João 7

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Rivasiñuma ji̱ta sarupiñumaya̱jada Jesús Cadidéyavantiy. Ne sarupiryu̱yada Judéyava jiryatiy rivya̱ta̱da Judíyuveda daryaju̱ yivedaju̱ sana̱cho̱.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Ratuudiya̱numa varirya Judíyuveda vichtya, jasityi richu̱ta̱yada yajiju̱, rirya̱tidye jachipityaja̱ra ta̱riy jimyunatyavay rupiyada mityatova.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Ru̱teda Jesús taryi̱vedabay variy yiva: “Ya̱ja̱tay jiyusiy Judéyamuju̱, rirya̱tidye diy jichiityari̱vay jasiy riva yivaayada.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Tapi saryityi vicharu̱y ti̱qui vanu jaryi jaticherya nijya̱nvajyu̱, ne sa̱dutyasara varirya yivaayada. Jiryatiy yivaacharara tara, datya̱da tara, yivaatya̱ta nijya̱nvay diyadajachentirya.”
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Ne vinu sataryi̱vedabay tuva̱chunu̱yada daryaju̱ yimu.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Ne riti̱ rimu didye ra̱jvaaje tara didye. Jiryejyu̱ ji̱ta ti̱ta̱ju̱ rundamu ra̱cha samirya.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Ne vana̱y rirya̱vittyuchara jirya mucadincha vichavay jirye. Rirya̱vittyuy ji̱ta ray, jiryatiy ratyu̱chu vijyo̱mujache daryaju̱ rinchiy, jiryatiy ruuvaacharara nicyara̱y daryaju̱.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Jirya̱numa jiya vichtyamuju̱. Ray ji̱tamu̱y ne ra̱jiya, jiryatiy ne rito̱ raryunda didye, ra̱jvaaje tara didye.”
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Saniquejadivasiy, jime̱cho̱jada variy Cadidéyamu.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Riya̱danumatiy Jesús taryi̱vedabay vichtyamu, saya̱da Jesús variy rumuntidye, dañumamu̱y ne saya̱da vijyo̱mujache. Nu̱tyu dutyasi̱ nta saya̱da variy.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Judíyuvedabay ji̱ta va̱tanu̱yada sana̱cho̱ Jesús vichtyamu, ru̱teda variy: “¿Nu̱tyijiryani̱ jiñu, nu̱tyijiy?”
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Jaryi ricyucuye̱yada nijya̱nvajyuubay variy saniya̱re. Ti̱ni̱ jtadye: “Jiñu vanu samirya vichara.” Ti̱ni̱ jtañu̱yada day: “Ne, mitya saquivu̱chu riy nijya̱nvay.”
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Ne ti̱dera niquenu̱yada vijyo̱mujache sanijyu̱ Jesús variy, jiryatiy richuvu̱ñu̱yada daryaju̱ riy Judíyuveda nutyityu̱mibe.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Rata̱savu̱munumatiy ravicha̱da vichtya, sa̱subeda ji̱ta Jesús Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomu, sadatyadoda variy jasiryi nijya̱nvay.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Rityi̱tta̱da ji̱ta Judíyuvedabay variñi̱: “¿Nu̱tyichiy sadatya jiñura catera nu̱yada day, nu̱tyichiy? Tama̱ sani datyasara ta̱rirya catera nu̱yada, tama̱. ¿Ta̱ju̱ra mityamusiñi̱day sadatya daryá, ta̱ju̱?”
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Su̱mutya̱jada ji̱ta Jesús variryi: “Rimusiñi̱viy rani̱cha radyetyadoda; simusindyerya jiryatiy su̱pa̱jada ray.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Ni̱tiy ra̱jvaaryu̱rya Ju̱denu va̱tara, ni̱ni̱ ra̱datya̱siy radyetyadodanchiy, Ju̱denumusirya vidye rani̱cha, varimyata radyiryamusiy niquejada dyetya darya.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Ni̱tiy nique jidyirya datya̱damusiy, ni̱ni̱ ji̱ta va̱tasarara nijya̱nvay jchana̱tyasa̱da. Ni̱tiy va̱tasarara rirye̱jchana̱tyasara nijya̱nvañi̱ su̱pa̱nu, ni̱ni̱ ji̱ta niquesarara si̱tenu, ne tara jna̱y quivu̱choda simu.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 ¿Neviy sasa̱yada Muyusésibe jiryerya Ju̱denu niquejada day? Dañimyu̱ ne ti̱ tuva̱churu̱y jiryetyenu ramu, mitya. ¿Ta̱raju̱ra jiryi̱varyu̱y varirye, ta̱raju̱?”
