Lucas 24

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tumyícyurundamu ji̱ta, rijyu̱ryi̱jada vatuy, ru̱toda ji̱ta bapyomura vu̱rudija̱ jdutyasara.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Ridyiñuvejada siva ravichu̱ siichunusi̱numa bapyo vudiju̱musidyeñi̱.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Rijeyadanumatiy ravimu, riryidyivya̱ riva Jesús babyinu̱daque, mitya.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ne ridyetya̱da jijechipiya̱jada taranijyu̱ variy yintedamu. Mityamusiñi̱day nanumu̱ti̱jada danu̱ju̱y vanuju̱y rityuunu, vandajay sujatyanu̱jyu̱y.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Jiryatiy richuvu̱yada variy, ribyutyaja̱jada mucomuju̱ variyu. Nani̱teda ji̱ta danu̱ju̱y vanuju̱y variy ruuva: “¿Ta̱raju̱ jiryevya̱ta diibyimiy cabyimu sana̱cho̱ ju̱nu̱ñu day, ta̱raju̱?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 — ausente —
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 — ausente —
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Rijechipitya̱da ji̱ta vatuy varirya Jesús niquejada.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Ritye̱rya̱danumatiy bapyomusiy, rityu̱chunuvi̱jada ji̱ta ruuva Jesúsjsa̱ datyavay ti̱ta̱ju̱ra, jiryatiy rivyicha̱da jasiy vu̱yaju̱y, ti̱qui rinchaju̱, ruusa̱ vichavay jarye ti̱ta̱ju̱.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Rityi tu̱choda ruuva sansu̱byimirya jiryá, savicha̱da Maríyabay jiryatiy Mardánamusi̱ni̱, Juánabay jarye, Maríyaju̱be jiryatiy Santiyácubay jno̱dabay nada, tavay vatuy jarye ruusa̱ju̱ ti̱ta̱ju̱.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Sansu̱byimijyu̱ ji̱ta, riñi niquejada vatuy yatayadamura, riryityuva̱chuva̱ variy ramu.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Sanubesubeda ji̱ta Pyítrubay variy, sasiicheda ji̱ta bapyomu, sabutyajomusiy yinu̱ñuvejada bapyovimu, sadiyada ji̱ta riva sujajyuu viña̱sara jasiy, sata̱rya̱da ji̱ta mitya jnutacha̱ variy jadchiy.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Variryundamu ji̱ta, nadaya̱da Jesús siityari̱nu̱jyu̱y Jerusarí̱musiy, vicha̱da rapu̱rya na̱cho̱ju̱, jiryatiy Emavúsiy jtyatarara.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Jativyepudeviy nanutu̱chutityiyada jiryupiyadamu yivara, nu̱rya rivyichanichiy ti̱ta̱ju̱ni̱ Jesús.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Jadchiy ji̱ta, nanuniqueta̱danumatiyu, ni̱day Jesús tuudiyada variñada, mityijyiñuma riryupiyada variy jadchiy.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Mitya jruryaquisuma nani̱nu̱yada varicha̱ra̱ju̱, nañuma datya variy jasiñi̱ Jesús.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Su̱teda ji̱ta Jesús variy jasiy nadiva: “¿Ta̱ra niquejada sa̱ni jvaatyityi jiryupiyadamu day, ta̱ra?” Jadchiy ji̱ta, nanuraniñuvejada jiñuvayadamu variy.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Su̱mutya̱jada ji̱ta nu̱, Cudéyupa jtyati̱bañi̱ Jesús: “¿Vinu jiñi̱ rañi̱cha tavicha̱da ja̱mi̱ Jerusarí̱mu datyi̱sa̱ day? ¿Ne jidyetyava̱ nu̱tyura rivyichajay jiryundamimyucu̱, nu̱tyura?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Su̱mutya̱jada ji̱ta nada: “¿Ta̱ra?” Nani̱mutya̱jada variñi̱: “Nu̱tyura rivyichanijeñi̱ Jesús Nasaryémusi̱, nu̱tyura. Ni̱ni̱ sani̱cha Ju̱denuju̱ tu̱chu̱, jiryatiy sivaañu̱yada jaryi datya̱data, saniquejada jarye vichanu̱yada jaryi datya̱datara Ju̱denu diya, nijya̱nvay diya jaryentiy.