Marcos 6

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Saya̱da ji̱ta Jesús jadchiy si̱tenu jimyucadimuju̱, richiityari̱jada ji̱ta sisa̱ datyavay variyu.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Jiituyada rundamuni̱ ji̱ta sajo̱ta̱da datyadoda ju̱tye̱ryanijyovimu. Rityuva̱chodanumatiy rajuu nijya̱nvay, rityi̱tta̱da variñi̱: “¿Tesirya sani datya darya jirya datyadoda day, tesiy? nu̱tyu sadatyanura rajuuracu̱. ¿Ta̱ra datya̱da sani jmutya̱ yimuju̱, ta̱ra? ¿Nu̱tyichirya sivaay mityamusiy jijyomututa, nu̱tyichiy?
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 ¿Ni̱ni̱ta jiirajvaañu day, jiryatiy Maríyaju̱dyenuni̱, jiryatiy Santiyácu taryi̱ni̱, Jusíy taryi̱ jarye, Judásiy, Siimyó̱ jarye sisa̱ju̱? ¿Va̱ si̱tyamutuveda cay, nu̱tyu jiyu jtaday riñi̱cha vuryisa̱ day?” Ne samirya ridyiyada variy siva nu̱day.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Vinu taji vichavañi̱ tuva̱chu simu Ju̱denuju̱ tu̱chu̱ day, satuunuvichi̱ ji̱tamu̱y ne tuva̱churu̱y yimu day, satenu jarye ne tuva̱churu̱y yimu, sarorimyu vichavay jarye ne tuva̱churu̱y yimu.”
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Ne vana̱y nta sivaañu̱yada Jesús mityamusiy tara jasiy, mityani̱ sani bañu̱yada nu̱ñi ti̱ jdiva̱jni̱nchara jijyomutu, sami̱sadeda variy jasiryi.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Sati̱tta̱da varirya jiryatimyu̱ ne rityuva̱churu̱yada simu.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Sanatuyada ji̱ta variryi yisa̱ datyavay, vu̱yaju̱y danu̱ju̱y rinchaju̱, su̱pa̱jada ji̱ta variryi nu̱ñi danu̱ju̱myusiy, tanu̱ju̱y tajijyu̱, runu̱ju̱ntyi mu̱jyu̱ day. Sasa̱yada variy jidyetya̱daterariy, ratatiy rirya̱jatyanumaya̱ riy bayantuveda jamirya vichavay ruuvasiy nijya̱nvay.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Su̱teda ji̱ta ruuva: “Ne jirya̱jtu tara yimu jiryupiyadaju̱, ne vinu ruvese jirya̱jtu. Ne jirya̱jtu vinu pa̱, ne vinu suvo̱, ne vinu criquiy jirya̱jtu jicyuriquiy bajyovimu.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Jirya̱ntya bay jiñumutuvara jiñumutujo, jirya̱jachu ji̱ta yivara vinu tajaqui sujacya̱.”
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Su̱teda variy ruuva: “Jirya̱numatiy jto̱ vicha̱damu, jasityi jirya̱jayasiy variy rorivyimu, jasiñi̱ jirya̱ma̱cho̱ variy jiryechipyateda rundasa̱ra̱ju̱ vicha̱damusiy.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Jirya̱tiy jto̱ tavicha̱damu, netimyu̱ ne rirya̱diryeru̱y jasiy jirye, netimyu̱ ne rirya̱tuva̱churu̱y jiryeñe̱cho̱, jirya̱ma̱ sipyatay variy jadchintyi, jirya̱muchutyara rirujuu riñijyu̱ jiñumutuvasiy, rirya̱tidye datya̱siy variy rata: ‘Vuryeyasacha̱damundyerya.’ ”
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Riya̱da ji̱ta sisa̱ datyavay, ridyetyanunumaya̱jada variy rumuriy nijya̱nvay: “Jirya̱numa paru̱y riva taji jachipiya̱jada.”
