Atos 15
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Vatano Yahudi wanave Yesus aije inta una no Yudea ude no munijo Antiokia. Wo vatano Yahudi jewen nanawirati wanave Yesus ai to manyao ware, “Ananyao Musa mo wasatutir indamu wabe sunative! Are pirati tavondi ananyao sunat raije jewen, opamo indati Amisye po apaya apa ayao kakaije raije ramu.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Weramu Paulusa pe Barnabasa pe yo awa ananyaowe umaso raorai mangkebe, wetiva wayaowi rai. Weti anugano Amisye wo Paulus muno Barnabas muno vatano kaijo wanave Yesus ai inta mapatimu wuruta no Yerusalem. Wo matutir indamu wo Yesus apa arakovo po matutir muno akarijo wo anugano Amisye maugave mapan indamu wayao irati ananyaowe so rai.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Weti anugano Amisye wo Paulusa pe matutir wuruta no Yerusalem. Awa unanui anya usisa no Penisia muno Samaria rai, wo arakovo wanave Yesus ai no naije mapan. Wo raura mai ware soamo vatano Yahudi jewen inta wanave Yesus ai tavon to. Awa ayao umaso ma awa arakove wo ranaun ti manayanambe rave.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Arono Paulusa pe Barnabasa pe awa arakove nawe unanta no Yerusalem rai, anugano Amisye nawe, awa akarijo wo maugave nawe, Yesus apa arakovo po matutire nawe manayanambe tenambe weti wo maugav usisa. Umba Paulus muno Barnabas yo Amisye apa ana po raveye arono yo ayao Yesus ravovogoe ratodi mansai tenambe.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Umba vatano Parisi nanawirati wanave Yesus ai inta usea usayai, wo raura ware, “Reamare wamo vatano Yahudi jewen nanawirati wanave Yesus aije mantitidi indamu utavondi sunat rai. Muno reamare utataopon irati Ananyao Musa rai inda wo rarijat tenambe.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Umba Yesus apa arakovo po matutire nawe, akarijo wo anugano Amisye maugave nawe, wanugan indamu wo ananyao sunat ratantona.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Wayaowa nugoenta, umba Petrus seo tet po raura mansai pare, “Sya arakove weap, wapo inaen Amisye po inatayao no wusyinoe indamu syo Ayao Kovo Yesus raura vatano Yahudi jewene mansai indamu wanave Yesus ai tavon.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Amisye, wepirati po vatane manuga raen tenambe, Po vatano Yahudi jewene mansauga usisa to. Wamo raen Po mansauga usisa tugae weye Po Anawayo Vambunine raugaje mai maisyare muno wusyinoe Po Anawayo Vambunine raugaje wansaije wemaisy.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Muno Amisye po ayao kakai manuga rarondom indamu ngkakavin weye wanave irati Yesus ai. Maisyare omaisy, Amisye pare vatano Yahudije jewen onanawamo usasye irati vatano Yahudi wansaije ramu, yara pare wamamo wamamai tenambe.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Amisye apa bekere maisyare somaisy, weti veanimaibe weaponae rai? Wusyinoe wama anene nanawamo ware wo Ananyao Musa rarijat damu mangkeo mansai weye ama ananyaowe ma manui rave. Muno soamo wamare wamo rarijat akato, mangkeo wansai tavon. Weti veanimaibe wamare wamo vatano Yahudi jewene mantitidi ananyaowe so rai indamu wo rarijat? Mamaisye ramu!
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Yara wamanave wamare Amisy Yesus apa kove wemi mbewar wama ayao kakaije mpaya wansai, maisyare muno vatano Yahudi jewene nawamo awa ayao kakai mpaya mansai tavon wemaisy.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Umba vatano wanugane umawe umanin bayave. Umba Barnabas muno Paulus yayao akato weti wo yaraniv. Yo raura yare arono yo ayao Yesus ravovo vatano Yahudi jewene mansaijoe, Amisye po vambunine raugaje yai indamu yo anapaporainye raroron no awa yasyine rai. Umba yo Amisye apa anapaporainye umaso raura kakavimbe tenambe.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Barnabasa pe Paulusa pe yayaowa jewen, umba Yakobus po raura pare, “Sya arakove, wadanide!
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Wama arakovo Simon Petrus umawe po raura kakavimbe wasai to pare arono manasyimbe Amisye po apa muinye rarorono vatano Yahudi jewene mansai, Po inta mapatimu indamu usisa Apa kawasae matavon.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Amisye po maugave usisa omamo mamaisyo wusyinoe Po raurairive nanto Apa anawae mai, maisyare inta po ratoeyare somaisy:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Amisye po raura pare,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Wea indati vatano Yahudi jewen nanawirati Syo mawain unanta irati Rinai tenambe.”
