Atos 10
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Nait akari Roma inta apa tame mirati Kornelius, opamo pemerinta Roma po apatimu indamu be akarive Naito Italia mansai no munijo Kaisarea.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Kornelius umaso pamo vatano po Amisye asyaniv muno apa yavaruga wo Amisye asyaniv tavon. Opamo bekobeo vatano Yahudi nanawirati awa ananuge meweno maije mansai. Muno masyote yanteter be sambayambe Amisye ai tutir.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Masyote inta ama uma amije mandeij, Kornelius pamo noe be sambayambeve. Naije nikimarive, inda kavuratawe naito Amisye inta de arorono ai, po apa tame rawain pare, “Kornelius!”
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Kornelius jani dave, po naito Amisy umaso anyanyut kobe. Umba pare, “Injae, risyi so.”
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Soamo nyo vatane inta matutir indamu wuruta no munijo Yope wo vatane inta awainde, apa tame mirati Petrus, apa tamo waravainye mirati Simon Petrus.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Opamo no irati vatano Yope inta arijat, apa tame mirati Simon, wepirati po maere ama kea ratayao indamu po ramavun muno apa yavare ntami mararaijo mayane vone rai.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Naito Amisye po ayao umaso raurawa jewen, aumandi ai kobe. Umba Kornelius po vatano yanapatambe aije inta yawain muno apa naite inta awain tavon. Naite umaso pamo po Amisye asyaniv tavon.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Umba Kornelius po ayao uma naito Amisye po raura aije so raura kakavimbe mansai, muno po matutir wuruta no Yope indamu wo Petrus augav.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Siman akato vatano Kornelius po matutire umaso ware wararaijo Yope rai. Arono naije tavon, masyote ama yasyin, Petrus pamo seo no yavare ama vone warae indamu be sambayambe.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Weramu marore nande ai, beker pare po anaisye inta raisy. Po apa arakove manyuto wo anaisye rameri, muno arono naije nikimarive po raene no taiso:
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Naumo warae nsaneka umba ansune vasye manakoe inta no no naije maje no mine von, maisyare vatane inta wo ama mamarane raijar indamu wo ranyonaje wemaisy.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Anakotaro ntuna no ansune vasye umaso rai omamo maere manui rave: maere kotaro rajoe mambisy muno maere kotaro nsano no mine vone rarijat muno insani kotar tenambe.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Umba anamote inta nggwain mare, “Petrus, nseo ntet! Anakotare wato mamo nya anaisye mije. Weti nyo raubaisy umba nyo ratayao indamu nyo raisy.”
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Weramu Petrus pare, “O, Injae, jewena! Syo anakotare so raenamo wama Ananyao Musa mare ana raisyisyi mi som bintabo. Weti risyamo syo inta raibe rainy.”
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Umba anamote umawe mo raura nakato ai mare, “Vemo nyo raura nyare ‘syo raisyisyi,’ weye Amisye po ratayaowa mamai to.”
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Anakotaro rarorono Petrus ai umaso rarorombe ama susye mandeij. Po raena mewen, naije kobe ansune vasye umaso ngkarimu makaeyo no naumo warae weti nto ti raumandi kobe.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Petrus po anakotaro uma rarorono aije so ratantonave pare, “Ama ine noare ruimaisy?” Arono naije tavon, vatano Kornelius po matutire wo Simon apa yavare rakanija unande rai to. Soamo usayai no unsanda uje warave to.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Umba ugwain wo vatane inta manajo ware, “Vatano apa tame mirati Simon Petrus opamo no no yavare so rai rako?”
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 — ausente —
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 — ausente —
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Weti Petrus seo pasyo kobe. Umba po raura nanto mansai pare, “Risyirati wapo inakani. Weti animaisye mi mbeamo wapo inakani?”
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Umba wo raura nanto Petrus ai ware, “Reama wandeye somamo nait akari Roma inta pi po reansatutir, apa tame mirati Kornelius. Wepamo vatano apa ana daveye ngko dave muno po Amisye asyaniv. Apa anabeye maisyare somai ti, vatano Yahudi wanave ai muno wo aura titive. Nandijawe naito Amisye inta arorono ai, po Kornelius umaso atutir indamu po winawainde no apa yavare rai, muno winya ana nyo raura mamo indati po raraniv.”
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Umba Petrus po raura nanto mansai pare, “Wanandesen no yavaruga. Indati wanaki no naiso.” Weti unawo Petrus arijat no naije.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Wanya masyote jirum, umba unanta no munijo Kaisarea rai. Kornelius pamo po manyube, muno po apa yavaruga muno apa arakove inta mawainde indamu una wo manyube tavon.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Arono Petrus siso no apa yavare rai, Kornelius nande ai apa vukane ranteteraje no amun pare beaje ai.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Weramu Petrus po aijaseo tet, pare, “Nseo ntet kai, weye Amisye pi risya jewena, yara vatane pi risy.”
