Atos 7
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 Jadchiy ji̱ta su̱teda caserdótevyeda nutyityu̱ siva: “¿Si̱tenuni̱viy rani̱cha jiryatiy ru̱tayu?”
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Jadchiy ji̱ta su̱mutya̱jada Estébanubay: “Jirya̱ntya tuva̱chu ramu, vaduy, ratyeryi̱veda, rajye̱vyeda jarye. Sadityadoda Ju̱denu Vándanu̱ vu̱myunatyi̱ Avurá̱bayu, jasityidye savichanu̱yada variy Mesupotámiya mucadimu, netimyu̱ ne savichanu̱yada Ará̱mu variy didye.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Su̱teda ji̱ta Ju̱denu siva Avurá̱bay:
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Sasipyateda ji̱ta Cardéya ja̱nvay mucadimusiy, savichanuvejada Ará̱mu variy. Jadchiy ji̱ta, sadiiyadanumatiy saja̱y, saja̱teda ji̱ta jadchiy jirya mucadimuju̱, jiryatiy jiryevyicha diye sa̱ra̱ju̱ jiyu ramu.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Ne sasa̱ryu̱yada Ju̱denu mucadi varidyidyeñi̱, netimyu̱ ne vinu sanumutujiju̱ sasa̱ryu̱yada variyu. Su̱teda ji̱ta variy sivantiy:
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 — ausente —
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 — ausente —
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Ju̱denu jteda siva Avurá̱bay variy:
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Ritye̱ryu̱tya̱da ji̱ta Jacóbubay dadyeñubañi̱ jityeryi̱bay Jusíbe. Ritye̱ryu̱tya̱da yinnu̱yadamu Ejíptu mucadi ja̱nvamyuni̱.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Jasidye savicha̱da Ju̱denu sisa̱, ni̱tiy jantyuyada saparu̱tyajomusiy yiva. Sadityadoda ji̱ta Ju̱denuni̱ Jaravú̱bay, jiryatiy ja̱mu nutyityu̱ Ejíptu mucadimuni̱: ‘Ni̱ni̱ ji̱ta Jusíy si̱tenu datyara, samirya jachityi̱ risa̱ju̱ni̱.’ Jadchiy ji̱ta sabayada Jaravú̱bañi̱ Jusíbe jimyucadi nutyityu̱ju̱, si̱tenu saroriy nutyityu̱ju̱ jarye.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Jadchiy ji̱ta ravicha̱da jachi̱nu runda ti̱ta̱ju̱ mucadiva, Ejíptu mucadiva, Caná̱ mucadiva jarye. Jaryi rirya̱ntyuñu̱yada jmyicharavasiy variy, ne vana̱y ridyiyada ta̱riy vu̱myunatyavay riva jmyichara variy.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Satuva̱chodanumatiy Jacóbubay: Jasinrya jmyichara Ejíptumu, su̱pa̱jada ji̱ta riy jidyedyeñubay vu̱myunatyavay variy: ‘Jirye̱jiya Ejíptumu jmyicharana̱cho̱.’
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Rijetyiiñumatiy jiya̱da rumuntiy, variñi̱ ji̱ta ridyetya̱dani̱ jityeryi̱bay Jusíbe jasiy, Jaravú̱bay jarye datya̱da variy ta̱ra nijya̱mi̱ra Jusídye.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Su̱pa̱jada ji̱ta Jusíberya jiñiquejada simu jijye̱be: ‘Jiyu ji̱ta ye̱cha risa̱, ti̱ta̱ju̱ ratyeryi̱vedata.’ Riya̱da ji̱ta variy rumuju̱ daraju̱ñijyate vu̱yaju̱y nijya̱mi̱, tadajyo rinchaju̱.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Saya̱da ji̱ta Jacóbubay variy raruva̱vaju̱, Ejíptumuju̱. Jasiñuma sadiiyada varidye, ti̱ta̱ju̱ sadadyeñu diimyu̱yada yisa̱ju̱, jiryatiy ta̱riy vu̱myunatyavabedyeryi.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Ru̱toda ji̱tara Jacóbu babyi variy jimyucadimuju̱ntiy, Siqué̱myuju̱. Ribeyada bapyo vudi vimura, Avurá̱bay ta̱ryu̱rya vimu, jiryatiy pupaday criquiy murichirya sata̱ryu̱yada Amórubay dadyeñumusirya.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Jadchiy ji̱ta rani jti̱ru̱yadadenuma, jiryatiy sani jteda Ju̱denu siva Avurá̱bay:
