João 10
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NTLH
1 Sadatyadoda ji̱ta Jesús jadchintyiryi: “Si̱tenu ri̱tay jiryiva: Ni̱timyu̱ ne jachara rorijyu̱musiy jasi̱ rorivyimu, jiryatiy sa̱sumichara puryesiy nchasiy, ni̱ni̱ vichasara paranu̱ni̱, jvi̱ jarye risa̱ju̱ni̱.
1 Jesus disse:
2 Ni̱tiy jachara rorijyu̱musiy, ni̱ni̱ vichasara jasi̱ jnu̱tyi̱.
2 Mas quem entra pela porta é o pastor do rebanho.
3 Samuttasara rorijyu̱ jnu̱tyi̱ra rorijyu̱, jasi̱ jnu̱tyi̱jisiy. Jasi̱veda ji̱ta datyasarara jijya̱mi̱ niquejada. Jasi̱ jnu̱tyi̱ natuchara riy yasi̱veda nu̱ñi si̱tyamu, sa̱tidye jiyata bimuju̱ riy.
3 O porteiro abre a porta para ele. As ovelhas reconhecem a sua voz quando ele as chama pelo nome, e ele as leva para fora do curral.
4 Sasipyatasaranumatiryi yasi̱veda ti̱ta̱ju̱, sayasara ji̱ta riyanti̱. Sa̱si̱veda siityari̱sara variyu, jiryatiy ridyetya daryaju̱ra saniquejada.
4 Quando todas estão do lado de fora, ele vai na frente delas, e elas o seguem porque conhecem a voz dele.
5 Ne richiityari̱ru̱chara daryaju̱ni̱ tara nijya̱mi̱. Richiichiye̱chara samo̱musiy, jiryatimyu̱ ne ridyetyasarara saniquejada day.”
5 Mas de jeito nenhum seguirão um estranho! Pelo contrário, elas fugirão, pois não conhecem a voz de estranhos.
6 Satu̱choda Jesúsra jirya niquejada jantyasara ruuva nijya̱nvay, ne rityuva̱churu̱yada ramu jiryatiy sani niquejada ruuvara.
6 Jesus fez esta comparação, mas ninguém entendeu o que ele queria dizer.
7 Su̱teda ji̱ta Jesús ju̱na̱y jichiityari̱vavyedanchintyi: “Si̱tenute ri̱tay jiryiva: Rañi rañi̱cha rorijyu̱ ra̱si̱vedajiju̱.
7 Então Jesus continuou:
8 Rityi ju̱deda ra̱jisiy, rivyichasara paranu̱nuvay ti̱ta̱ju̱, jvavye jarye risa̱ju̱ riy, ra̱si̱veda ji̱ta ne tuva̱churu̱yada ruumu.
8 Todos os que vieram antes de mim são ladrões e bandidos, mas as ovelhas não deram atenção à voz deles.
9 Rañi rañi̱cha rorijyu̱. Ti̱tiy jay jasi̱ rorivyimuju̱ rimusiy, sa̱cha jantyutyasi̱ variy, sa̱jachara variy, sa̱ma̱sichara varintyi, sa̱saryechara varintyirya vachuy jibyedaju̱ntiy.
9 Eu sou a porta. Quem entrar por mim será salvo; poderá entrar e sair e achará comida.
10 Paranu̱ni̱ ji̱ta jnichara vinu jipyaradodana̱cho̱ day, ju̱vedana̱cho̱ jarye, sa̱vatya̱dana̱cho̱ jarye ti̱ta̱ju̱ risa̱ju̱. Ray ji̱ta jdeda day, rirya̱tidye jnu̱jeya̱sara nijya̱nvay ta̱rijyu̱ variy, rirya̱tidye vichasara vani̱ravay risa̱ju̱.
