Apocalipse 5
Yakan Bible (YKA_WBT) vs NVT
1 Manjari takiteku weˈ maningkoloˈ si kursi miyaˈan niyaˈ antananne katas ilikid si tanganne kanawanin. Katas ilikid miyaˈan tasulatan diyalem-bukut duk ilekket sīngnen mimpituˈ supaya gaˈi taluka.
1 Então, na mão direita daquele que estava sentado no trono, vi um livro, escrito por dentro e por fora e lacrado com sete selos.
2 Duk niyaˈ takiteku malaˈikat basag manamal missā papales, paˈinne, “Niyaˈ ke tuˈu pataˈ ngānan meˈ lekket katas ilikid inin bu ngalukane?”
2 Vi um anjo poderoso que perguntava em alta voz: “Quem é digno de romper os selos deste livro e abri-lo?”.
3 Saguwaˈ gaˈ niyaˈ takasuwaˈ diyataˈ langit atawa si dunya atawa si ahilat taga kapatut ngaluka katas ilikid miyaˈan bu matsa bang ine bakas sinulat diyalemnen.
3 Mas não havia ninguém no céu, nem na terra, nem debaixo da terra, que pudesse abrir o livro e lê-lo.
4 Magtangis ku teˈed peggeˈ gaˈ niyaˈ takasuwaˈ bisan dangan pataˈ ngaluka katas ilikid miyaˈan duk matsane.
4 Comecei a chorar muito, pois não se encontrou ninguém digno de abrir o livro e lê-lo.
5 Manjari dangan meˈ bahiˈin missā si aku, paˈinne, “Daˈa kew magtangis. Payamanun. Tadaˈag ne nakuraˈ seyitanin weˈ Isa Almasi, iye inēnan Limaˈung amban bangsa Yudahin; tubuˈ Sultan Daˈud iye duk bangsahan iye. Hangkan pataˈ iye ngānan pituˈ lekketin duk ngaluka katas ilikidin.”
5 Então um dos 24 anciãos me disse: “Não chore! Veja, o Leão da tribo de Judá, o herdeiro do trono de Davi, conquistou a vitória. Ele é digno de abrir o livro e os setes selos”.
6 Manjari niyaˈ takiteku kuweˈ Bili-bili nengge laˈi si antag kursihin, si tengngaˈ meˈ ampat malaˈikat sakabayuˈin duk meˈ duwempuk-ampat bahiˈin. Niyaˈ takiteku si baran Bili-bilihin tandaˈ weˈ bakas pinapatey iye. Niyaˈ pituˈ tandukne duk pituˈ isab matanen. Meˈ pituˈ matane miyaˈan tandaˈ Niyawa Tuhan pinapitune si tibuˈukan dunyahin.
6 Então vi um Cordeiro que parecia ter sido sacrificado, mas que agora estava em pé entre o trono e os quatro seres vivos e no meio dos 24 anciãos. Tinha sete chifres e sete olhos, que representam os sete espíritos de Deus enviados a todas as partes da terra.
7 Manjari pasōng Bili-bili miyaˈan pī si maningkoloˈ si kursihin bu ineddoˈ weˈ ne katas ilikidin amban tanganne kanawanin.
7 Ele deu um passo à frente e recebeu o livro da mão direita daquele que está sentado no trono.
8 Sakaliˈ miyaˈan eddoˈne, magtawus pasujud si iye ampat malaˈikat sakabayuˈin duk duwempuk-ampat meˈ bahiˈin, bahasa mudji iye. Dangan-dangan meˈ bahiˈin niyaˈ antanande alpa duk tugtugan bulawan pennoˈ weˈ kamanyan. Peggeˈ bengngi kamanyan miyaˈan tandaˈ meˈ pangampun meˈ aˈa sukuˈ si Tuhanin.
8 Quando o Cordeiro recebeu o livro, os quatro seres vivos e os 24 anciãos se prostraram diante dele. Cada um tinha uma harpa e taças de ouro cheias de incenso, que são as orações do povo santo,
9 Duk magkalang siye kalangan baˈahu, paˈinde,
9 e entoavam um cântico novo com estas palavras: “Tu és digno de receber o livro, abrir os selos e lê-lo. Pois foste sacrificado e com teu sangue compraste para Deus pessoas de toda tribo, língua, povo e nação.
10 — ausente —
10 Tu fizeste delas um reino de sacerdotes para nosso Deus, e elas reinarão
11 Manjari mayam ku balik duk makakale ku suwala meˈ malaˈikat ibu-ibuhan. Nengge siye ngaliput kursihin duk ampat malaˈikat sakabayuˈin duk duwempuk-ampat meˈ bahiˈin.
11 Então olhei novamente e ouvi as vozes de milhares e milhões de anjos ao redor do trono, e também dos seres vivos e dos anciãos.
12 Magkalang siye pinapales, paˈinde,
12 Cantavam com forte voz: “Digno é o Cordeiro que foi sacrificado de receber poder e riqueza, sabedoria e força, honra, glória e louvor!”.
13 Manjari takaleku isab magkalang kēmon bakas pinapanjari weˈ Tuhan diyataˈ langitin duk si bulakin duk si ahilatin duk dem tahikin. Aweˈ, kēmon-kēmonin bakas pinapanjari dem alamin magkalang siye, paˈinde,
13 Depois, ouvi todas as criaturas no céu, na terra, debaixo da terra e no mar, cantarem: “Louvor e honra, glória e poder pertencem àquele que está sentado no trono e ao Cordeiro para todo o sempre!”.
14 Ampat malaˈikat sakabayuˈin nambag, paˈinde, “Amin.” Ubus duwempuk-ampat meˈ bahiˈin pasujud duk mudji.
14 E os quatro seres vivos disseram: “Amém!”. E os 24 anciãos se prostraram e adoraram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.