Marcos 9
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Si̱tenu ri̱tay jiryiva: Jiyu daryi jiryetyevay nijya̱nvay jiryatimyu̱ ne rirya̱datyara diiyada, netimyu̱ ne ridyi munatya riva Ju̱denu nusu̱yada didye jiryatiy riti̱ jivyanu̱yadata.”
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Jadchiy ji̱ta tarundaquinijyatemusiy, Jesús jara̱yada yisa̱ju̱ riy Pyítrubay, Santiyácubay, Juánbantyi. Sa̱ra̱cheda ji̱ta ja̱mumusimyuju̱ riy, rivyicha̱da ji̱ta nu̱ñi riy yasiquita taraquiju̱ jasiy. Sati̱tuyada Jesús ridyiyadajache variy.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Sasujay ji̱ta vicha̱da jaryi vandajay, jaryi pupajay risa̱ju̱ra, ne ti̱ pupá̱chodasa̱ra̱ jiryatiy mucadiva vichi̱ni̱, nu̱tyu sasujay daryá.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Mityamusiy samu̱ti̱jada Edíyasiy bayanu, Muyusésibe bayanu jarye sisa̱ju̱, jiryatiy nanutu̱choda Jesúsjsa̱.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Su̱teda ji̱ta Pyítrubay variy siva Jesús: “Ta̱ jaryi samiryani̱te nu̱jyu̱te jiyu, Datyanu̱. Nu̱ña̱ma̱ su̱ta̱y mumuta̱myi: tata̱qui jijyu̱ day, da tata̱qui Muyusésijyu̱, da tata̱qui Edíyasijyu̱ntidye.”
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Ne sadatyanu̱yada Pyítrubay daryaju̱ ta̱ra sa̱jtay, jiryatiy richuvu̱ñu̱yada daryaju̱ sisa̱ datyavay.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Racanuvu̱doda virisumarya variy jasiryi. Rara̱yada ji̱ta niquejada virisumaryanubesiy variy ruumu: “Jiñu ji̱ta radyenu jaryi va̱tasi̱. Jirya̱ma̱ tuva̱chu simu.”
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Mityamusiy ru̱nu̱ya̱jada yiro̱, ne ru̱nu̱yada ti̱na̱cho̱, vinu Jesúsna̱cho̱ ru̱nu̱yada yisa̱.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Ru̱musa̱danumatiy ja̱mumusimyusiy, su̱bayada ji̱ta Jesús variy rirya̱jisirya tu̱choda: “Ne jirya̱tu̱chu didyerya jiryatiy jiryedyiyasiy riva. Vañuma jirya̱tu̱chura, sa̱numatiy mi̱sa Nijya̱mi̱denu diibyimusiy.”
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Rityuva̱choda variy simu day, rijechipiya̱nu̱yada variy: “¿Ta̱ra sani jtay daryaday, jiryatiy su̱tay sa̱mi̱sa diibyimusintyi, ta̱ra?”
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Ruutaja̱doda ji̱ta variñi̱: “Nu̱tyura ru̱tay Ju̱denu niquejada datyanuvay: Ni̱ni̱day Edíyasiy raryi jniy jo̱ta̱da.”
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Edíyasiy si̱tenu ra̱jniy munatya sa̱tidye ratyanu ti̱ta̱ju̱ra tara. ¿Nu̱tyura riñu̱yada Nijya̱mi̱denunchintyi, nu̱tyura? jiryatiy sa̱paru̱tyajaya̱sarayu, rirya̱javityiye̱chara nijya̱nvay risa̱ju̱ni̱ Nijya̱mi̱denu.
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Ri̱tay ray: Siti̱ma̱ ji̱ta Edíyasiy, rivyichanichiy rumu tarani̱, daryatiy rivyichaniryu̱chidyeñi̱, daryatiy ravicha̱da sanu̱chara dacyu̱.”
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Siti̱jadanumatiy Jesús yisa̱ datyavay tevay ma̱cho̱vamyuntiy, ridyiñuvejada tavay nijya̱nvay ruusa̱ variy, riñiquetta̱da Ju̱denu niquejada datyanuvay variy jasiryi.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Varidyera ridyiyada variy siva, mitya ru̱nu̱cha̱deda variy samo̱musiy, richiicheda variy simuju̱, rimyu̱chuvañuvejada variy jasiñi̱.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Sitaja̱doda Jesús variryi: “¿Ta̱rivara jiryeñiquettayu, ta̱riva?”
