Atos 18
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NAA
1 Jadchiy ji̱ta rivasiy saya̱da Pávuru Aténasimyusiy, Coríntyumuju̱.
1 Depois disso, deixando Atenas, Paulo foi a Corinto.
2 Jasiñi̱ sasaryeñuvejadani̱ ti̱qui Judíyu, ravicha̱da si̱tya Aquídya, Póntu mucadi ja̱mi̱. Ne ta̱riy jti̱nu Itádiya mucadimusiy variy didyeñi̱, savatura Prísidya jtyati̱ta. Ti̱ta̱ju̱ mucadi ja̱mu nutyityu̱, jiryatiy Cadávuryu si̱tya, su̱tedamu ni̱day: “Ti̱ta̱ju̱ Judíyuveda ra̱sipyatay ramusiy Róma vicha̱da.” Ramuni̱tiy nanusipyateda jadchiy savaturata. Satuudiyada ji̱ta Pávuru variñada.
2 Lá, encontrou um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, recentemente chegado da Itália, com Priscila, sua mulher, porque o imperador Cláudio havia decretado que todos os judeus deviam sair de Roma. Paulo aproximou-se deles.
3 Ni̱ jarye, daryaday sani̱cha̱dantiy nu̱tyu Pávuru daryantiy, donajay roriy ju̱vaañu. Sama̱cho̱jada ji̱ta Pávuru rivaacha̱dani̱ variy jasiy nanurorimyu.
3 E, como tinham o mesmo ofício, passou a morar com eles e ali trabalhava. O ofício deles era fazer tendas.
4 Ti̱ta̱ju̱ jiituyada rundamu saniquetta̱da ju̱tye̱ryanijyomu riy Judíyuveda, jivyentyi jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi, sa̱tidye jachipiya̱taniy vadi tu̱chodanijyu̱ varidyeryi.
4 E todos os sábados Paulo falava na sinagoga, persuadindo tanto judeus como gregos.
5 Naditi̱jadanumatiy Sídasijyu̱y Masedóniya mucadimusiy, sajo̱ta̱da datyadoda Pávuru varirya Ju̱denu niquejada vani̱ramusiy, ne saparu̱ryu̱yada variy rivanu̱day. Satu̱choda ji̱ta Judíyuvedava sanchiy Jesús: “Ni̱ni̱ sani̱cha Ju̱denu jaryeti̱.”
5 Quando Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo se entregou totalmente à palavra, testemunhando aos judeus que Jesus é o Cristo.
6 Sanique̱ttadeda variy jiyaro̱ju̱ riy Judíyuveda, rirya̱vityiye̱yada variñi̱ Pávuru. Samuchutyaja̱jadara jichujay variy riñe̱cho̱ju̱, su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Jiryedye jiyasanu dayu, nu̱tyichitya ti̱ ra̱jantyuy jiryiva, nu̱tyichiy. Ne jiyasachi̱ jiryepyaruta̱damusiy nu̱ndyerye. Diye rundamusiy ra̱jiya tavamyuju̱, jiryatimyu̱ ne Judíyuveda daryi.”
6 Como eles se opuseram e blasfemaram, Paulo sacudiu as roupas e disse-lhes: — Que o sangue de vocês caia sobre a cabeça de vocês! Eu estou limpo dele e, a partir de agora, vou para os gentios.
7 Saya̱da ji̱ta jadchiy, sajañuvejada ti̱qui vanu rorimyu, ravicha̱da si̱tya Tísiyu Jústu, jiryatiy satuva̱chunu̱yada simu Ju̱denu day. Saroriy ji̱ta ja̱tya̱da ju̱tye̱ryanijyoniy.
7 Saindo dali, entrou na casa de um homem chamado Tício Justo, que era temente a Deus; a casa dele ficava ao lado da sinagoga.
8 Jadchiy ji̱ta savichanu̱yada Crispí̱, ju̱tye̱ryanijyo ja̱nvay nutyityu̱. Ni̱ni̱ tuva̱chunu̱yada simu Ju̱denu, ti̱ta̱ju̱ sisa̱ vichavatya. Rityuva̱chunu̱yada ji̱ta rajuu Coríntyu ja̱nvay variy rana̱cho̱ Ju̱denu niquejada, riityu̱yada ji̱ta variy jasiy.
8 Crispo, o chefe da sinagoga, creu no Senhor, com toda a sua casa; também muitos dos coríntios, ouvindo, creram e foram batizados.