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Ru̱mutya̱jada nijya̱nvay variñi̱ Jesús: “Bayantu rapu̱ryati̱ ji. ¿Chi̱rana̱ va̱ta ju̱vedaju̱ ji, chi̱?”
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Jiryetyi̱ttara taraquinchiy jvaayada, jiryatiy rivaayasiy jiituyada rundamura.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Dañuma rajo̱ta̱da jiryemyunatyavatya, Muyusésibe ji̱ta sa̱yada vuryisa̱ pi̱ru̱vye jmutyododaju̱ra, ramusityi jiryi̱mutyonuni̱ vadi rupi̱ jiituyada rundamuntiy.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Jiryetyi jmutyonu jiituyada rundamuni̱ vanu, jiryeñuma su̱tye Muyusésibe jteda jto̱tadedamu, ¿ta̱raju̱na̱ jiryeñique̱ rayaro̱ju̱, ta̱raju̱? jiryatiy ramyi̱sadesiy jiituyada rundamu samiñi̱ ti̱qui vanu.
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Ne jirya̱tu̱chuta mitya tara jvaayadiva ray; jirya̱ma̱ jachipiya̱ vase jachipiya̱jadata taranijyu̱.”
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Ruutaja̱doda ji̱ta Jerusarí̱ ja̱nvay tevabe variy Jesúsnchiy: “¿Neviy ni̱ jiñu day jiryatiy rivya̱tasara ju̱vedaju̱ sana̱cho̱?
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 ¿Nu̱tyu vu̱ñi jnu̱y sanique vijyo̱mujache, tama̱ ru̱tay tara siva, tama̱? Si̱tenu dyetya ridyetyama̱ nutyityu̱veda: Ni̱ni̱ dyetya si̱tenu Ju̱denu jaryeti̱.
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Vu̱y ji̱ta datya tesi̱ra jiñu. Sa̱numatiy ju̱ti̱ Ju̱denu jaryeti̱, ne ti̱ ra̱datya tesi̱ sani̱cha jiñu day.”
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Jiryatiy sadatyadoda Jesús variy Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jovimu, saniquejasubeda ji̱ta: “Jiryeñi datya dyetya ray, tesi̱ra darye. Ne riti̱ ji̱ta radyiryamusiy. Riti̱ ji̱ta jiryatiy su̱pa̱jada ti̱ ray, jiryatiy si̱tenu niquerani̱. Ne jiryedyetyani̱, tii, mitya.
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Ray ji̱ta datyasarani̱ jiryatiy ri̱niy simusiy. Ni̱ni̱ jpa̱jada ray.”
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Ruuriryu̱yada tanuvu̱dodaju̱ variñi̱, ne ti̱ ju̱reda variy jijyomututani̱, jiryatimyu̱ ne riti̱jada rarunda didye.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Rityuva̱choda ji̱ta rajuuvay nijya̱nvay variy simu, ru̱teda daryaju̱: “Sa̱numatiy ju̱ti̱ Ju̱denu jaryeti̱ ¿sa̱tintye jvaay jaryi rayadaju̱ mityamusiy ju̱dejada day, nu̱tyu jiñu jvaay daryá?”
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Varyisévuvedabay ji̱ta tuva̱chodara nijya̱nvay cucuye̱yada variy saniya̱re Jesús. Ru̱pa̱jada caserdótevyeda nutyityu̱mivyedabatya variryi ju̱rivyebe rirya̱tidye ju̱riy variñi̱ Jesús.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Ta̱ripyude ra̱vicha jiyu jiryisa̱, jadchiy ji̱ta ra̱ta̱rya simuju̱ntiy jiryatiy su̱pa̱jadantirye.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Jirye ji̱ta ra̱va̱ta variy rañe̱cho̱, dantyamu̱y ne jirya̱diy ju̱na̱y rivanu̱day. Jasityi ra̱chanuvesara, ne jiryito̱jadasa̱ra̱ ra̱chasara rimu.”