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Su̱mutya̱jada ji̱ta nijya̱nvay tenuni̱: “Ri̱tósiñi̱ radyenu yimuju̱, Datyanu̱, bayantu daryaju̱ siva, jiryatiy niquejasa̱ni̱.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Nu̱tyijiñintyi siriy bayantuni̱cu̱, jasiy sajatya mucadinchani̱, rajippudivay variy su̱to, sasu̱y jijya̱dajcha varintyi, satiinu̱chiy variy jasiy yiva. Rañi jiyasanta̱siryi yisa̱ datyavay: Jirya̱jatya radyenuvasiñi̱ bayantu, ne rijetya̱dasa̱ra̱ nta sivasiñi̱, tii, mitya.”
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Jiii, ta̱ra nijya̱nvay tuva̱chu̱sa̱ jiryeñi̱cha day, ta̱ra. Ne samiy jachipiya̱vay jirye. ¿Nuriryundasa̱ra̱ju̱ ra̱jachi̱niy jiryisa̱ ray, nuriryunda? Jirya̱numa pu̱chiy rimuju̱ni̱ derapu.”
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Ripyu̱cheda ji̱ta variy simuju̱ni̱. Sadiyadanumatiy bayantu variy siva Jesús, varidye satiiya̱tadedani̱ derapu. Sano̱teda ji̱ta derapu variy mucadincha, sasiichinuja̱jada variy jasiyu, rama̱seda variy vajippudi su̱tosiy.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Sitaja̱doda ji̱ta Jesús variñi̱ saja̱y: “¿Ta̱riñuma viy daryani̱?” Su̱teda ji̱ta saja̱y variy: “Vadinumusidye savicha daryaday.
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Rajuuranuma rañi jatya jiidamyuni̱, ja̱a̱mu jarye, jiryatiy saparutaru̱y jasiñi̱. Jiryityi vichaniryu̱y tara ntani̱, ya̱jantyutyantidyeñi̱cyu̱. ¡Ya̱jmu̱tya nu̱y quiii!”
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Su̱teda ji̱ta Jesús siva: “¿Ta̱raju̱na̱ yitay riva: Jiryityi vichaniryu̱y tarani̱, ta̱raju̱? Saju̱tiy tuva̱chu rimu, ¿nu̱tyuramumu̱y ne ra̱chaniy tarani̱, nu̱tyuramu?”
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Varidye ji̱ta sasa̱ñe̱ya̱jada derapu ja̱y variy: “Ratyuva̱chu day yimu, ya̱jmu̱tyava̱ju̱ra ratyuva̱choda yimu.”
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Su̱nu̱yadanumatiy Jesús richiityityi nijya̱mi̱juu jiñe̱cho̱ju̱, riintye̱ryadeda variyu, sanique̱tya̱da variñi̱ bayantu jamirya vichara: “¡Ya̱sipyatay ri̱tedamu sivasiy ji, ne ya̱ta̱ryo̱ ju̱na̱y sivaju̱nu̱day, bayantu niquejasa̱, tu̱yupyuryi rapu̱rya!”
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Jadchiy ji̱ta sasa̱ñe̱ya̱jada variy, satiiya̱taniya̱jadanumatiy varintyiñi̱, jadchiy ji̱ta sasipyateda variy sivasintyi. Sama̱cho̱jada ji̱ta derapudera nu̱tyu diibyi variy. Rajuu nijya̱nvay jteda variy: “Diiñunuma day.”
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Sireda ji̱ta Jesús variy sajomutuniy, sanubesityadeda variñi̱, saradesubeda ji̱ta variy.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Sajayadanumatiy Jesús variy rorivyimuju̱, ruutaja̱doda ji̱ta sisa̱ datyavay variy jasiy yasiquitayu: “¿Nu̱tyuramuna̱mu̱y ne vana̱y nu̱jetya nu̱ntyidyeñi̱ bayantuntidye, nu̱tyuramu?”
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Su̱teda variy ruuva: “Ne vana̱y sa̱sipyatay dañu, netimyu̱ ne vu̱tyu̱chosiy munatya sisa̱ Ju̱denu.”
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 — ausente —
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 — ausente —
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Sisa̱ datyavay ne datyanu̱yadara jiryatiy su̱teda daryá, richuvu̱ñu̱yada jtaja̱dodantiñi̱ Jesús saniquejadanchiy.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Jadchiy ji̱ta ruuto̱jada Capernavú̱ vicha̱damu, rivyicha̱danumatiy rorimyu, sitaja̱doda variy jasiryi: “¿Ta̱raju̱na̱ jiryeñi niquettatityi nú̱vayu, ta̱raju̱?”