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Varicha̱ra̱ju̱ sajayada vadi nutyityu̱bay, jiryatimyu̱ ne sadatya̱dani̱ Jusíbedye.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Ni̱ni̱ ji̱ta quivu̱chunu̱yada vu̱myunatyavabe jiyadasiryi, varityi savichaniñu̱yada va̱cha ridyedyeñu jiyadasiyu, sajatyataniñu̱yada variy ridyedyeñuntiyu, vadi rupachusavay, riñuma jasa̱y.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Variryundamu day sarupeda Muyusésibentyi, sami̱ dera savicha̱da derapudera Ju̱denu diya. Mu̱nvay jarimyuni̱ sa̱ra̱ju̱ rijye̱vyechoda saja̱y rorimyuyu.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Sajatya̱danumatiy saja̱y jiryorimyusiy Jaravú̱bay jtedamuni̱, varicha̱ra̱ju̱ saryeda Jaravú̱bay detubadyeñi̱, ni̱numa ja̱vyechoda si̱tenu jidyenuju̱ varidyeni̱.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Jasiñi̱ ridyetyadoda Ejíptu ja̱nvay ti̱ta̱ju̱ tara datya̱dani̱. Ni̱ni̱ ji̱ta sani̱cha jiñu Muyusésiy si̱tenu datyara, sadatya̱damu jiñiquera niquejada, tara jvaayada jarye.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Sito̱tadedanumatirya daryaju̱yu vu̱yaju̱y vaata, saya̱da ji̱ta jañu̱ñu ruumu jityevay, Irayénu dadyeñu.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Jasiñi̱ sadiñuvejada siva ti̱qui jityenu, su̱vatyi Ejíptu ja̱mi̱ samo̱muni̱; Muyusésibe siryi̱jada variy sayadaju̱, samurichedoda varirya jityenu jvatyicha̱da, jiryatiy su̱vedani̱ Ejíptu ja̱mi̱ daryaju̱.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Mitya sajachipiya̱jada Muyusésibe: ‘Ridyetya dyetya ratyevay: Rimusiy sa̱ra̱y Ju̱denu riyada,’ ridyetyaru̱yadatya daryaju̱ ridye.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Ratarya rundamu, su̱nu̱yada nani̱vatyi rityenuju̱yu, sani jdutyaru̱yada samirya nanunique̱yada, su̱teda variy nadiva: ‘¿Nu̱tyu mityijyi tenuju̱dye sa̱ni̱cha? ¿Ta̱raju̱ra sa̱nupochuvá̱dyeyu, ta̱raju̱?’
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Ni̱tiy pochodara jityenu mo̱ jaryi, sajatya̱da variñi̱ Muyusésibe: ‘¿Chi̱ra rañi bay nu̱ntyityu̱ju̱ dajyi, cadnaduju̱ jarye?’
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Su̱teda ji̱ta variy sivantiy: ‘¿Yivaryu̱tyantidyerye, yivaryu̱y? nu̱tyu yivaje rurundamuni̱ Ejíptu ja̱mi̱ntiy.’
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Satuva̱chodanumatiy Muyusésiberya saniquejada, sabayada ji̱ta variy jadchiy. Savichanuvejada Madiyá̱mu, nu̱tyu raruva̱ ja̱mi̱ varidyeñi̱. Jasiy sadetuñuvejada danu̱ju̱y vanuju̱y.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Jadchiy ji̱ta, daryaju̱yu vu̱yaju̱y vaatamusiy, samu̱ti̱jada Ju̱denu jpa̱nu variy mitya tomu, musimyu jiryatiy Sinayí jtyatarara. Sadityadoda variy Muyusésibeyu, jiidañube, nu̱tyu nutasaranube rani nu̱ya̱.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 — ausente —
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 — ausente —
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 — ausente —
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 — ausente —
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Daryamuni̱day riñi jatya̱da satevabe Muyusésibe ta̱rintyiyu, jiryatiy ru̱teda variy siva:
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Ni̱ni̱ Muyusésibe sipyata̱da Ejíptumusiryi Avurá̱bay dadyeñu, ti̱ttasaramusiy, mityamusiy datya̱data jvaayadamusiy jarye, jiryatiy sivaayada Ejíptumura, Varadaja̱ jmityo̱mu jarye, mitya tomu jarye, daryaju̱yu vu̱yaju̱y vaata sa̱ra̱ju̱.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Ni̱day Muyusésibe jteda ruuva Irayénuvedabantyi:
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Ni̱day Muyusésibe vicha̱da riquebyimu nijya̱nvay mitya tomu, savicha̱da variy sisa̱ Ju̱denu jpa̱nuntiy, jiryatiy saniquetta̱da variy Sinayí musinchani̱. Savicha̱da variy ruusa̱ ta̱riy vu̱munatyavantyi, ni̱ni̱ jmutya̱jadara niquejada, ju̱na̱re jnu̱yadaju̱, sa̱tidye sa̱y jiryerya.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Dantyamu̱y ne rityuva̱churu̱ñu̱yada ta̱riy vu̱myunatyavay simu, ne rivya̱ta̱da jintyityu̱ju̱ variñu̱nñi̱. Riñi jachipiya̱jada ta̱rya̱da variy Ejíptumuju̱.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Ru̱teda ji̱ta variy siva sataryi̱bay Arú̱bay:
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Jadchiy ji̱ta ruuvaayada variryundamuni̱ nu̱tyu voca denu, ru̱veda ji̱ta variryi yasi̱veda, rirya̱tidye jnutatya variy óru teramusiy jvaachi̱muju̱ riy; riichana̱tya̱da variñi̱ jiryatiy ru̱ndejada si̱tenu jijyomututani̱.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 — ausente —