10 O ladrão só vem para roubar, matar e destruir; mas eu vim para que as ovelhas tenham vida, a vida completa.
11 Rañi rañi̱cha samiy jasi̱ jnu̱tyara, carni̱ru jnu̱tyi̱. Samiy jnu̱tyara ra̱chará riyadaju̱ yasi̱veda, sabatyedasa̱ra̱ju̱.
11 — Eu sou o bom pastor; o bom pastor dá a vida pelas ovelhas.
12 Jiryatiy savichasara mitya cumude, jiryatimyu̱ ne savichasara jasi̱ jnu̱tyi̱ day, dantyamu̱y ne carni̱ru ja̱mi̱, sadiñumatiy siva jmyirya, satochichara variy jasiryi jasi̱veda, sabachara variy jmyiryajisiy. Siiriy ji̱ta jmyirya variy jasiñi̱ jasi̱ day, su̱resara variy jasiryi satevay ti̱ta̱ju̱.
12 Um empregado trabalha somente por dinheiro; ele não é pastor, e as ovelhas não são dele. Por isso, quando vê um lobo chegando, ele abandona as ovelhas e foge. Então o lobo ataca e espalha as ovelhas.
13 Cumude ji̱ta badye, jiryatiy sivaay daryaju̱ vinu jicya̱na̱yadaju̱ day, ne sajachipiya̱ riñijyu̱ jasi̱veda day, mitya.
13 O empregado foge porque trabalha somente por dinheiro e não se importa com as ovelhas. Eu sou o bom pastor. Assim como o Pai me conhece, e eu conheço o Pai, assim também conheço as minhas ovelhas, e elas me conhecem. E estou pronto para morrer por elas.
14 Ray ji̱ta rañi̱cha samiy carni̱ru jnu̱tyi̱ day. Ray ji̱ta datyasara riy, jiryatiy ra̱si̱veda daryi, ra̱si̱veda jarye datyasara varintyidyerye.
14 — ausente —
15 Nu̱tyu Rajye̱ datyasara daryantidyerye, daryaday radyetyasara varintyidyeñi̱. Rarye̱chara riyadaju̱ ra̱si̱veda variy, rabetyedasa̱ra̱ju̱.
15 — ausente —
16 Jasinryi tavay ra̱si̱vedantiy, jiryatimyu̱ ne rivyichasara jirya jasi̱ rorivyimu didye. Rá̱tintye jiryetya̱ rumusintyiryi. Rirya̱tuva̱chusara variy rimu, rirye̱chasara variy tajuuqui ti̱ta̱ju̱musiy ra̱si̱veda, rajuutya rañi̱cha ru̱nu̱tyi̱, vinu ray.
16 Tenho outras ovelhas que não estão neste curral. Eu preciso trazer essas também, e elas ouvirão a minha voz. Então elas se tornarão um só rebanho com um só pastor.
17 Ramuni̱ sava̱tasara rajye̱rye, jiryatiy ra̱sa̱rya ri̱nu̱yada, ra̱tidye jmutya̱ ju̱na̱ntyirya.
17 — O Pai me ama porque eu dou a minha vida para recebê-la outra vez.
18 Ne ti̱ so̱vay rimusirya ri̱nu̱yada. Ray ji̱ta sa̱y radyiryamusirya. Jasidye rimura ra̱tidye sa̱rya ri̱nu̱yada, ra̱tidye jmutya̱ ju̱na̱ntyirya. Ri̱mutya̱jada rajye̱myusirya jirya jpa̱jada.”
18 Ninguém tira a minha vida de mim, mas eu a dou por minha própria vontade. Tenho o direito de dá-la e de tornar a recebê-la, pois foi isso o que o meu Pai me mandou fazer.
19 Ne rijechipiya̱jada Judíyuvedabay samiy vatajuu Jesús niquejadivasiñu̱day.
19 Quando ouviu isso, o povo se dividiu outra vez. Muitos diziam:
20 Rajuuvay Judíyuveda tevabe jteda variy: “Ramuni̱ sa̱tachara mitya, jiryatiy bayantu daryaju̱ siva. ¿Ta̱raju̱ jiryetyuva̱chu sana̱cho̱, ta̱raju̱?”