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Rindasa̱da ji̱ta variy, jiryatiy riñiquettatityiñu̱yada daryaju̱ nú̱vayu: “¿Mi̱ra jaryiñu̱ vu̱quebyimu, mi̱?”
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Sama̱sajayada ji̱ta Jesús variy, sanatuyada ji̱ta variryi yisa̱ datyavay vu̱yaju̱y, danu̱ju̱y rinchaju̱. Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Mi̱ni̱tyi ra̱charu̱y jaryiñu̱, ne jaryiñu̱ sa̱bay ruumusidyeyu, ti̱ta̱ju̱ nijya̱mi̱ nusu̱yasi̱ju̱ sa̱bay variyu.”
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 — ausente —
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 — ausente —
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Su̱teda ji̱ta Juánbay variy siva: “Mu̱y nu̱dyi siva ti̱qui nijya̱mi̱, sajatyani̱ bayantu yityamu, Datyanu̱. Ramuni̱tiy nu̱ñi̱bayasiy sa̱jisirya: Ne ya̱jatyani̱ bayantu Jesús jtyamu, tama̱ jiñi siityari̱ nu̱dyisa̱ daryaju̱ni̱ Jesús, tama̱.”
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Su̱teda ji̱ta Jesús variy: “Ne jirya̱jbay sa̱jisirya ni̱tiy ra̱jvaay mityamusiy tara ri̱tyamu, tapi ne sa̱nique va̱cha varenu rañijyu̱.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Ni̱tiy ne vichaniy vuryeyaro̱ju̱, ni̱ni̱ ji̱ta vichasara vuryisa̱ju̱.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Ri̱tay si̱tenu jiryiva: Mi̱ni̱tyi ra̱sa̱y ja̱a̱ jirya̱todaju̱yu, vinu jiryatiy jiryeñi dyetya Crístu siityari̱vay daryaju̱ day, ni̱ni̱day ra̱jmutya̱ dárya ramurichirya day.”
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 “Mi̱ni̱tyi ra̱care ra̱jisiy Ju̱denu nú̱quini̱ jiñudera, ni̱tiy rañi tuva̱chu rimu nu̱tyu derapudera, samiryava̱ju̱ ji̱ta raryicha saju̱, riryityi puchu nijya̱nvañi̱ ravichu̱suma sapita̱sa, riryi jatya ji̱ta variy ja̱mu na̱vajacheni̱.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Nu̱tyu rani̱day jijyomutu rañi care Ju̱denu nú̱jisiy ji, ne jirye̱charaju̱u̱. Samiryava̱ju̱ daryaju̱ jiijyu̱ ya̱jiya ju̱na̱re jnu̱jyomuju̱ jomutuvu̱, jiñuma jiya daraju̱y jomututi̱ jiidatyo̱muju̱, jiryatimyu̱ ne rariryi̱sara jiiday jasiy.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Jasiñi̱mu̱y ne sadiichara chapinu, ne rarichara jiiday variy jasintyi.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Nu̱tyu rani̱day jiñumutu rañi care ji, ne jirye̱chantiryaju̱u̱. Variñi̱ ji̱ta ya̱jiya ju̱na̱re jnu̱jyomuju̱ numutuvu̱, riñuma jatya daraju̱y numututi̱ jiidatyo̱muju̱ ji.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Jasiñi̱mu̱y ne sadiichara chapinu, ne rarichara jiiday variy jasintyi.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Nu̱tyu rani̱day jiñi̱siy rañi care ji, ne jichityara jiñi̱sityadintijyu̱u̱, ratatiy ya̱jay Ju̱denu nusu̱jyomuju̱ ni̱sijyo, riñuma jatya dasijyu̱y ni̱sityi̱ jiidatyo̱muju̱ ji.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Jasiñi̱mu̱y ne sadiichara chapinu, dantyamu̱y ne rarichara jiiday variy jasintyi.
48 nati’imaim
49 Tapi ti̱ta̱ju̱ nijya̱mi̱ ra̱tivyinsa jiidatyayu.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Tivyi ji̱ta samirya; varityi ji̱ta raryi baryi̱ rativyijyú̱vyeda, ¿ta̱ratanuma vurya̱ta̱ryatanirya rativyijyu̱vyedantiy, ta̱rata? Jirya̱ma̱ vichasara tivyityavay Ju̱denu diya samirya vichasa̱daju̱, daryantiy jirya̱ma̱ vichasara samirya nu̱ñi jirye variy.”
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.