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Rijetya̱da sisa̱ datyavay variryi rajuu bayantuveda nijya̱nvavyasiy, rajuu jdiva̱jnuvay jno̱va rijyu̱chedara ni̱ja̱, rimyi̱sadeda rata variryi.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Satuva̱choda ja̱mu nutyityu̱ Jeródesberya sa̱ticheyada Jesús. Ru̱teda tavay variy: “Sami̱sa̱sumimya̱dyette Juán Bautístabay diiyadamusintyique, ramuni̱ su̱ndenumaya̱ mityamusintyi.”
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Tavay jteda varidye: “Ni̱ni̱ Edíyasidye.” Tavay jtedantidye: “Ni̱ni̱ ji̱ta si̱tenu Ju̱denuju̱ tu̱chu̱te day, nu̱tyu ta̱riy Ju̱denuju̱ tu̱chu̱bay si̱tenuni̱.”
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Satuva̱chodanumatiy Jeródesberya, su̱teda variy: “Jiñu Juánbay, jiryatiy rañi ra̱chatadedara su̱no̱, ni̱ni̱ mi̱sa̱sumintyi.”
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Sajachipiya̱jada Jeródesbe daryá jiryatiy Jerodíyaju̱be jiyasayadamu sirityaniñu̱yadani̱ Juánbadye, jadchiy ji̱ta sabayada nupocu rorivyimuni̱. Jeródesbe ja̱mu̱yada nada Jerodíyaju̱be daryaju̱, jiryatiy sataryi̱ Vedípebe vaturu̱y nada day.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 Su̱tañu̱yada ji̱ta Juánbay variy daryaju̱ siva Jeródesbe: “Tama̱ samirya rani̱cha jityeryi̱ vaturu̱y ja̱mu̱yada, tama̱.”
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Nanunique̱ñu̱yada Jerodíyaju̱be variy sisa̱ Juánbay rayada, nani̱teda ya̱jvay variñi̱. Ne vana̱y ntate nani̱veda variñi̱, sasuvu̱yada Jeródesbe daryaju̱ni̱ Juánbay.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Sadatyanu̱yada Jeródesbe daryaju̱ni̱: “Ni̱ni̱ ji̱ta samirya jachityi̱, ne juuchati̱ risa̱ju̱ni̱.” Ne su̱vatyeniryu̱y nada variñu̱nñi̱. Satuva̱chodanumatiy Jeródesbeñi̱ Juánbay, ne sadatya̱da nu̱tyura saryi jvaay variñu̱day, nu̱tyura, nu̱tyu sani tuva̱choda day samirya sana̱cho̱cu̱.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Riti̱nu̱yada ji̱ta nanurunda Jerodíyaju̱be, varityi nana̱chaniy tara nta variñi̱ Juánbay. Ravicha̱da variy sanijya̱ jto̱jada Jeródesbe. Sabayada ji̱ta varirya vichtya, nijya̱nvay nutyityu̱miy jbyedaju̱, su̱taru nutyityu̱miy jbyedaju̱ jarye, Cadidéya mucadi ja̱mu nutyityu̱mijyu̱ jarye ti̱ta̱ju̱ ruusa̱ju̱.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Sajayadanumatiy Jerodíyaju̱be detubay, sivaayada ji̱tara ra̱ya̱jada variy jasiy. Su̱canuyada Jeródesbe jaryi varirya sara̱ya̱jada, samusuvye jarye ju̱canu̱yada varirya. Su̱teda ji̱ta nutyityu̱ Jeródesbe variy siva vatura: “Ya̱jachiñu̱y rivara ratiy jivya̱ta, ra̱tidye sa̱y variy jiirya.
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Si̱tenu ri̱tay Ju̱denu jtyamu yiva: Taratiy ya̱va̱ta riva, dañuma dyetya ra̱sa̱y raberya taday ti̱ta̱ju̱ ji.”
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Sama̱seda ji̱ta vatura variy jadchiy, su̱teda variy nadiva yino̱da: “¿Ta̱ra ra̱va̱ta siva, ja̱yu̱, ta̱ra?” “Juán Bautísta jno̱ ya̱va̱ta.”
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Sajatyiiyada jayada vani̱rade simu nutyityu̱ntiy, sajachiñu̱yada variy siva: “Varenudera ravya̱ta ya̱sa̱y Juán Bautísta jno̱ ray, sidyepye̱cya̱vimu.”