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Amisye po raura maisyare wemaisy.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Maisyare omai ti, sya ana syo ratantona mamo syare vemo wamo vatano Yahudi jeweno nanawirati usakinav utavondi Amisye aije mansosobe inya. Weye ranivara wamo mansantitidi indamu wo Ananyao Musa rarijat tenambe, weamo mangkeo mai rave. Weti syare wamo ananyao mamaun obo raugaje mansai indamu wo rarijat, wea umba mamaisy.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Weti syare wamo ananyao mamaune so ratoeyo nyovara waowe inta rai inda wamo ranutu mai, maisyare so: Anaisyo rameseo irati yare raije mamo vemo wo raisy inya. Muno vemo anaerere ugavo mansai jinya. Muno maero rakuinye raijananto indamu ngkakai, vemo wo raisy inya weye ama mavuge ntuna tawan no ranasine rai. Muno mavugo rui vayave mamo vemo wo raisy inya.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Ananyao Musa mamo vatano Yahudi wo raura kakavimbe no munijo kotaro rui vayave, arono wusyinoe mansanan ava naiso. Muno arono awa masyoto sambaya ranteter, ubacave rai no awa yavaro sambaya rai. Weti vatano Yahudi jewen inta umayar ware wo Ananyao Musa ranaun tenambe, weamo wo ranaun kai.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Umba Yesus apa arakovo po matutire nawe, akari wo anugano Amisye maugave nawe, maijaro anugano Amisye matavon tenambe, ubeker ware wo vatane inta yatayao indamu itavondi jirati Paulus muno Barnabas yai arono yare yakata no munijo Antiokia. Weti wo Silas muno Yudas, awain tavonamo Barsabas, yatayao, wenayamo vatano ibe akarive tavon irati arakovo wanave Yesus aije mai no Yerusalem.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Weti wo nyovara waowe inta ratoe indamu wo raugav, ama ine maisyare so:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Reandaniv arono nandijawe arakove inta wuje no naiso wore wasai. Reamo matutire ramu yara taune wore. Awa ananyao mo wasanuga raugabe ti nsosobe muno wapananepabe.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Soamo reansanuga mbe intabove indamu reamo vatan inta yatayao reamo yatutir itavondi Barnabasa pe Paulusa pe yai ude wasai. Barnabasa pe Paulusa pe wenayamo reama arakovo reansanuga no yai.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Weramu vatan inta ware wo yaubaisy weye yo Ayao Kovo Amisy Yesus Kristus ravov.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Soamo yare yakata wasai. Weti reamo Yudas muno Silas yapatimu itavondi yai indamu yo nyovara waowe so ama ine raura kakavimbe wasai.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Anawayo Vambunine ama mbeker wemirati reamo rarijat, weti reamo ananyao nsaeker obo raugaje wasai, maisyare so:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Anaisyo rameseo irati yare raije mamo vemo wapo raisy inya. Muno maere ama mavuge mamo vemo wapo raisy inya. Muno maero rakuinye raijananto indamu ngkakai, vemo wapo raisy inya weye ama mavuge ntuna tawan no ranasine rai. Muno vemo anaerere ugavo wasai jinya. Weti wapo anakotare umaso rawatambe tenambe, weamo ngkov irati wasai.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Barnabasa pe Paulusa pe Yudasa pe Silasa pe wuje Yerusalem rai umba wuruta no Antiokia. Unanta Antiokia rai, wo vatano wanave Yesus aije mawainde wanugan tenambe, umba wo nyovara waowe umawe raunanto mansai.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Vatano wanave Yesus ai wo nyovara wao raena jewen, umba manayanambe rai muno manuga ntubai mbambunin akato.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Yudas muno Silas onayamo anawae Amisye nanaya, weti yo arakove umaso manyao indamu awa anave ntindimu.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Inya tutir no Antiokia masyote inta yai. Umba arakovo una no naije wo yatutir yakare no Yerusalem ware, “Ipakata no wama arakovo wo isatutiro reansaije mai. Amisye tuna wansautan tenambe.”
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Weramu Silas po rapatimu pare no tawan no naije.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Paulus muno Barnabas inya tavon no Antiokia. Wenanai, yaijaro vatano wanui kaijinta matavon, wo Ayao Kovo Yesus ravov muno wo vatano wanave Yesus aije manyao.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Masyote inta Paulus po raura nanto Barnabas ai pare, “Winde ramu rimakata no munijo namirati manasyimbe rimo Ayao Kovo Yesus ravovo raije rai jakato. Ribeker rimo wama arakovo wanave Yesus aije mapan dijati indamu rimo awa anave raen akato, wo raijar matuvea rako jewena rako?”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Barnabas opamo beker po Yohanes Markus augav yatavon,
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 weramu Paulus ponae, pare, “Mamaisye ramu, weye nandijawe arono wana no munijo Pampilia, Yohanes Markus po wama anakere rapaya yara nino ririnsaora.”
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Weti Barnabasa pe Paulusa pe yayaowi mangkebe, umba yonae yanya kava nakatowi, yara inta panya mumuimbe. Barnabas opamo po Yohanes Markus augav, isea nyomano ngkayune rai yirija no nupatimugo Siprus.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Yara Paulus po Silas awainde inda tavondi ai. Umba arakovo wanave irati Yesus ai ube sambayambe yai, wo Amisye anajo indamu Po kove raugaje yai arono yo Apa anakere raijar. Umba yuje Antiokia raora.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Yanya no propinsijo Siria muno Kilikia, yo anugano Amisye mapan dijati no naije tenambe, yo manyao indamu awa anave Yesus aije mbambunin.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.