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Judíyuvedabay jtaja̱doda nu̱ñi vajyuu variyu: “¿Nu̱tyijirya su̱tay jiya jiñu, nu̱tyijiy? jiryatimyu̱ ne vana̱y jto̱jadasa̱ra̱ ra̱cha jasiy simu. ¿Sa̱jiya dyetya ruumu vu̱tyevay, jiryatiy ju̱ravye munu̱ñumimyu riy, sa̱tidye datyanu jasiryi munu̱ñumiy?
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 ¿Ta̱rana̱ su̱taryu̱y rata, ta̱ra? jiryatiy su̱tay: Jirye ji̱ta ra̱va̱ta variy rañe̱cho̱, dantyamu̱y ne jirya̱diy ju̱na̱y rivanu̱day. Jasityi ra̱chanuvesara, ne jiryito̱jadasa̱ra̱ ra̱chasara rimu.”
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Tamitya vichtya runda, jiryatiy jaryi riichana̱tya̱da runda ravicha̱da, saradeda ji̱ta Jesús jasiy riquebyimu, saniquejasubeda variy: “Ti̱tiy jchu̱mu̱y, sa̱ma̱ jniy rimu, sa̱ma̱ jatu varintyi.
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Ni̱tiy tuva̱chu rimu, Ju̱denu jteda jicyatera nu̱charamu sanchiy, savimusiy ji̱ta ra̱siichara ja̱a̱suma ju̱na̱reju̱ jnu̱tya̱ju̱.”
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Su̱teda Jesúsra jirya niquejada Yintunchiy, jiryatiy riryi jmutya̱ simu tuva̱chuvañi̱. Ne savichanu̱yada Su̱ntu daryaju̱ variy ruuva didye, jiryatimyu̱ ne savandadoda Ju̱denu daryaju̱ dinñi̱ Jesús didye.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Rityuva̱chodanumatiy nijya̱nvaberya jirya niquejada, ru̱teda rityevay variy: “Ni̱ni̱ ji̱ta si̱tenu Ju̱denuju̱ tu̱chu̱.”
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Ti̱ni̱ jteda day: “Ni̱ni̱ sani̱cha Ju̱denu jaryeti̱.” Ti̱ni̱ jtadye: “¿Va̱ sani jniy Ju̱denu jaryeti̱ Cadidéya mucadimusique?
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 ¿Ne viy nu̱chara Ju̱denu niquejadamu sanchiy Ju̱denu jaryeti̱ saryi vichasara nutyityu̱ Davyíbe ju̱débi, saryi vichasara Bení̱musi̱ nu̱tyu samunatyi̱ Davyíbentyi?”
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Ratani̱ ji̱ta riñanta̱da nijya̱nvaberya jijechipiya̱jada Jesúsnchiy.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Rityevay ji̱ta rañi tanuvu̱nutaniryu̱yadani̱ Jesús, tama̱ ti̱ ja̱tyo̱ jijyomututa saniy, tama̱.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Ruuto̱jada ji̱ta ju̱rivyebe variy caserdótevyeda nutyityu̱mibemyuntiy, Varyisévuvedabamyu ti̱ta̱ju̱. Ru̱teda variy ruuva ju̱rivyebe: “¿Nu̱tyuramusimyu̱ ne jirya̱ra̱chesiy rumusiñi̱ Jesús, nu̱tyuramu?”
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Ru̱mutya̱jada ji̱ta ju̱rivyeberyi: “Tama̱ taramu̱y ti̱ niquesara daryá, tama̱, nu̱tyu jiñutiy nique daryá.”
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Ru̱mutya̱jada ji̱ta Varyisévuvedabay variryi: “¿Nu̱tyu jirye jaryeni̱ ji̱ta rañi quivu̱chutadedantiyu, tamú?
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Ne ti̱ nutyityu̱ tenu tuva̱churu̱y simu Jesús, dantyamu̱y ne vinu Varyisévuveda tenu tuva̱churu̱y simu.
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Jivye nijya̱nvay ji̱ta datyi̱sa̱miy rapu̱ryamiy, jiryatimyu̱ ne ridyetyasarara Ju̱denu niquejada day.”
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 — ausente —
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 — ausente —
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Ru̱mutya̱jada ji̱ta variñi̱: “¿Jijeryevyityá Cadidéyamusi̱, jijerye? Ya̱jnu̱y ramu catera, jadyitya yinu̱cyu̱ sa̱vidye sipyatay Ju̱denuju̱ tu̱chu̱ Cadidéyamusiy.”
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Riya̱da variy nu̱ñi jiryorimyuju̱.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.