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Sayivatya̱da ji̱ta nutyityu̱ jaryi variyu, jiryatiy sanique jasiy daryaju̱ Ju̱denu jtyamuju̱, rityuva̱chosiy samusuvye variy jasintyi, ramuni̱ ne sani careru̱rya jiñiquejada varidye.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Varicha̱ra̱ju̱ su̱pa̱jadani̱ jnu̱tyi̱, jiryatiy sasu̱tarumiy tenuni̱: “Ya̱jirye jiyuju̱ra Juán Bautísta jno̱.” Saya̱da ji̱ta, sara̱cha̱da ji̱tara su̱no̱ nupocu rorivyimu.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Saryejada varirya su̱no̱ sidyepye̱cya̱vimu, sasa̱ñuvi̱jada ji̱ta variy vaturara. Vatura ji̱ta sa̱yada variy yino̱dantidyerya.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Rityuva̱chodanumatiy Juánbayjsa̱ datyavay variy ranchiy, riiryi̱jada ji̱ta varirya sababyi, ru̱muchoda ji̱ta varirya.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Ritye̱rya̱da ji̱ta Jesús jpa̱vay yimuju̱ntiy, rityu̱chunuvi̱jada ti̱ta̱ju̱: “Nu̱rya nu̱dyivaamyu̱, nu̱rya nu̱dyetyanumu̱ntyi.”
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Su̱teda ji̱ta ruuva: “Jiyuju̱, jiyuju̱ mu̱y vurye̱cha, jiryatimyu̱ ne nijya̱mi̱ ju̱na̱y jasidye, jiryatiy yasiquita vichajo jasidye. Jirya̱jiituy taraquiju̱ munatya jasiy ratyuunu.” Ramuni̱ su̱teda ruuva jiryatiy rajuu nijya̱nvay jti̱nu̱yada daryaju̱ ruumu; saya siti̱, saya siti̱, nu̱tyichitya rirye̱jmyiryu̱y nta variy.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Riya̱da ji̱ta cartyequiivimu, jasityimyu̱ ne nijya̱mi̱ ju̱na̱y, jiryatiy yasiquita vichajo jasidye.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Ridyiyada ji̱ta nijya̱nvay ruuva riya̱damu, ridyetya̱da ji̱ta jasiryi. Richiichiya̱jada variy rumu jiñumututa, ti̱ta̱ju̱ vicha̱divasiy variy, riryamichadeda variryi.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Ruutanuvejadanumatiy Jesúsveda rumu, ridyiñuvejada ruuva nijya̱mi̱juu. Sa̱ntyutyanuvejada Jesús variryi: “Ta̱jnu̱tyiñi carni̱rumiy rivyicha, ne jnu̱tyi̱tavay.” Jasiy sajo̱ta̱da datyadoda rajuura samirya niquejada variryi.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Ri̱ñuvayadamu, ruuti̱jada ji̱ta sisa̱ datyavay yimuntiy. Ru̱teda variy siva: “Jiyuni̱ ji̱ta mitya vichajo, jidyenuma day.
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Ya̱tu̱chu ruuva nijya̱nvajyuu rirya̱tidye jiya̱siy nudimyu, rorivyiñumuju̱ jarye, jiryatimyu̱ ne ripya darya, jadchityi rirya̱ta̱ryu̱y tara jibyedaju̱.”
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Jirya̱potyaniy tarata riy nijya̱nvajyuu.” Ru̱teda ji̱ta variy siva: “¿Nu̱ryitye̱ryu̱y dyetya daraju̱y vu̱yaju̱chuy pa̱, ratatiy nu̱ña̱potyaniy variryi?”
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “¿Nurijyo pa̱ jiryimu, nurijyo? Jirya̱jnú̱yá.” Ridyetya̱danumatiy, ru̱teda ji̱ta: “Tadajyojo pa̱, danu̱ju̱y quiva̱ risa̱ju̱.”
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Jirya̱ma̱sataniy ji̱tariy nijya̱nvay rajuumusiy vatadeca̱ vachuy sunu̱ncha.”
