Atos 27
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI
1 Ridyetya̱dama̱ varidye nu̱ña̱numa jiya Itádiya mucadimuju̱cu̱, riche̱yada ji̱ta variñi̱ Pávuru tanuvu̱nusi̱, jadchintyi ratarya tanuvu̱nusavantyi su̱tarumiy nutyityu̱ jpa̱jadamu, ru̱nu̱tyi̱savajyu̱. Ravicha̱da si̱tya Júdyu, ja̱mu nutyityu̱ su̱tarumiy tenu daryaju̱ni̱.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Nu̱ñi̱musa̱da ravimu, Aduramyítyu ja̱mi̱ cartyequii jiryatiy riichomusiy rupiryara. Tapi rasipyataryu̱yadanuma Ásiya mucadi jido vicha̱damuju̱ varidye. Jasiñi̱tiy nu̱dyeya, saya̱da variy nu̱dyisa̱ Aristyárucuntiy, Tesadónica ja̱mi̱, Masedóniya mucadimusi̱.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Ratarya rundamu nu̱dyitanuvejada Sitú̱mu. Jasiñi̱ ji̱ta sadiyada Júdyu samirya siva Pávuru. Saparu̱yada jiya̱da variy jijyu̱tyabivedamuju̱, sa̱tidye jmutya̱ variy ruumusirya jivya̱tara.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Nu̱chipyatedanumatiy jadchiy, nu̱dyeya̱da variy Chípyirye ra̱tyuu nutyityudamyuju̱, riichojisiy.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Nu̱ryamityedanumatirya Sidísiya ja̱mu na̱va, Pa̱jídiya ja̱mu na̱va jarye, nu̱dyito̱jada ji̱ta variy Myíramu, jiryatiy Dísiya mucadimura.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Jasiñi̱ sadiyada su̱tarumiy nutyityu̱ riva cartyequiintiy, ravicha̱da Adejántriya ja̱mi̱ cartye, rayaru̱ñuma variy Itádiya mucadimuju̱. Jasiy su̱musadeda ravimu nu̱y.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Jadchiy nu̱dyeya̱da rajuu runda sa̱ra̱ju̱, tapidera nu̱dyeya̱da. Nu̱pyaru̱tya̱damunuma rito̱jada Cunídusa̱ra̱. Jadchiy ji̱ta riicho daryaju̱ vicha̱da ri̱dcho̱ju̱, ramutiy nu̱ryamityeryi̱jada Sarumú̱ vataqui jchaju̱, Créta ra̱tyuu jidoju̱.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Jiryatiy nu̱dyeya̱da variy rajidodera, nu̱pyaru̱tya̱danube yito̱jada ramu, jiryatiy ru̱teda Samirya Musajora. Ne ripya ravicha̱da Dásiya variy jadchiñu̱day.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 — ausente —
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 — ausente —
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Ne satuva̱churu̱yada su̱tarumiy nutyityu̱ jaryi simu Pávuru, satuva̱choda ji̱ta variy simu cartyejisiy jnu̱ñu, cartye ja̱mi̱mu jarye.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Jiryatiy ru̱teda Samirya Musajora, ne samirya ravicha̱da ja̱mu nijya̱ ramityadeda jasiy, ramutiy rijechuta̱da rupivye tevay variy jadchiy, rijechuta̱da Vení̱simyuju̱ variy, jasityi rirya̱ramityanirya nijya̱ day. Vení̱siy ravicha̱da Créta ra̱tyuu musajo, jasityi riti̱nu̱yada nijya̱ riicho rayadasiy, jasidye riti̱ ratarya riichontiy, rajimucho̱ju̱.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Rajo̱ta̱da ji̱ta riichodera tapi variy, ravita̱sasiy, rijechipiya̱jada jto̱jada rata ramu Vení̱siy, riya̱da variy rajidodera rara̱tyuu.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Taraquideju̱ rita̱da ja̱mu riicho ri̱dcho̱ju̱, rara̱tyuu na̱cho̱siy. Ravicha̱da ri̱tya riicho, Evuráquido.