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Riñi sa̱je daryaju̱ caserdótevyeda nutyityu̱miy, vicha̱da nutyityu̱vedata japuni̱ Jesús, sa̱tidye jtay variy sivara jidyiiyada, rirya̱tidye batyaniy crusitya̱sa jasiñi̱.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Nu̱ñi jachipiya̱nu̱y sanijyu̱ day, nu̱tyu ni̱ni̱ ji̱ta ra̱jantyuy vuryiva, jiryatiy Irayénuveda davyu̱y. Jadchiy ji̱ta, mumurundamiñuma jiryatiy rivyichanije rajuura ti̱ta̱ju̱musiñi̱.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 — ausente —
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 — ausente —
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Jadchiy ji̱ta riya̱siy tavay nu̱quebyimusiy bapyomuntiy, daryaday ridyiñuvejasiy rivantiy, nu̱tyu vatutyi tu̱chosiy daryantiy. Dantyamu̱y ne ridyiyasiy siva Jesús day.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Su̱teda ji̱ta Jesús variy nadiva: “Ne datya̱da jachityanu̱jyu̱y sa̱da. Ne sa̱nutuva̱churu̱y nta ramu Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe niquejada.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Neviy saryi paru̱tyasara Ju̱denu jaryeti̱ daryadayu, saryi jañuve variy jivyandamuju̱ day?”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Sajo̱ta̱da ji̱ta Muyusésibe nu̱ryanchiy, ti̱ta̱ju̱ Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe nu̱ryanchiy jarye, sadatyadoda ti̱ta̱ju̱ rata nada: “Nu̱rya riñu̱yada sanchiy Ju̱denu jaryeti̱.”
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Rityuudiyada ji̱tara vicha̱da jasityi nadaya̱da, jadchiy ji̱ta sani ramiryi̱ru̱yada Jesús jiya̱da varidye.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Nani̱bayada ji̱ta variy jasiñi̱: “Jiyunuma ya̱ma̱cho̱ na̱dyisa̱, nu̱tyu rani ji̱ñuvañuma ri̱nu̱y, tama̱ na̱vay sani̱cha jiñi̱ nu̱day, tama̱.” Sajayada ji̱ta variy nanurorivyimu sa̱tidye ma̱cho̱ variy jasiy nadisa̱.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Sata̱yadanumatiy jmyijyomu nadisa̱, saryeda ji̱tara pa̱, si̱chana̱tya̱dani̱ Ju̱denu variy raju̱. Sapata̱da ji̱tara, sasa̱yada variy nadivara.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ramutteda ji̱ta nanuni̱siy variy nanudatya̱daju̱, nanudatya̱da ji̱ta variñi̱. Varicha̱ra̱ju̱ sacarayada nanutuunusiy variy.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Nani̱teda ji̱ta variy yiva: “¡Nu̱ryamutiy ri̱chana̱yasiy vu̱jechicyu̱, jiryatiy saniquetityiyasiy nú̱va vuryiva, jiryatiy sadatyadosiy catera nu̱charata vu̱y!”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Nanunubesubeda ji̱ta varicha̱ra̱ju̱, nanuta̱rya̱da variy Jerusarí̱muju̱ntiy, nanusaryeñuvejada riy Jesúsjsa̱ datyavay, jasityi riintye̱ryadedayu, vu̱yaju̱y, ti̱qui rinchaju̱, ruusa̱ vichavay jarye ti̱ta̱ju̱.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Riñi̱ ji̱ta tu̱choda variy nadiva: “¡Si̱tenuni̱ sami̱sa̱siy Vu̱ntyityu̱, sadityadosimya̱ Siimyó̱ntiyu!”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Jadchiy ji̱ta nanutu̱chodara jiryupiyada ruuva: “Nu̱ryamusiy na̱dyetya̱siñi̱ Jesús, jiryatiy sapata̱sirya pa̱ na̱jyu̱.”
