Marcos 5
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs VC
1 Ruuto̱jada ji̱ta jmityo̱ rudamyu, Jerása ja̱nvay mucadimu.
1 Passaram à outra margem do lago, ao território dos gerasenos.
2 Sa̱subedanumatiy Jesús cartyevimusiy, su̱deda ji̱ta ti̱qui nijya̱mi̱ variy simuju̱ bapyomusiy, savicha̱da bayantu jamirya vichara siva.
2 Assim que saíram da barca, um homem possesso do espírito imundo saiu do cemitério
3 Bapyo cabyimu savichanu̱yada; ne ti̱ puchodasa̱ra̱ savichanu̱yada daryaju̱, ne vinu cadyidyaju̱u̱ta puchoda sa̱ra̱ni̱, mitya.
3 onde tinha seu refúgio e veio-lhe ao encontro. Não podiam atá-lo nem com cadeia, mesmo nos sepulcros,
4 Rajuuranuma riñi puchodara sajomutu, sanumutu risa̱ju̱, sarotyanu̱yadara cadyidyaju̱u̱ jijyomutu mururyamusiy, savitanu̱yadara jiñumutu puchusarantiy. Ne ti̱ vichanu̱yada vanu̱rya sisa̱, ti̱ ra̱vuunujañi̱.
4 pois tinha sido ligado muitas vezes com grilhões e cadeias, mas os despedaçara e ninguém o podia subjugar.
5 Jna̱rya, nuporaca̱ jarye risa̱ju̱ sasa̱ñe̱ya̱tityiyada bapyo cabyiva, ja̱mumusiqui cabyiva jarye, savatajo̱nutityiyada ravichu̱ta variyu.
5 Sempre, dia e noite, andava pelos sepulcros e nos montes, gritando e ferindo-se com pedras.
6 Sadiyadanumatiy ripyapu siva Jesús, sasiicheda ji̱ta variy simuju̱, sa̱dasiñunuveja̱da variy satuunuyu.
6 Vendo Jesus de longe, correu e prostrou-se diante dele, gritando em alta voz:
7 Sasa̱ñe̱ya̱jada jaryi variy: “¿Ta̱ra rimu jiijyu̱, Jesús, ta̱ra? jiryatiy Ju̱denu jarichumuvichi̱ denu dajyi. Rañi jiyasanta si̱tenu ji, Ju̱denu jtyamu, ne ya̱jantyunuva̱y ji̱ta ray.”
7 Que queres de mim, Jesus, Filho do Deus Altíssimo?Conjuro-te por Deus, que não me atormentes.
8 Su̱tañu̱yada Jesús daryaju̱ siva: “¡Ya̱numa sipyatay sivasiy, jamirya vichara bayantu rapu̱rya!”
8 É que Jesus lhe dizia: Espírito imundo, sai deste homem!
9 Sitaja̱doda Jesús variñi̱: “¿Ta̱ra yityate day, ta̱ra?” Su̱mutya̱jada ji̱ta: “ ‘Rajuura Vara̱nca’ ri̱tya day, ti̱quijuutya daryaju̱ nu̱y.”
9 Perguntou-lhe Jesus: Qual é o teu nome? Respondeu-lhe: Legião é o meu nome, porque somos muitos.
10 Jaryi sayasanta̱da variñi̱ Jesús: “Ne ya̱jpa̱ ji̱ta nu̱myucadijisiy tajijyu̱ nu̱y.”
10 E pediam-lhe com instância que não os lançasse fora daquela região.
11 Savicha̱da tajuuqui cuchiy jasiy, si̱byesa̱deda musimyare.
11 Ora, uma grande manada de porcos andava pastando ali junto do monte.
12 Riyasanta̱da bayantuveda variñi̱ Jesús: “Ya̱jpa̱ cuchivyaju̱ nu̱y, nu̱ña̱tidye jay variy ruuva.” “Jo.”
12 E os espíritos suplicavam-lhe: Manda-nos para os porcos, para entrarmos neles.
13 Richipyateda ji̱ta bayantuveda jamirya vichavay, rijeyada ji̱ta variy cuchivya. Jiryatiy rivyicha̱da daraju̱y vara̱nca cuchiy jasiy, richiichiye̱yada variy nubañuco̱vimu jmityo̱muju̱, jasiñi̱ rijeye̱yada ti̱ta̱ju̱ variy, puritye.