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Ráni̱tiy riicho ju̱redara cartye, ramutimyu̱ ne rarupiryu̱yada variñu̱day. Paricheñuma nu̱ña̱numityeda yibivaju̱, rapu̱ryi̱jada riicho varirya cartye tajiñe̱cho̱ju̱.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Nu̱vyicha̱danumatiy rayadasiy rara̱tyuudera, ravicha̱da ri̱tya Cávuda, varicha̱ra̱ju̱ nu̱tyiiyadara cartyesiiy ravimuju̱ cartyequii, paru̱cha̱rimyusiy nu̱tyiiyadara.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Riryeyada ji̱ta cavuju̱u̱ta varirya cartyequii, rañuma jotay ravisiirye. Tapitya richuvu̱ñu̱yada daryaju̱, rañuma jatya riicho varu̱nubeju̱ra cartyequii, ravichanu̱yada varu̱ daryaju̱ jasiy, ru̱musadeda varirya rarupitya̱ sujaquii, rañuma rupityaniy riicho ju̱na̱y variryi, mityanuma rasiityadeda riicho varidyerya cartyequii day.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Rariryi̱jada ju̱reda riichora cartyequii, ratarya rundamu rijyo̱ta̱da jatyatiyada cartyequiivimusirya jvaadyi.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Rurundamu rijetyatiyada marinérumiy jijyomututara ravimu vichara; rijetyatiyada ja̱a̱mura.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Rajuu runda sa̱ra̱ju̱ ne sadityadoda jiñi̱yu, jdarichiy jarye ne dityadodayu, rariryi̱jada variy riicho dayu. Rijechipiya̱jada variy: “Ne vurya̱jnu̱ñu̱day.”
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Rajuu runda sa̱ra̱ju̱ ne riibyeda variy. Sanubeseda ji̱ta Pávuru variy riquebyimusiy, su̱teda variy ruuva: “Rajyu̱tyabimiy, jiryetyi tuva̱chuti rañiquejadamu, ne vu̱chipyateda variy Créta ra̱tyuumusiy. Ne vu̱ryicha diye tara nta, ramutiy vu̱cyaremu̱rya vu̱berya.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Ray ra̱datyanu diye jirye. Jirya̱vanu̱tyayu, ti̱numa raryi caray vuryisa̱siy. Vinu cartyequii ra̱caray.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Nupora saradesiy Ju̱denu jpa̱nu ratyuunu. Su̱pa̱ Ri̱ndenuni̱ jiryatiy rivaachara sisa̱.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Su̱tesiy jasiy riva: ¡Ne ya̱suvu̱y, Pávuru! Ya̱day jto̱ simu ja̱mu nutyityu̱. Ya̱jnu̱y yitedamuju̱ ji, ne sa̱caretaniy Ju̱denu riy yisa̱ vichavay.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ramutiy jirya̱vanu̱tyayu, radyetya daryaju̱, daryaday ra̱chantiy, jiryatiy su̱tesiy Ju̱denu darya riva.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Temusiy vurya̱ dyetya tutañuve tara ra̱tyuuncha.”
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Ruuto̱tadedama̱ daraju̱y simyanu variy jasiy riichoniy, mityanuma rajatyanumaya̱jada riicho variy jasiy ja̱mu na̱vava nu̱y, ravicha̱da ri̱tya ja̱mu na̱va Átriya. Nuporata̱sa ntanuma ridyetya̱da marinérumiy: “¡Vu̱tyuudiñumara tara mucadi!”
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Rijetya̱da ji̱ta varirya nicha̱rijya̱ saranúju̱u̱, daraju̱y vu̱yaju̱y ju̱richara varirya. Rumu rijetya rayadaju̱ntirya, vu̱yaju̱y ju̱richara tadajyo ju̱richara ranchaju̱.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Richuvu̱yadamu jijetya̱dara daryaju̱yu rattatya̱, cartyequii qui̱nimusiy. “¡Vurya̱numa tutañuve ravichu̱ncha!” Ru̱teda ji̱ta variy jasiy: “¡Rañumatiy jasacha vani̱racu̱!”