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Rimya̱sa̱da ji̱ta vatadeca̱ variy, tavañi̱ taraqui pacha day, tavañi̱ tadajyo vu̱yaju̱dye.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Su̱mutya̱jada ji̱tara tadajyojo pa̱, danu̱ju̱y quiva̱ju̱y risa̱ju̱, su̱nu̱yada ji̱ta jarichuna̱cho̱ variy. Si̱chana̱tya̱da variñi̱ jijye̱: “Yentyutyama̱te pa̱ta nu̱y, Ye̱ye̱.” Sapatatiyada ji̱tara pa̱ variy, sasa̱yada ji̱ta yisa̱ datyavay varirya: “Jirya jirya̱sa̱ryi nijya̱nvay.” Sanantaja̱jadani̱ danu̱ju̱y quiva̱de rijyu̱, sasa̱yada variy ti̱ta̱ju̱ ruuvara.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Riibyeda ti̱ta̱ju̱, ripyoyada variy riva.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Riryeda ji̱ta jtyu panujora pa̱ jve, quiva̱ju̱ve risa̱ju̱, vu̱yaju̱y jtyu, dajtyuju̱y ranchaju̱.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Jiryatiy riibyedara pa̱ rivyicha̱da tadajyo vara̱nca vaduy.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Varicha̱ra̱ju̱ su̱musanityadeda riy yisa̱ datyavay cartyevimu: “Jirya̱numa jiya ra̱jiju̱ rudamyuju̱, Betsáyina vicha̱dasa̱ra̱ju̱, ra̱tu̱chuchijedyi ruuva nijya̱nvadye.”
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Satu̱chuchedanumatiy ruuva nijya̱nvajyuu, saya̱da ji̱ta variy ja̱mumusimyuju̱, sa̱tidye tu̱chu sisa̱ Ju̱denu jasiy.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Ri̱ñupuyadanumatiy, cartyequii vicha̱da jmityo̱jache variy, Jesús ji̱ta vicha̱da variy yasiquita siinumu day.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Sadiyada Jesús jadchiy variy ruuva yisa̱ datyavay, riñi jantya saya̱jada sadiya, riicho ju̱riy daryaju̱ jasiryi. Rappa̱tyiryamu ji̱ta, sarupicheda variy ruumuju̱ jmityo̱ dutuuvya. Sani ramiryi̱ru̱yada vaseca̱ ruuva.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Ru̱nu̱yadanumatiy sisa̱ datyavarya jiryatiy sarupiyada jmityo̱ dutuuvya, mitya rijechipiya̱jada variy: “Bayantu dyetya.” Riche̱ñe̱ya̱jada variy jichuvu̱yadamu.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Tapi ridyiyada ti̱ta̱ju̱ siva sarupiyadamu, ru̱nteda jaryi variy. Varicha̱ra̱ju̱ saniquejada variy ruuva: “Jirya̱vanu̱tyayu; randye; ne jirya̱jnutay.”
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Su̱musa̱da ji̱ta ruusa̱ cartyevimu, raparu̱yada riicho variy. Rityi̱tta̱da jaryi varirya.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Ne rijechipitya̱da daryaju̱ ramusiy pa̱ jasa̱choda, jiryatimyu̱ ne radatyaru̱yada rijechiy variy.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Riryamityeryi̱jada ji̱ta, ruutanuvejada Jenesaryé mucadimu, ripyuchunuvejada ji̱ta jasirya cartyequii.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Sa̱subedanumatiy ravimusiy cartye, varicha̱ra̱ju̱ day ridyetya̱da nijya̱nvañi̱ Jesús.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Richiichiya̱jada ji̱ta ti̱ta̱ju̱ rorivya variy, jadchiy ji̱ta rijyo̱ta̱da jtoda riy jdiva̱jnuvay variy rityiryo̱joncha simuju̱, jasityi rityuva̱choda savicha Jesús.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Rumutiy sayaru̱ñu̱yada Jesús, vicha̱dademu, ja̱mu vicha̱damu jarye, rorivyiñumu jarye, rityoja̱da ji̱ta nijya̱nvay variryi jdiva̱jnuvay pudásamu. Riyasanta̱da variy jasiñi̱ Jesús: “Dañuma vinu jichujay jidudyeniy rirya̱mutyetye.” Rimyutyedanumatiy sasujajidudyeniy, rimyi̱sa̱da ji̱ta variy.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.