Atos 26
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Umba Akarijo Titi Agripa po raura aje Paulus ai pare, “Syo varore raugaje nai ti syare nyo taune naura kakavimbe kai.” Weti Paulus po aneme raijaseo po kove raura. Umba po taune aura kakavimbe tai somaisy:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 “Akarijo Titi Agripa, risyamo rinanayanambe weye ritet no namun masyoto unumeso indamu syo vatano Yahudi awa ana wo rangkivano rinaije rasakinav tenambe.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Inanayanambe rave weye winyamo nyo wama koano Yahudi raen kobe tenambe. Muno arono reamayaowi jirati ananyao Yahudi inta rai, winanto ama ine rai tenambe tavon. Maisyare omai ti, mbaya rati vavai inda syo ana so raura nai.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 Vatano Yahudi wo sya ana idave raen tenambe to, arono rimamaunoe rino sya munije rai yava syanakoe rino no Yerusalem.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Maisyare omai ti, wo inaena nugoenta to, weti wo raen sya ana syo raura wasaije somamo tugae. Wo raenamo ritavondijo ananyao Parisije rai mavabe to. Parisi awa ananyaowe mamo manui rave, mo wama varoro Yahudi kaijinta awa ananyaowe rakivan.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Akarijo Titi winy, masyoto unumeso ritet no so weye syanave Amisye apa urairije rai. Apa urairijo syo raura somamo wusyinoe Po raurairive irati wama anene mansai to, purairive pare arono munije ama akari indati Po vatano ugwenene maijasea ukovakato.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Muno Amisye apa urairije umaso omirati wama susyo Israel abusyinara eane jirum wanave rai tavon. Wirati ube sambayambeve Amisye aijo namane rinit, weye mansanaveano Amen wepi indati Po urairije umaso ravera mamaisy. Akarijo Titi winy, risyamo syanave Amisye apa urairije umaso rai omi mbewar vatano Yahudi wo inaura tantunawi so.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Syanave syare Amisye indati po vatano ugwenen maijasea ukovakato. Wabeanimaibe wapare wapanave ana umaso rai kakai?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 Wusyinoe ri tavon sya bekere manakoe indamu syo vatane mansopi indamu vemo wanave Yesus vatano Nasaret ai jakato inya.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Weti syo maorai mangkebe no Yerusalemoe. Syo ayaowe rauga no syeno akokoe mai indamu syo Yesus apa kawasae wanui maugave usisa no tanoano makova rai. Muno ritavondi arono vatano Yahudi wo rapatimu ware wo mangke raugaje mai indamu ukakai.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Masyote anteter risiso syuje yavaro sambaya raita tetebe, syo mangke raugaje vatano wanave Yesus aije mansai. Muno ribeker syare syo mansantitidi indamu wo Yesus aura tantunawi. Inanuga mamuno mansai rave, weti syoroto no munijo marane inta rai tavon indamu syo arare veano mansave no naije.”
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 “Sya bekero namije mi mbe tavonamo arono syoroto no munijo Damsyik. Arono naije syo ayaowe rauga no syeno akokoe mai indamu syo arare veano Yesus apa kawasae mansave no Damsyik.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Weramu, Akarijo Titi ko dave winy, syare syo raura kakavimbe nai, weye arono masyoto namije ama yasyin dave, syanyana unanuije ama yasyin. Arono naije risyo vare inta raen no naumo warae, ama vare manakoe ti mo uma apa vare rakivan. Maje mbaro rinakiani muno ama vare umaso mo vatano utavondi inatavone umaso makiani tavon.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Weti reantatayaje wantavai no mine von. Syo anamote ranaun mayao aje rinai jirati ayao Yahudi rai mare, ‘Saulus! Saulus! Mbeanimaibe irati nyo rinave tatugadi?’
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Umba syo anamote umaso raura nakananto syare, ‘Injae, are pi Winy?’