20 — Ele está dominado por um demônio! Está louco! Por que é que vocês escutam o que ele diz?
21 Ti̱ni̱ jteda day: “Tama̱ saniquesara nu̱tyu bayantuti̱tiy nique daryaday, tama̱. ¿Saryiñi̱viy mutta bayantura ni̱sipyuryi ni̱sidye?”
21 Outros afirmavam: — Quem está dominado por um demônio não fala assim! Será que um demônio pode dar vista aos cegos?
22 Ruuvaañu̱yada Judíyuvedabay varirya vichtya Jerusarí̱mu, jasityi rijechipityaja̱nu̱yadara Ju̱denu roriy jdutyasa̱da. Sudora runda ravicha̱da variy.
22 Era inverno, e em Jerusalém estavam comemorando a Festa da Dedicação .
23 Sarupiñe̱ya̱jada Jesús variy Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomu, jiryatiy rorimyunajyare rupijyo darya, Pórticu de Sadumú̱ jtyatara.
23 Jesus estava andando pelo pátio do Templo, perto da entrada chamada “ Alpendre de Salomão ”.
24 Riryamitya̱jada ji̱ta Judíyuvedabay variy jasiñi̱ Jesús, ru̱teda variy siva: “¿Nuriryundasa̱ra̱ju̱ ya̱ju̱barya datya̱da nu̱ña̱jisiy, nuriryundasa̱ra̱ju̱? Jityi vichasara si̱tenu Ju̱denu jaryeti̱, ya̱tu̱chu vijyo̱mujachera.”
24 Então o povo se ajuntou em volta dele e perguntou: — Até quando você vai nos deixar na dúvida? Diga com franqueza: você é ou não é o
25 Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Nu̱tyu rañi jtachimya̱ jiryivantiy, ne jiryetyuva̱churu̱y ramu. Jiryatiy rivaachara rajye̱ jtyamura, rani tu̱chusara raynchidye.
25 Jesus respondeu:
26 Jirye ji̱ta ne tuva̱churu̱y rimu, jiryatimyu̱ ne jiryevyichasara ra̱si̱veda tevay.
26 mas vocês não creem porque não são minhas ovelhas.
27 Ra̱si̱veda ji̱ta tuva̱chusarara rañiquejada day, radyetyasarantiryi, richiityari̱sara varirye.
27 As minhas ovelhas escutam a minha voz; eu as conheço, e elas me seguem.
28 Ray ji̱ta sa̱charara ju̱na̱reju̱ jnu̱yada rijyu̱. Ne rirya̱parutañu̱day, mitya, dantyamu̱y ne ti̱ ra̱so̱vay rajyomusiryi.
28 Eu lhes dou a vida eterna, e por isso elas nunca morrerão. Ninguém poderá arrancá-las da minha mão.
29 Rajye̱ ji̱ta jiryatiy sasa̱yada raryi, ni̱ni̱ sani̱cha jaryiñu̱va̱ju̱ ti̱ta̱ju̱musiy. Ne ti̱ so̱vedasa̱ra̱ sajomusiryi.
29 O poder que o Pai me deu é maior do que tudo, e ninguém pode arrancá-las da mão dele.
30 Ray ji̱ta rajye̱tyá, ti̱qui day.”
30 Eu e o Pai somos um.
31 Rijetyiiyada ji̱ta jiryeda Judíyuvedabañi̱ ravichu̱ jijechitya̱ju̱ntiy, rirya̱tidye jachiy satani̱ Jesús.
31 Então eles tornaram a pegar pedras para matar Jesus.
32 Su̱mutya̱jada Jesús variryi: “Raañi dityadodara rajuura samiy jvaayada jirye, jiryatiy rajye̱myusidyerya. ¿Miryivara jirya̱jachiy ravichu̱ta ray, miryiva?”
