Atos 2
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 Tadajyo vu̱yaju̱y runda vicha̱da rivasiy Pásco. Tara vichtya rundanuma vicha̱da varintyi. Rivyicha̱da ji̱ta Jesúsmu tuva̱chuvay vatajuu variy jasiy.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Mityamusiñi̱day ra̱nsa̱da jarichumu nu̱tyu ja̱mu riicho, ramu̱chadeda rasuyadara roriy variy, jiryatiy rimya̱sa̱da variy jasiy.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Varicha̱ra̱ju̱ ridyiyada riva nu̱tyu jiiday, ru̱rayada variy ruuva, nu̱vantiy, nu̱vantiy, nu̱vantiy.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ti̱ta̱ju̱ rimyu̱cha̱da Ju̱denu Jnutumusiy variy. Rijyo̱ta̱da ji̱ta niquejada varirya tara nijya̱nvay niquejadantiy, Ju̱denu Jnutumusiy riñiquejada daryá.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Rivyichanuvi̱jada Judíyuveda variy Jerusarí̱mu, samirya jachityavay daryaju̱ riy. Ruuti̱nu̱yada ti̱ta̱ju̱ tavicha̱divasiy.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Rityuva̱chodanumatirya ra̱nsa̱da, richiiyada ji̱ta nijya̱nvay variy rana̱cho̱, rityi̱tta̱da varirya jiryatiy rityuva̱choda daryaju̱ra tavay niquejada nu̱ñi riñiquejadamu.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 — ausente —
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — ausente —
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 — ausente —
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 — ausente —
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 — ausente —
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Rityi̱tta̱damu yiteda variy: “¿Nu̱tyura vurya̱jachipiya̱, nu̱tyura?” Ruutaja̱doda ji̱ta nu̱ñi riyu: “¿Ta̱raju̱ra rani̱cha jirya? ¿Nu̱tyuraju̱ra rani̱cha day, nu̱tyuraju̱?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Ti̱ni̱ jteda yarupadodamu day: “Niyu̱byimiy dyetya, jiryatiy rirya̱tosirya bínuja̱ vadija̱ daryaju̱, ti̱ta̱ju̱ ripyoyasiy varirya.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Saradesubeda ji̱ta Pyítrubay variy, vu̱yaju̱y Jesús nusu̱byimiy sisa̱ju̱, ti̱qui rinchaju̱, saniquejada ji̱ta jaryi variy: “Vaduy, Judíyuveda, jiryatiy Jerusarí̱ ja̱nvay jirye: jirye̱ntya datyara, jirye̱ntya tuva̱chu ramu rañiquejada.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Tama̱ niyu̱byimiy nu̱ñi̱cha, tama̱. Niyu̱byimiy dyetya jiryejyu̱ nu̱dye. Tama̱ vasetuunu vichi̱ta rani̱cha didye, tama̱.”
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Su̱teda ji̱ta Pyítrubay varintyi: “Nu̱tyu jiryeñi tuva̱chuma̱ra jiryatiy saniquenu̱yada ta̱riy Ju̱denuju̱ tu̱chu̱barya, ravichanu̱yada si̱tya Jovénu.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 — ausente —
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 — ausente —
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 — ausente —
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 — ausente —
20 Veya matan boro nagugum
21 — ausente —
21 Orot yait
22 Jirye̱ntya tuva̱chura jirya niquejada, vaduy, Irayénuveda. Jesús ji̱ta, Nasaryé ja̱mi̱, savichanu̱tyi jiryequebyimu. Sani datyanunu̱tyi Ju̱denu jirye: Su̱nityi Jesús ri̱tedamu. Sadityanunu̱tyi mityamusiy ju̱dejadatara, ti̱ttasara, mityamusiy datyadoda jarye jiryatiy sivaayada jiryequebyimu Jesús jomututara. Jiryeñi datyi̱saviñu̱darya.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Ni̱ni̱ Jesús, ni̱tiy ma̱cho̱siy batyi̱si̱ju̱ Ju̱denu jtedamuju̱, jiryeñi̱day ju̱rityiñi̱, jiryeñi jvatyanityi variy crusitya̱sa jamirya vichavañi̱.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Su̱mu̱ryatiy ji̱ta Ju̱denu sadiiyadamusiyu, jiryatimyu̱ ne ravuunuru̱yada diiyada jasiñi̱, sami̱sanimya̱ ti̱ta̱ju̱ varintyidyeñi̱.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 — ausente —
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 — ausente —