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Umba yayao yiridije isisa no yavare ama uga rai. Petrus po vatano wanui rave maen wanunugambe no naije, wenanawamo vatano Yahudi jewen.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Umba po raura mansai pare, “Vatano Yahudi reama koane ma wapo raen tenambe to, maisyare so: Reamare vemo vatano Yahudi tuna vatano Yahudije jewen atavon inya. Muno vemo vatano Yahudi po vatano Yahudije jewen apan inya. Weti vatano Yahudi reamo anone rave vatano Yahudi jewene mai tenambe. Weramu nandijawe Amisye po ana inta rarorono rinai, pare vemo syo vatane maurana syare ukakavimbe ramu rako, ukakainoanive inya. Weti syo vatano Yahudi jewene maura taije maisy omamo mamaisye ramu.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Maisyare omaisyamo, sya arakovo Kornelius, arono winyo rinawain, ride vayave kobe. Syo naen winyamo vatano Yahudi jewene pi winy. Weramu soamo vatano be Yahudive rako jewena rako, syo ratantona akato taiso mamaisye ramu. Weti syo nanajo animaisye mi mbewar winyo rinawain ti ride so?”
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Umba Kornelius po raura akananto ai pare, “Masyoto mambisy nandijawe risambayambe no sya yavare ama uga rai. Uma amije mandeija, maisyare uma amije so wemaisy. Ribe sambayambe, umba vatane inta arorono rinai no inamun, apa ansune ngkena dave.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Umba po raura pare, ‘Kornelius, Amisye po nya sambayane raraniv muno Po nya muinyo nyo rarorono vatano awa ananuge meweno maije mansai raen to.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Weti nyo vatane inta matutir wuruta no Yope indamu wo Simon augav, awain tavonamo Petrus. Soamo no no yavare inta rai mararaijo mayane vone rai. Vatano apave yavare so raije pamo apa tame mirati Simon, apa anakere mamo po maere kea ratayao indamu po ramavun.’
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Naito Amisye po ayao umaso raura aje rinaija jewen, naije kobe syusyo syo vatane inta matutir indamu wore wo naugav. Syo naen nanuga ngko dave wirati ndeye so. Soamo reamanugan no naiso indamu reamo Amisye apa ayaowe raraniv. Weti syare nyo ana Amisye po rarorono naije raura kakavimbe reansai.”
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Umba Petrus po raura mansai pare, “Soamo syo raen tugae Amisye po vatane kotare inta mansamamaribe ramu, yara pare vatane wamamo wamamai tenambe. Weti Po apa kove raugaje vatano Yahudi obo maije ramu.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Yara Po apa kove raugaje vatane kotaro rui vayave mansai, vatano are nawirati wo Amisye asyaniv muno awa ana udaveye ngkov.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Wapo raen Amisye po Ayao Kove ranutu vatano Israel wansai to, pare Po kovo saumane raugaje vatane mai, wemirati Yesus Kristus po raugav. Yesus Kristus umaso wepamo vatan tenambe awa Akarijo Titi pije.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Wapo anakotaro nande no munijo Yudea ranaun tenambe to. Arono manasyinoe Yohanes pananyaube no munijo Galilea muno po vatane maugasya kuvuni mana rai.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Muno wapo raen Amisye po Yesus vatano Nasaret apatimu, Po apa Anawayo Vambunine raugasyo Ai muno Po apa vambunine raugaje Ai. Weti Yesus pananave po ana ngkove rave tutir muno Po vatane mapaya irati Anakakai Akoe apa vambunino mo maijare rai, weye Amisye tuna autan.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Anakotaro Yesus po raijar no munijo Yerusalem muno vatano Yahudi awa munije raije wemamo reamo raeno reansamije rai tenambe to. Vatane wo Yesus auseo sawa inyo kapite rai indamu kakai.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Weramu masyote mandei umba Amisye po aijaseo kovakato muno Po arorono vatane mai.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Yesus opamo arorono vatane mai tenambeye ramu, yara arorono vatano Amisye po matayao wusyimbe webo mansai. Reamirati Yesus arorono reansai arono kovakato to, de ti Pe reamisyi tenambe.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Muno Po reansatutir indamu reamo Ayao Kove ravovo vatane mai muno reamo Yesus aura kakavimbe reamare Wepirati Amisye po atayao indamu Po ayao mamaisye rapatimugo vatane mansai tenambe, vatano nanawirati utantunana nene muno nanawirati ugwenen to.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Muno Wepirati reama anawae wusyine wo aurairive to ware are pirati panave Ai, indati Po apa ayao kakaije rapaya ai.”
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Arono Petrus payaowa nene, naije kobe Anawayo Vambunine maje irati vatano nanawirati wo apa ayao umaso raranive mansai tenambe.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 “Weti soamo Anawayo Vambunine maje irati vatano Yahudi jewene so mansai to, maisyare manasyinoe maje irati reansai wemai tavon! Weti koveamo reamo maugasya kuvuni mana rai. Vemo vatan inta po raorai nora.”
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Naije po raura pare, “Wade wamo Yesus Kristus apa tame veano vatane so maugasya kuvuni mana rai.” Ukuvunija jewen, umba Kornelius apa yavaruga wo Petrus anajo ware, “Reambeker reamare wino reansarijat no naiso masyote inta yai jakato rati.”
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.