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Riberyu̱yadamu, yimusadeda marinérumirya cartyesiiy, cartyequii vimusiy, riquivu̱yadamu jiñi jteda ya̱jatyara rattatya̱ ru̱no̱musintyi.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Su̱teda ji̱ta Pávuru variy siva Júdyu, su̱tarumivya jarye: “Netimyu̱ ne rirya̱ma̱cho̱ marinérumiy ravimu cartyequii, ne jirya̱ramitya variy.”
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Rirye̱cha̱da ji̱ta su̱tarumiy varirya cavuju̱u̱, jiryatiy ripyuchoda ratara cartyesiiy riñuma bay marinérumiy ravimu variy, rapupa̱cheda cartyesiiy variy.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Rintuyada nijya̱nvay varirya ra̱sacha̱da, su̱teda ji̱ta Pávuru variy ruuva: “¡Jirye̱ntya jmyi tara! Daraju̱y simyanunuma jiryevyicha mitya, ne jiryi̱myi tara.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Ramutiy rayasanta jirye, jirya̱tidye jmyi taradera, jirya̱tidye ramitya variy, ne ti̱ ra̱caray daryaju̱ jiryetyenu, dantyamu̱y ne vinu jiryi̱nojasitye ra̱caray.”
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Saniquejadanumatiy Pávuru darya, sireda ji̱ta varirya pa̱, si̱chana̱tya̱da variñi̱ Ju̱denu, ti̱ta̱ju̱ ridyiya. Sapata̱da varirya pa̱, sajo̱ta̱da jibyeda varintyirya.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Riimyiryu̱yada ji̱ta tavay variy ranchintyidye, riibyeda ji̱ta variy.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ti̱ta̱ju̱musiy nu̱vyicha̱da rupivyejyuu cartyevimu daraju̱y pacha, daraju̱ñijyate vu̱yaju̱y ranchaju̱, ti̱quinijyate ranchaju̱ tamityantiy.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Rito̱jadanumatiy jibyeda ruuva, rijetya̱da varirya jaruusichuy ja̱a̱mu, rañuma jidye cartyequiivimu.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ra̱sacha̱da ji̱ta, ne ridyetyaru̱yada ta̱ra mucadi rani̱cha jiryacu̱. Jasiy ravicha̱da ti̱cha̱ vatajo, riñi tutaniryu̱yada jasirya cartye.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Rijyu̱cheda ji̱tara rattatya̱ jasiy, rityocheda variy ja̱a̱mura. Rivyita̱da ji̱ta varirya ratimyu̱ rirya̱tidye ta̱ta variy ratantiy. Riryesubeda ji̱ta varintyirya rarupitya̱ sujaquiintiy, rirya̱tidye jiya variy ti̱cha̱nchaju̱ntiy.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Ruuto̱jada ramu raruyuvaya̱ra, ruuto̱jada variy rancha ti̱cha̱ntiy. Rajañuvejada ru̱no̱ ti̱cha̱nube, raruvaayada raqui̱ni variy ri̱ye̱ryamusiy.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Su̱tarumiy rañi jvaryu̱yada variryi tanuvu̱nusavay, ti̱numa raryi ramitya nu̱dedamusiy.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Sara̱ryu̱yada ji̱ta Júdyu variy saya̱da Pávuru, ramuni̱tiy su̱bayada varirya ru̱vacha̱da. Su̱teda ji̱ta Júdyu variy riñijyu̱: “Jirya̱ju̱u̱y munatya ja̱a̱mu, ni̱tiy datyara nu̱deda, jirya̱tidye jasumiy variy siinumuju̱.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Ru̱sijyu̱numa rirye̱jiya tavadye, dañuma jiirancha, ti̱ni̱ dyetya ra̱jiya cartye terancha day.” Ramuni̱tiy ruuto̱jada ti̱ta̱ju̱ samirya siinumu.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.