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 — ausente —
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Ravicha̱da ji̱ta nu̱tyu donajaryoriy ta̱riy vu̱myunatyavabemyu, mitya tomu, jadchityidye rijechipityaja̱jada variñi̱ Ju̱denu. Daryani̱ ruuvaayada ti̱ta̱ju̱ntirya jiryatiy sadatyadoda Ju̱denuni̱ Muyusésibe daryá:
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Raday donajaryoriy ru̱mutya̱jada ta̱riy vu̱myunatyavabentyi, jiryatiy rijeyada variy vatajuu Josuvébatya jirya mucadimu, jiryatiy Ju̱denu jatya̱da riy tanijya̱nvay rirya̱jisiy jadchiy. Rumu ru̱toda varirya nu̱tyu donajay jasi̱jay jiryoriitya̱ju̱, daryaday ruuvaatyityiyada Davyíbe rundasa̱ra̱ju̱ntiy.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Ni̱ni̱ Davyíbe samirya jachityi̱ Ju̱denuju̱, sani roriiryu̱yada Ju̱denu vichajoju̱ jasiy, rimyunatyi̱vedabay Ju̱denujiju̱.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Sadenubay Sadumú̱bajyu̱numa rama̱cho̱jada roriiyada day, ni̱numa ra̱jvaadyerya vichajo sa̱jiju̱ Ju̱denu day.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 — ausente —
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 — ausente —
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 — ausente —
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Jadchiy ji̱ta sariryi̱jada Estébanubay ju̱na̱rya niquejada: “¡Ne vana̱y tuva̱chuvatye jiryetye! ¡Jaryi surra jachityavañi̱ jiryedye, tu̱yupuryimyi risa̱ju̱ jirye! Dantyamu̱y ne jiryetyuudityaniryu̱y Ju̱denu Jnutu dayu. Nu̱tyu ta̱riy vu̱myunatyavabetyi vichanu̱yada daryantiy, daryaday jiryevyichantiy.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 ¿Mi̱ra Ju̱denuju̱ tu̱chuvay tenubay ne rirya̱rupantanu̱yada ta̱riy jiryemyunatyavabe, mi̱? Riñi jvañu̱yada riva daryi, jiryatiy rityu̱chunu̱yada daryaju̱ ruuvara: Sa̱day jniy vase jvaarya. Diyete, sani jnimya̱tiy ji̱ta, jiryi̱vay variy saniya̱resiyu.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Nu̱tyu jiryeñi rañi jmutya̱jadara Ju̱denu datyadoda, Ju̱denu jpa̱nu jmu̱tya̱damu jiryeñi jmutya̱jadara, dantyamu̱y ne jiryetyuva̱churu̱y ramu day, nu̱tyu jiryeñi̱day rañi jvatyiñi̱ Jesús.”
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Rityuva̱chodanumatiy japuvedara darya niquejada, jaryi riñique̱tta̱da varirya, richu̱mutuyada varirya jijya̱da jiñique̱yadamu sana̱cho̱ju̱ Estébanubay.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Estébanubavya samu̱chadeda Ju̱denu Jnutu, su̱nu̱yada ji̱ta jarichuvimu variy, sadiyada ji̱ta variy riva Ju̱denudá. Sadiyada variy siva Jesúsntiy, jiryatiy saradeda Ju̱denu nutyityudamyuju̱.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Su̱teda ji̱ta Estébanubay variy: “¡Jirya̱jnu̱y! Rañi dimya̱ riva jarichu muttarya day, radyi siva Nijya̱mi̱denu, jiryatiy saraniy santyityudamyuju̱ Ju̱denu.”
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Riche̱ñe̱ya̱jada japuveda variy, rimyutadoda varirya jityu̱yu, richiryi̱jada ji̱ta variy simu Estébanubay.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Rirya̱ra̱cheda ja̱mu vicha̱damusiy bimuju̱ni̱, jasityi rijecheda variy ravichu̱tani̱. Richipyata̱da sanchiy tu̱chuvay varirya jichujay, ribeyada variy sanumutu tuunu vadero̱nura, jiryatiy ravicha̱da si̱tya Sávuru.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Rijechedanumatiñi̱ Estébanubay ravichu̱ta, varicha̱ra̱ju̱ sajoráyada sanijyu̱ Jesús: “Ye̱jiriy yimuju̱ni̱ ri̱ntu, Nutyityu̱.”
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Sa̱dasidyoda ji̱ta varintyiyu, sasa̱ñe̱ya̱jada varintyi: “Nutyityu̱, ne ya̱va̱ta ruuvara ramurichirya jijyuuchuveda.” Saniquejadanumatirya jirya niquejada, sadiiyada variy rivasiy. Sajachipiya̱jada Sávurubay variy: “Jo, samirya day riñi jvañi̱.”
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.