Yesus napiso Amisye po aijaseo be akarive vatane mansai tenambe muno Opamo wama Mesiasa pije, wepirati Amisye po atayao wansai.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Arono vatane umaso wo Petrus apa ayao umaso ranauna mewen, umba manimaumbe rave weye awa ayao kakaije ntapekan. Weti wo ranajo irati Petrus muno arakovo kaijo Yesus po mansatutire mansai ware, “Arakove, soamo reambeare rui?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Umba Petrus po ayaowe rasakinav akananto mansai pare, “Sya arakove weap, wasakinavo wapa ayao kakaije rai! Umba wade ramu reamo tamo Yesus veano wasaugasya kuvuni mana rai, indamu Amisye po wapa ayao kakaije rapaya wasai. Wea umba Po Anawayo Vambunine raunande wasai.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Urairije umaso mamo Amisye po raugaje wasai muno wapa susyo miridije nto mansai muno vatano una no rui rui vayave mansai. Weti are nawirati wama Amisye po mawainde, purairive pare Po awa ayao kakaije rapaya muno Po Anawayo Vambunine raunande mai.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Umba Petrus payao nggwaravainy akato. Po mansanyao pare, “Wasakinavo wapa ayao kakaije rai indamu vemo mangke Amisye indati po raugaje vatano ukakainoanive mansai nande wasai tavon inya! Weye vatano arono naiso ukakainoanive vintaboa.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Vatano wanui rave wanave Petrus apa ayaowe rai, muno Yesus apa arakove wo maugasya kuvuni mana rai tenambe. Weti masyoto naije vatano nanawirati wanave Yesus ai awa wanuije nanto no ribuge mandei.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Awa bekere manakoe ti wanunugambe tutir indamu ube sambayambe muno wo Yesus apa arakovo po matutire awa ananyaowe raraniv. Muno wisyi kava, wo rotije raisy indamu maemen irati Yesus apa kakaije rai.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Arono naije Yesus apa arakovo po matutire wo anapaporainye raroron manui rave no Yerusalem. Weti vatan tenambe unantaive muno wo Amisye asyaniv.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Vatano wanave Yesus ai nanawamo ube intabove tutir. Wo awa ananuge ranunugambe indamu awaveo rai tenambe.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Wo awa mine ramavun muno awa ananuge ntavon, umba ama doije mamo wo ranugan tenambe. Weti are pirati apa doije meweno ai, wo inta raunanto amarom.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Masyote yanteteramo wanunugambe no Yavaro Amisye rai tutir, muno wanunugambe tavon no awa yavare raita indamu wisyisy. Manayanambe muno manuga ngkovo mansai vambinibe.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Wo Amisye ararimbe tutir. Vatan tenambe manayanambe mai, weye awa ana udaveye ngkov. Vatano wanui wanave Yesus ai ti Amisye po mapaya ayao kakaije rai, weti masyote anteter vatano wanave awa wanuije miridi nseo.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.