Atos 22
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Paulus pare, “Injae muno sya arakove weap tenambe, wadanide, syare syo inaura kakavimbe wasai.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Arono vatano wanui wo Paulus araniv po awa ayao Yahudi raura mansai, umba utanamanin bintabo.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 Paulus pare, “Risyamo vatano Yahudi pi risy. Inavaki no munijo Tarsus no no Kilikia, weramu inaugavere inakum no Yerusaleme so. Kuruno akoe Gamaliel po inanyao irati wama aneno wusyine awa ananyao rai indamu syo rarijat mavabe tenambe. Muno ribeke dave itavondi Amisye ai tutir, maisyare muno sya arakove weasamai tavon no so.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Arono naije syo arare veano vatano utavondijo Yesus apa Unanui raije mave ava inta ugwenen. Muno syo anya, wanya inta mansaijar maugaveta mausisa no tanoano makova rai.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Syeno Titi muno Anugano Akari Akokoe Yahudi wo raenamo sya ana syo raura wasaije somamo tugae. Weye wenawirati wo nyovara waowe inta raunande rinai indamu syo rauga da syo raunanto arakovo Yahudi una no munijo Damsyik mansai. Nyovara wao umaso mo ayao raugaje indamu vatano wanave Yesus aije maunande rinai indamu syo mansaijar syo waije veano maokaisy syo maugavere no Yerusaleme so indamu mangke raugaje mansai.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Arono syusyo syoroto no Damsyik, masyote pa yasyin, kavuratawe varo akoe inta no no naumo warae maje mo rinaakuvi.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Naije kobe ritemaje no min, umba syo anamote inta ranaun mo rinawain mare, ‘Saulus! Mbeanimaibe nyo arare veano rinave?!’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Naije syo anamote umawe rasakinav akato syare, ‘Injae, are pi Winy?’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Arono naije vatano utavondi rinaije umawe wo vare umaso raen tavon, weramu wo anamote ranaune ramu.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Umba syo ranajo akato syare, ‘Injae, animaisye mi indati syo rave?’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Varo manakoe umawe mo inamije raveti syakakave, weti syo nuge raene ramu. Maisyare omai ti, sya arakove wo inaneme raijar wo inauga ti wansisa no Damsyik.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Naije vatan inta apa tame mirati Ananias. Opamo vatano po Ananyao Musa rarijat mavabe. Muno opamo vatano Yahudi una no Damsyik tenambe wo aura titive.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Ananias umaso de tet no sya awananeme rani. Umba po raura rinai pare, ‘Sya arakovo Saulus, nyeraseo rati!’ Naije kobe risyeraseo syo nuge raen akato muno syo Ananias aen kakavimbe.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Umba po raura rinai pare, ‘Saulus, wama anene awa Amisye po natayao indamu nyo Apa bekere raen muno nyo Yesus aeno namije rai muno nyo anamote ranauno namarikoame rai. Yesus umaso opirati Vatano Mamai Dave pije.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Amisye pare indati nyo Yesus apa ayaowe ravovo vatane mansai tenambe, muno nyo ana nyo raen to muno ana nyo ranaun to raura kakavimbe mansai.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Maisyare omai ti, vemo winoa nugoenta inya, yara soamo winseo ramu nanasine raunanto naugasyo kuvuni mana rai, muno nyo Yesus awain indamu Po nya ayao kakaije rapaya nai.’
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Masyote inta rai jakato syakato no Yerusalem, umba risiso no Yavaro Amisye rai indamu risambayambe. Arono risambayambea ama yasyin, maisyare rinikimarive wemaisy, syeraseo syo Amisy Yesus aen kakavimbe.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Muno Yesus po raura aje rinai pare, ‘Nyavave nyo Yerusalem rapaya yara nyoronto! Weye vatano nanawiso ware wo Sya ayaowo nyo raura we ravakambe.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Umba syo raura akananto ai syare, ‘Amisy Yesus, vatane so wo raen sya bekere mo inantutu dave ti risiso syuje yavaro sambaya rai tenambe inda syo vatano wanave Yesus winaije maijar syo manepat muno syo maugaveta mausiso no tanoano makova rai.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Muno arono vatane wo Stepanus aubai ti kakaijoe weye po Yesus winaura vatane mai, risyamo ritet no naije tavon, inanayanambe ana wo rave Stepanus aije rai. Muno risyi syo vatano wo aubaisye awa ansuno wo raugaje raeranande.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Weramu Amisy Yesus po raura aje rinai jakato pare, ‘Paulus, nyoronto! Weye Risyi syo natutir ti nyoronto no vatano Yahudi jewen una no gwaravainye mansai.’ ”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Vatano Yahudi wanui umaso wo Paulus apa ayaowe ranauna nsodi naije. Weramu arono pare Amisye po atutir to no vatano Yahudi jewene mansai, vatano Yahudi umaso upari rave. Weti ugwain akoeve ware, “Vemo Paulus apaya inya, weye apa kove inta inda nove ramu. Ti aubai da akanive no mine vone so.”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Vatano Yahudi wanui wato wunanta tutir. Wo awa ansuno raveo manakea ratatuve raugaje wo raijasea wo randadaribe. Muno wo kapume raijasea wo raavar sea no kakavin, weye manuga mparijo Paulus ai rave.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Umba nait akari akoe umawe po ratantona pare, “Animaisye mi Paulus po raveti ngkakainoanive wirati vatano wanuije so wunantanare somaisy?” Weti po naite inta matutir wo Paulus augave siso no awa yavar indamu wo anajobe. Pare, “Indati wapo kaijo waije veano anepat indamu wapo antitidi soowabe ra po apa ana dave ti ngkakaije raura.”
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Naije kobe naite wo Paulus aneme raokokaisy umba ware ubera wo kaijo waije rave anepat, weramu Paulus payao wusyimbe. Po raura nanto nait akari no no ratuije ai pare, “Ee! Animaisye mi wapare wapo rave so?! Akarije pana po mangke inta rapatimu rinai rainy. Yara wapare wapo rinanepat wusyimbe! Mamaisye ramu! Weye risyamo vatano Roma pi risy!”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Nait akari nanto Paulus apa ayao so rai ti po anepate ramu, yara to po raura akarijo akoe umawe ai pare, “Animaisye mi indati nyare nyo rave vatane wato ai? Weye wepamo vatano Roma inta pije!”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Weti nait akari akoe umaso poroto no Paulus ai, umba po anajo pare, “Nyo raura kakavimbe: Winyamo vatano nsiso vatano Roma maije inta pi win dako?”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Umba nait akari akoe po raura pare, “Syo doijo manui rave veano ravae indamu pemerinta Roma mo nyovara waowe inta raugaje rinai ti mare risiso vatano Roma mai.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Weti naije kobe naito uma ware wo Paulus anajobe, wansuk akiri akare ti wuje, weye wo anaun pare opamo vatano Roma pa. Muno nait akari akoe opamo jani tavon, weye Paulus opamo vatano Roma inta pije yara po aneme raokokaisyo waijo besije rai to.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Siman akato nait akari akoe umaso beker po raen animaisye mirati mbewar vatano Yahudi uparijo Paulus ai. Weti po syeno akokoe muno Anugano Akari Akokoe Yahudi tenambe mawainde wanunugambe. Umba po Paulus augavere tet no mansamun.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.