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Weramu soamo winseo ntet! Ride rinarorono nai weye syare Syo napatimu indamu nyanapatambe Rinai. Syare ana nyo raen no Rinaije unumeso wemamo nyo raura kakavimbe irati vatano kaijinta mansai. Muno ana indati Syo rarorono nai jakato no masyoto rijat wemamo nyo ravovo vatane mansai tavon.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Risyi indati syo naorai jirati ana ngkakaijo nya vatano Yahudi ware wo rave naije rai, muno vatano Yahudi jewen ware wo rave tavono naije rai. Soamo Syo natutir inda nyoronto no vatano Yahudi jewene mansai.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Syare nyo mansamije rausiso inda mbara wuje irati kaumure rai yara usisa vare rai. Wemirati syare nyo mansanyao indamu usakinavo Anakakai Akoe apa vambunine rai yara utavondijo Amisye bo ai. Wea indati Syo awa ayao kakaije rapaya mansai umba Syo maugave usisa Sya kawasae mai weye wanave Rinai.’
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 Maisyare omai ti, Akarijo Titi Agripa, syo ana rarorono rinai no naumo warae rawatambe ramu, yara ribeto rai kobe.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Maisyare omaisy, syo vatane mansanyao indamu usakinav irati awa ayao kakaije rai muno wakare utavondijo Amisye ai, umba ubeta ana ngkove bo rai indamu mo maroron kakavimbe usakinavo awa ayao kakaije rai to. Syo ayao ravovo taije maisy no Damsyik raijo wusyin, umba Yerusalem rai jakato, umba munijo Yudea raita tenambe, nto no vatano Yahudi mansai muno vatano Yahudi jewene mansai tenambe.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Ana umaso mi mbeamo vatano Yahudi wo rinaijar no Yavaro Amisye ama uga muno ware ubera wo rinaubaisy.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Weramu ndea unumeso Amisye tuna rinautan tutir, wirati ritet no naiso indamu syo ayao so raura kakavimbe vatane mansai tenambe--vatano awa tame ntiti muno vatano awa tame maje mansai tenambe. Ana syo raura somamo anakotaro Amisye apa anawae wusyin muno Musa wo raurairive ware indati nande, yara ana kaijinta me ramu.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Weye anawae muno Musa wo raurairive ware Amisye po Mesias apatimu indamu siuri umba wepirati Vatano manasyin dave kakai yara kovakato. Wemirati Ayao Kovo raurata irati vare rai. Po vare so raugaje vatano Yahudi wansai muno raugaje vatano Yahudi jewene mansai tavon.”
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Paulus payaowa nene, naije Gubernur Pestus po rawain akoeve pare, “Wakoe! Paulus, winyamo anaivije mo navea! Nya bukugo nyo ranyaube omi ndaugabe ti ama akoeye mi anaivije mo navea!”
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Weramu Paulus po raura nakananto ai pare, “Gubernur Pestus ko dave winy, risyamo anaivije inta mo rinave ramu. Ana syo raura somamo tugae muno mamaisy.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Akarijo Titi Agripa winy, risyamo ibambunino idaura kakavimbe nai weye nyo anakotare umaso ranaun to. Syo raen winanto rai tenambe, weye ana nande Yesus aije umaso mamo inta rangkokaibe jewen yara vatan tenambe wo raen to.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Akarijo Titi Agripa, winyamo nyanave tugae irati Amisye apa anawae wusyine mansai rako? Ridatantona nyanave ivae!”
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Umba Akarijo Titi Agripa po raura aje Paulus ai pare, “Wakoe! Nyare nyavave nyo inanuga raugabe indamu syanave Yesus ai je?!”
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Paulus po raura nakananto ai pare, “Risambayambe seo Amisye aijo wibuin naije ramu, yara vatano soamo wapo rinaranive wasai tenambe, indamu weapamo masyote mararai rako masyote nggwaravain dako weatavondi rinai inda wamanave Yesus ai kava. Tugae, syare watavondi sya anave rai, yara siurijo makova ma vemo wananta rai maisyare rinamaisy inta!”
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Umba akarijo titi umaso seo tet, muno gubernur muno Bernike muno kaijo wenao tenambe usea usayai.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 Arono wujea jewen, wo raura vambinibe mansai ware, “Paulus opamo po ana ngkakai inta rave ramu. Weti mangke manakoe maisyare aubai dako, ausiso tanoano makova rai rako, weaveti mamaisye ramu.”
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Muno Akarijo Titi Agripa po raura nanto Gubernur Pestus ai pare, “Vatane sopamo po ranajo indamu seo tet no Kaisar amune rai wije, weramu jewen datire wamo apaya vayave. Weti kova to, seo no amun kai.”
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.