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Nanuniquejada niya̱re, ni̱day Jesús mu̱ti̱jada riquebyimu varintyi. Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Samirya ra̱cha jiryejechiy, ne jirya̱jnutay.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Jaryi ru̱ntedamu jime̱cho̱jada variy jasiy, jiryatiy richuvu̱yada daryaju̱, ru̱tamya̱ta bayantuva jidyi.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuvantiy: “¿Ta̱ju̱ra jiryi̱ntañumaya̱ jaryi varidye, ta̱ju̱? ¿Ta̱ju̱ra raryesumiya̱ jiryejechiy jiryejechipiya̱jadamu dayu, ta̱ju̱?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Jirya̱jnu̱y rajyomucu̱, rañumutuvimuntiy, ravyidye rañi̱cha. Jirya̱ju̱riy rañicyu̱, jirya̱jnu̱y rañe̱cho̱ntiy; ¿savityi̱ni̱viy jiryi̱nu̱ñi̱ bayantu day? dantyamu̱y ne duuti̱ risa̱ju̱ni̱.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Su̱tedanumatiy darya ruuva, sadityadoda ji̱ta jijyomutu variryi, sanumutu jarye.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Riichana̱yadamu, rityi̱tta̱damu jarye, ne rityuva̱churu̱yada variy ramu. Sitaja̱doda ji̱ta variryi: “¿Taravidye jbyedaju̱ jiyu?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Riche̱yada ji̱ta quiva̱saviy jansara variñi̱.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Su̱mutya̱jada ji̱ta variy ruumusirya, si̱byeda ji̱ta variy ridyiyadajachera.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Jadchiy ji̱ta su̱teda Jesús ruuva: “Jiryatirya rañiquejada jto̱tadeda, jiryatiy rañiquenu̱yada raryupiyadamu jiryisa̱ra. Ri̱tatyi variy jiryiva: Ra̱day jto̱taniy ti̱ta̱ju̱ra jiryatiy nu̱chara ranchidyerya, varimyata Muyusésibe niquejada, varimyata Ju̱denuju̱ tu̱chuvabe jteda, varimyata jiryatiy murra̱pedyemyu nu̱chara darya.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Variñi̱ ji̱ta samutta̱dara rijechiy rirya̱tidye datya varirya Ju̱denu niquejada nu̱chara.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Darya nu̱chara ni̱day, jiryatiy sa̱paru̱tyasara Ju̱denu jaryeti̱yu, sa̱mi̱sa ji̱ta mumurundamiy jasacharamuntiy.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Jirya̱ma̱ tu̱chujaya̱ ri̱tyamu ruuva ti̱ta̱ju̱ mucadi ja̱nvay: rirya̱ntya paru̱y riva va̱cha jvaayada, sa̱tidye ramityaniy Ju̱denu ruuvara jijyuuchuveda. Jirya̱ma̱ jo̱ta tu̱choda jiyu, Jerusarí̱mu.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Jirye ji̱ta diñu̱yada daryaju̱ riva ti̱ta̱ju̱ tara, ramuni̱ jirya̱tu̱chuntirya.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Jirya̱jnu̱y, ray ji̱ta ra̱jpa̱ jiryivani̱ jiryatiy su̱teda rajye̱: Ra̱sa̱y jiryeñi̱. Jiryeñi̱ ji̱ta raryime̱cho̱ ja̱mu vicha̱damu jasicha̱ra̱ju̱tiy jirye̱cha jachusavay Ju̱denu vanu̱yadata, jiryatiy na̱vachirya.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Jadchiy ji̱ta sa̱ra̱cheda Jesús Betániya sa̱ra̱ju̱ riy, saryesubedanumatirya jijyomutu na̱vajyu̱, sajachiñu̱yada variy siva Ju̱denu riyadaju̱.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Sajachiñu̱yadamu ji̱ta jityocheda variy jasiryi, sa̱suminicha̱damu jarichuvimuju̱.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Rijechipiya̱jadanumatiy sanijyu̱, ritye̱rya̱da ji̱ta variy yichana̱yadamu Jerusarí̱muju̱.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Rivyichasara ji̱ta Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomu, riichana̱tyajaya̱sara ti̱ta̱ju̱musiy variy jasiñi̱ Ju̱denu.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.