13 Jesus lhos permitiu. Então os espíritos imundos, tendo saído, entraram nos porcos; e a manada, de uns dois mil, precipitou-se no mar, afogando-se.
14 Ribeye̱yada ji̱ta cuchiy jnu̱tyavay variy, rityu̱chunuvejada ji̱ta ja̱mu vicha̱damu varirya, ru̱ro̱ vichavavya jarye rityu̱chunuvejada variy. Ru̱deda ji̱ta nijya̱nvajyuu jnu̱vye variy, nu̱tyunuma ravicha̱sintyi, nu̱tyu.
14 Fugiram os pastores e narraram o fato na cidade e pelos arredores. Então saíram a ver o que tinha acontecido.
15 Ruuti̱jadanumatiy simu Jesús, ridyiñuvi̱jada siva vanu, ne tavay jna̱y bayantuveda variy sivanu̱day. Sama̱sa̱da variy jasiy, sujatyi̱numa variñi̱, raratyedama̱ su̱no̱ variy, jiryatiy vara̱ncajuu bayantuveda sipyateda daryaju̱ sivasiy. Vu̱yntacha̱ rivyicha̱da nijya̱nvay variy.
15 Aproximaram-se de Jesus e viram o possesso assentado, coberto com seu manto e calmo, ele que tinha sido possuído pela Legião. E o pânico apoderou-se deles.
16 Jiryatiy ridyiyada ti̱ta̱ju̱ riva, rityu̱choda ji̱ta variy: “Nu̱rya savicha̱siy bayantuvedati̱, cuchiy jarye.”
16 As testemunhas do fato contaram-lhes como havia acontecido isso ao endemoninhado, e o caso dos porcos.
17 Rijyo̱ta̱da ji̱ta jiyasanta̱da nijya̱nvajyuu variñi̱ Jesús: “Ya̱numa jiya jiyusiy, nu̱myucadimusiy.”
17 Começaram então a rogar-lhe que se retirasse da sua região.
18 Su̱musa̱danumatiy Jesús cartyequiivimu, sajachiñu̱yada ji̱ta nijya̱mi̱ sivayu, ni̱tiy vichanu̱yada bayantuvedati̱: “Ravyicharu̱y yisa̱.” Su̱bayada ji̱ta Jesús sa̱jisirya: “Ne.
18 Quando ele subia para a barca, veio o que tinha sido possesso e pediu-lhe permissão de acompanhá-lo.
19 Ya̱numa jiya jiryorimyuju̱, jityenumuju̱, ya̱tu̱chunuve ruuva: Nu̱rya savichadesiy Nutyityu̱ yentyutya̱damu ray.”
19 Jesus não o admitiu, mas disse-lhe: Vai para casa, para junto dos teus e anuncia-lhes tudo o que o Senhor fez por ti, e como se compadeceu de ti.
20 Jadchiy ji̱ta saya̱da nijya̱mi̱, sajo̱ta̱da ji̱ta tu̱choda variy vu̱yaju̱y ja̱mu vicha̱divara. Satu̱choda: “Samirya savichadesiy Jesús rajyu̱ra.” Rityi̱tta̱da ti̱ta̱ju̱ nijya̱nvay varirya.
20 Foi-se ele e começou a publicar, na Decápole, tudo o que Jesus lhe havia feito. E todos se admiravam.
21 Saramityeda ji̱ta Jesús cartyevimu rudamyuju̱ntiy. Rajuu nijya̱mi̱ ju̱tye̱ryadeda variy simuyu. Savicha̱da jmityo̱jiniy variy.
21 Tendo Jesus navegado outra vez para a margem oposta, de novo afluiu a ele uma grande multidão. Ele se achava à beira do mar, quando
22 Su̱deda ji̱ta ti̱qui ju̱tye̱ryanijyoja̱nvay nutyityu̱bay, jiryatiy ravicha̱da si̱tya Jáyiru. Sadiyadanumatiy siva Jesús, sara̱yada variy sanumututuunu.