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Diye vaduy, ratyeryi̱veda, ratyu̱chu vijyo̱mujache jiryiva, ratyu̱chu sanijyu̱ ta̱riy vu̱myunatyi̱ Davyíbe: sadiiyadanumatiy, ru̱muchoda variñi̱. Vuryi̱nu̱y diye sa̱ra̱ju̱ra sabapyo.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Ni̱ni̱ datyanu̱yada si̱tenu saniquejada Ju̱denura:
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Jiryatiy savichanu̱yada Davyíbe Ju̱denuju̱ tu̱chu̱ntiy, sadatyama̱ variy saniquejada Ju̱denu ranijyu̱ Crístu mi̱sa̱subeda diibyimusidye, jiryatimyu̱ ne satocheda jidyiijyomuni̱ jibeyanu, dantyamu̱y ne ra̱puuchara sababyi varintyi.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Ni̱ni̱ Jesús sami̱sanichiy Ju̱denu diibyimusiy, nu̱y ji̱ta datya samirya, nu̱tyu̱chunumaya̱ variy ranchintyi.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Vu̱jye̱ Ju̱denu jasuminichiy yintyityudamyuju̱ni̱ Jesús, sasa̱chiy variy Yintuni̱, jiryatiy su̱tatyi darya siva. Jesús ji̱ta rubesiñi̱ Yintu nu̱dyivantidye, jiryatiy jiryi̱nu̱yasiy, jiryetyuva̱chosiy diyedentirya.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — ausente —
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Darya su̱teda Davyíbe ta̱riy. Jirya̱ntya datya diye ti̱ta̱ju̱ra, tapi ti̱ta̱ju̱ Irayénuveda tevatya jirye: Jiñu Jesús jiryatiy jiryebetyi crusitya̱sani̱, Vu̱jye̱ Ju̱denu ji̱ta bayada Nutyityu̱ju̱ni̱, vuryeyada rá̱ñuju̱ jarye, jiryatiy vuryi̱tay Crístuni̱.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Rityuva̱chodanumatiy nijya̱mi̱juu, varicha̱ra̱ju̱ rajachipiya̱jada rijechiy taji variy. Jadchiy ji̱ta ru̱teda siva Pyítrubay, tavay nusu̱byimivya jarye: “¿Diye nu̱tyura vurye̱cha, taryi̱veda, nu̱tyura?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Su̱teda ji̱ta Pyítrubay variy ruuva: “Jirya̱numa paru̱y riva taji jachipiya̱jada day, jirya̱numa jtyanutaniy nu̱ñi ti̱quimusidyeyu, Jesucrístu jtyamu, sa̱tidye ramityaniy Ju̱denu variy jiryivara jijyuuchuveda, sa̱sa̱y Yintu variy jirye.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Tapi su̱tedama̱ Ju̱denu jiryejyu̱ darya, jiryedyedyeñuju̱ jarye, ti̱ta̱ju̱ ripya vichavajyu̱ jaryentiy, dañuma ti̱ sa̱natuchara yimuju̱ Nutyityu̱, Vuryi̱ndenu.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Rajuura niquejadamusiy satu̱chunu̱yada Pyítrubay, sadatyanunu̱yada variryi: “Jirya̱ramitya ruumusiy jamirya jvaadyivyeyu.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Riñi̱ ji̱ta jiryatiy rityuva̱choda ramu saniquejada, riityu̱yada variy. Variryundamu rirya̱sa̱yada sisa̱ datyavay variy, mumuri̱ vara̱nca tuudicheju̱.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Ti̱ta̱ju̱ rundamu ru̱niñu̱yada jityuva̱chodana̱cho̱, jiryatiy ridyetyanunu̱yada Jesús nusu̱vye variy, rivyichanu̱yada jasiy ruusa̱ variy, ripyatatiñu̱yadara pa̱, rityu̱chunu̱yada sisa̱ Ju̱denu varintyi.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Ru̱nteda ji̱ta nijya̱nvay variy jiryatiy Jesús nusu̱vye jvaañu̱yadara ti̱ttasara daryaju̱, mityamusiy ju̱dejada jarye risa̱ju̱.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Jiryatiy ti̱ta̱ju̱ rityuva̱chunu̱yada day, riñi̱day vichanu̱yada ji̱tyojomu varidye. Ti̱ta̱ju̱musiy riberya varidyerya.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ritye̱ryu̱tyanu̱yadara jimyucadi variy, riberya jarye, riche̱ñu̱yada variy jityevavyara ramurichirya, ritiy jantyuyadavadye.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ti̱ta̱ju̱ rundamu ne richu̱tyaryi̱nu̱yada jiya̱da Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomu. Ripyatanu̱yada varirya pa̱ jiryorimyu, riimyiñu̱yada jichana̱yadamu varirya, samirya rijechipiya̱nu̱yada jijechitya varintyi.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Rityu̱chudoda ji̱ta nu̱ñi riyu: “Vu̱jye̱ ji̱ta samirya vichara.” Ridyiñu̱yada ti̱ta̱ju̱ nijya̱nvay variy samirya ruuva. Nutyityu̱ Jesús jasa̱chutityiyada ti̱ta̱ju̱ rundamu varidyeryi, jiryatiy saramityanityityiyada ruuvara jijyuuchuveda variy.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.