32 E ele disse:
33 Ru̱mutya̱jada ji̱ta Judíyuvedabañi̱: “Ne nu̱ña̱jachiy samirya jvaayadiva ravichu̱ta ji. Ramuni̱ nu̱ñi jachiryu̱ñu̱y ravichu̱ta ji, jiryatiy yavityiye̱ñi̱ Ju̱denu daryaju̱. Dañuma nijya̱mi̱ nta jiñi̱cha, Ju̱denu yitay varidye ji.”
33 Eles responderam: — Não é por causa de nenhuma coisa boa que queremos matá-lo, mas porque, ao dizer isso, você está
34 Su̱teda Jesús variy ruuva: “¿Neviy nu̱chara jiryi̱tay jiñiquejadamu darya, jiryatiy Ju̱denumusirya: Ri̱teda jiryeñiy rañi̱cha ju̱denumiy?
34 Então Jesus afirmou:
35 Su̱teda Ju̱denu riñi̱cha ju̱denumiy jiryatiy ru̱mutya̱jadara saniquejada. Ne vana̱y ra̱ma̱cho̱ mitya saniquejada nu̱chara.
35 Sabemos que as
36 Ramuni̱tiy jiryatiy sajiintya̱da Ju̱denu ray, su̱pa̱jada mucomuju̱ varirye, ¿nu̱tyuramusiña̱ jiryi̱tay ra̱vityiye̱ñi̱ Ju̱denu, nu̱tyuramusiy? jiryatiy ri̱tesiy Ju̱denu denu rañi̱cha.
36 Quanto a mim, o Pai me escolheu e me enviou ao mundo. Então por que vocês dizem que blasfemo contra Deus quando afirmo que sou Filho dele?
37 Netimyu̱ ne raryi jvaacharara rajye̱ va̱tara, ne jiryetyuva̱chu variy rimu.
37 Se não faço o que o meu Pai manda, não creiam em mim.
38 Ratyi jvaacharara, dañumamu̱y ne jiryetyuva̱churu̱y rimu, jirya̱ntya tuva̱chu vinu rivaayadamu. Variñi̱ ji̱ta jirya̱datyasara ti̱ta̱ju̱ samiy: jiryatiy rajye̱ vichasara rimu, rajerye vichasara simu rajye̱ varintyidye.”
38 Mas, se eu faço, e vocês não creem em mim, então creiam pelo menos nas coisas que faço. E isso para que vocês fiquem sabendo de uma vez por todas que o Pai vive em mim e que eu vivo no Pai.
39 Riñi ju̱riryu̱yada ju̱na̱ntyiñi̱, varicha̱ra̱ju̱ sabayada rirya̱jisidye.
39 A essa altura tentaram novamente prendê-lo, mas Jesus escapou das mãos deles.
40 Sajatyiiyada jiya̱da Jurdá̱ja̱ rudamyuju̱ntiy, jiryatiy Juán Bautístabay jtyadoda munatya jasiy. Sama̱cho̱jada variy jasiy.
40 Ele voltou de novo para o lado leste do rio Jordão, foi para o lugar onde João Batista tinha batizado antes e ficou lá.
41 Rajuuvay jniñu̱yada jasiy simuju̱. Ru̱tañu̱yada ji̱ta nijya̱nvay variy: “Ne sivaañu̱yada Juán Bautístabarya mityamusiy ju̱dejada tarade. Saniquejada ji̱ta jiryatiy su̱tañu̱yada jiñunchirya, rani̱ ji̱ta si̱tenu day.”
41 E muita gente ia vê-lo, dizendo: — João não fez nenhum milagre, mas tudo o que ele disse sobre Jesus é verdade.
42 Rityuva̱chunu̱yada rajuuvay variy jasiy simu Jesús.
42 E naquele lugar muita gente creu em Jesus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.