22 um dos chefes da sinagoga, chamado Jairo, se apresentou e, à sua vista, lançou-se-lhe aos pés,
23 Sayasanta̱da variy jaryi jasidyeñi̱: “Radyetude vadiiryo̱. Varenuma, ya̱tiy barya jijyomutu saniy sami̱sa̱daju̱, sa̱tidye jnu̱y variy.”
23 rogando-lhe com insistência: Minha filhinha está nas últimas. Vem, impõe-lhe as mãos para que se salve e viva.
24 Saya̱da ji̱ta Jesús variy sisa̱. Rajuu nijya̱nvay siityari̱jada variy rumuni̱, riñi na̱yaru̱yada varidyeñi̱.
24 Jesus foi com ele e grande multidão o seguia, comprimindo-o.
25 Nanuvichanu̱yada ji̱ta runu̱y vaturu̱bentyi, ja̱munudatanu̱y, taraqui vu̱yaju̱y nijya̱ ravicha̱da nadiva, danijya̱ju̱y ranchaju̱.
25 Ora, havia ali uma mulher que já por doze anos padecia de um fluxo de sangue.
26 Rajuumunuma nani jndantadedayu, nani jachi̱deda pariche rijyu̱yu, nanupa̱tyamu̱yada varidyerya yimu vichara ti̱ta̱ju̱ varidye, naryi mi̱sáva̱, tii, mitya. Variñi̱ nanuvicha̱da jaryinra varidye.
26 Sofrera muito nas mãos de vários médicos, gastando tudo o que possuía, sem achar nenhum alívio; pelo contrário, piorava cada vez mais.
27 Nanutuva̱chodanumatirya sa̱ticheyada Jesús varintyi, nani̱deda ji̱ta Jesús rudivasiy nijya̱nvay cabyiva variy, nanuja̱tya̱jada raniy sasujay.
27 Tendo ela ouvido falar de Jesus, veio por detrás, entre a multidão, e tocou-lhe no manto.
28 Nani̱teda ji̱ta daryaju̱: “Raryityi ja̱tya̱ vinu sasujañityecu̱, ra̱numa mi̱sa varidye.”
28 Dizia ela consigo: Se tocar, ainda que seja na orla do seu manto, estarei curada.
29 Varicha̱ra̱ju̱ raparu̱yada variy nuda nadiva. Nanudatya̱da variy jivyimu: “Ramyi̱sama̱ ji̱ta samiy.”
29 Ora, no mesmo instante se lhe estancou a fonte de sangue, e ela teve a sensação de estar curada.
30 Sadatya̱da ji̱ta Jesús jidyirya: “Rasipyateda vanu̱yada rivasiy ti̱ mi̱sadedaju̱,” sa̱numityejada ji̱ta nijya̱nvajyuu cabyimu, su̱teda ji̱ta variy: “¿Chi̱ra ja̱tya̱jasiy rachujañiy, chi̱?”
30 Jesus percebeu imediatamente que saíra dele uma força e, voltando-se para o povo, perguntou: Quem tocou minhas vestes?
31 Ru̱teda ji̱ta sisa̱ datyavay variy yiva: “Tama̱ taji jiñi jnu̱y riñe̱yanuma nijya̱nvajyuu ji, tama̱, nu̱tyu yitacyu̱: ¿Chi̱ra ja̱tya̱jasiy rachujañiy, chi̱?”
31 Responderam-lhe os seus discípulos: Vês que a multidão te comprime e perguntas: Quem me tocou?
32 Su̱nu̱ya̱jada ji̱ta Jesús ti̱ta̱ju̱ tajiñe̱cho̱ju̱ sadatya̱daju̱: “¿Chi̱ra ja̱tya̱ rañiy, chi̱?”
32 E ele olhava em derredor para ver quem o fizera.
33 Nanudatya̱danumatiy vaturu̱yu: “Ramyi̱sama̱,” nanumuchutyeda variy yintedamu, nani̱deda ji̱ta variy simu Jesúsntiy, nanubutyanuvi̱jada variy sana̱cho̱ju̱ntiyu, nanutu̱chodama̱ variy si̱tenu sivara: “Nu̱rya ravyicha̱siy, Nutyityu̱.”
33 Ora, a mulher, atemorizada e trêmula, sabendo o que nela se tinha passado, veio lançar-se-lhe aos pés e contou-lhe toda a verdade.
34 Su̱teda ji̱ta Jesús variy nadiva: “Samiy sa̱dajachipiya̱jadamu jimyi̱sa, Popoju̱y. Sa̱na̱numa jiya day; sa̱numi̱sama̱. Jasiñuma ra̱ma̱cho̱ jirya jdiva̱jada sa̱na̱jisidye.”
34 Mas ele lhe disse: Filha, a tua fé te salvou. Vai em paz e sê curada do teu mal.
35 Saniquejadatidye Jesús, ruuti̱jada tu̱chuvay Jáyirubay rorimyusiy yimu. Rityu̱chunuvi̱jada siva Jáyirubay variy: “Sadiimya̱ jidyetu. ¡Ta̱raju̱ yarupanta ju̱na̱ñu̱nñi̱ Datyanu̱ nu̱day, ta̱raju̱!”
35 Enquanto ainda falava, chegou alguém da casa do chefe da sinagoga, anunciando: Tua filha morreu. Para que ainda incomodas o Mestre?
36 Satuva̱chodanumatiy Jesúsra rityu̱choda, su̱teda variy siva Jáyirubay: “Ne ya̱nutay ranchiñu̱day, vinu ya̱jachipiya̱ jijechitya.”
36 Ouvindo Jesus a notícia que era transmitida, dirigiu-se ao chefe da sinagoga: Não temas; crê somente.
37 Ne sava̱ta̱da jiya̱da rajuu yisa̱, vinu Pyítrubay, Santiyácubay, Juánbay jarye, jiryatiy Santiyácubay taryi̱ni̱.
37 E não permitiu que ninguém o acompanhasse, senão Pedro, Tiago e João, irmão de Tiago.
38 Ruuto̱jadanumatiy ramu Jáyirubay roriy, su̱nu̱chunuvejada riryansa̱sa̱deda nijya̱nvay samo̱mu, ru̱na̱cha̱deda variy sivasiy diidabi, jaryi ru̱na̱yada variy.
38 Ao chegar à casa do chefe da sinagoga, viu o alvoroço e os que estavam chorando e fazendo grandes lamentações.
39 Sajañuvejadanumatiy rumu, su̱teda ji̱ta Jesús ruuva: “¿Ta̱raju̱ jirya̱nsa jaryi darya, ta̱raju̱? jiryatiy jiryi̱na̱y mitya. Tama̱ diiñu sani̱cha dera, tama̱, nu̱tyu sani ma̱ni̱dyé.” Rityodiyada ji̱ta variy siva.
39 Ele entrou e disse-lhes: Por que todo esse barulho e esses choros? A menina não morreu. Ela está dormindo.
40 Sajatya̱danumatiy jadchiryi, sapu̱cheda variñi̱ saja̱y, su̱no̱da, sisa̱ vichavantyidye. Vinu riñi̱day sapu̱cheda variy dera babyimuju̱ day.
40 Mas riam-se dele. Contudo, tendo mandado sair todos, tomou o pai e a mãe da menina e os que levava consigo, e entrou onde a menina estava deitada.
41 Siredanumatiy variy sajomutuniy dera babyi, su̱teda siva: “Tadísa cúmyi.” Nu̱rya jtacha̱damu su̱teda Jesús siva: “Pochityu, yiva ri̱tay, ya̱numa nubesumiy.”
41 Segurou a mão da menina e disse-lhe: Talita cumi, que quer dizer: Menina, ordeno-te, levanta-te!
42 Varicha̱ra̱ju̱ sanubeseda, sarupicheda ji̱ta variy. Ravicha̱da sanijya̱, vu̱yaju̱y, danijya̱ju̱y ranchaju̱. Rityi̱tta̱da jaryi varidyerya.
42 E imediatamente a menina se levantou e se pôs a caminhar {pois contava doze anos}. Eles ficaram assombrados.
43 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Ne jirya̱datyadosiy ti̱ pasidyerara.” Su̱teda ji̱ta nadiva su̱no̱dabay: “Sa̱na̱sa̱y jmyicharani̱ jidyetu.”
43 Ordenou-lhes severamente que ninguém o soubesse, e mandou que lhe dessem de comer.Jesus de Nazaré
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.