9 Saniquejada ji̱ta Ju̱denu variy siva Pávuru nupora, su̱nu̱yada cabyiva. Su̱teda ji̱ta variy sivantiy: “Ne ya̱suvu̱y, ya̱ni nique jichuvu̱yasa̱damu.
9 Certa noite Paulo teve uma visão em que o Senhor lhe disse:
10 Tapi yinu̱y yisa̱ ray, nu̱tyichitya ti̱ ra̱panaryi̱ jiñiy, riryiñuma jarupanu variy ji. Ti̱quitya yinu̱y ra̱tuva̱chu jiyu vichavay rimu.”
10 porque eu estou com você, e ninguém ousará lhe fazer mal, pois tenho muito povo nesta cidade.
11 Sama̱cho̱jada ji̱ta variy jasiy, taraqui vaata sa̱ra̱ju̱, ti̱quinijyate jarimyuni̱ ranchaju̱, jiryatiy sadatyanunu̱yadara Ju̱denu niquejada vicha̱da cabyimu.
11 Assim, Paulo permaneceu em Corinto um ano e seis meses, ensinando entre eles a palavra de Deus.
12 — ausente —
12 Quando Gálio era procônsul da Acaia, os judeus, de comum acordo, se levantaram contra Paulo e o levaram ao tribunal,
13 — ausente —
13 dizendo: — Este homem quer persuadir as pessoas a adorar a Deus de um modo contrário à lei.
14 Sani niqueru̱yadanumatiy Pávuru variy, su̱mutya̱jada purijítyu varenu variryi Judíyuveda: “Taraju̱tiy jiryetyu̱chutaru̱yu, varimyata jiryetyi jvayu, raryi tuva̱chura jirye niquejada, Judíyuveda.
14 Quando Paulo ia falar, Gálio disse aos judeus: — Se fosse, de fato, alguma injustiça ou crime de maior gravidade, ó judeus, eu teria motivo para acolher a queixa que vocês estão trazendo.
15 Nu̱tyu jiryeñiquejadanchidye rani̱cha day, jiryatiy jirye niquera si̱tya, nu̱tyu jiryedyetyadoda taranchidye rani̱cha day, jirya̱ma̱ jdutya nu̱ñi jiryedyerya. Ne ri̱mutya̱ru̱y ri̱dutya̱daju̱ra jiryetyu̱chuta̱da day, mitya.”
15 Mas como é uma questão de palavras, de nomes e da própria lei de vocês, resolvam isso vocês mesmos; eu não quero ser juiz dessas coisas!
16 Su̱pa̱jada ji̱ta variy jadchiryi.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Rureda ji̱ta nijya̱nvay variy jasiñi̱ Sóstenes jtyati̱, ju̱tye̱ryanijyo nutyityu̱, ru̱vatyiyada variy Caryú̱ diyani̱. Ne sadatyaru̱yada Caryú̱ variy tara ra̱nchidye, mitya.
17 Então todos agarraram Sóstenes, o chefe da sinagoga, e começaram a espancá-lo diante do tribunal; Gálio, todavia, não se incomodava com estas coisas.
18 Jadchiy ji̱ta sama̱cho̱jada Pávuru tarundamicha̱ra̱ju̱ jasiy. Jadchiy ji̱ta saya̱da, satu̱chucheda variy ruuva jityeryi̱veda Crístumu, saya̱da variy ja̱a̱va Síriya mucadimuju̱, sa̱ra̱cheda variy yisa̱ju̱ nada Prísidya, Aquídyata. Sencréyamu sapa̱tyaniñuvejadara yino̱jasiy, sito̱tadeda daryaju̱ra yiteda saju̱ Ju̱denu.
18 Paulo ficou ainda muitos dias em Corinto. Por fim, despedindo-se dos irmãos, navegou para a Síria, levando em sua companhia Priscila e Áquila. Antes de embarcar, rapou a cabeça em Cencreia, porque tinha feito um voto.
19 Ruuto̱jadanumatiy Evésumu, sajiintyeñuvejada Pávuru variy nadisa̱siy, sajayada ji̱ta variy ju̱tye̱ryanijyovimu, riñiquetta̱da Judíyuvedata variy jasiyu.
19 Quando chegaram a Éfeso, Paulo deixou ali Priscila e Áquila. Ele, porém, entrando na sinagoga, pregava aos judeus.
20 Riyasanta̱da variy jasiñi̱: “Ya̱ma̱cho̱ jiyu ta̱ripyu sa̱ra̱ju̱ nu̱dyisa̱.” “Ne vana̱y nta rame̱cho̱.”
20 Pediram-lhe que ficasse mais algum tempo, mas Paulo não quis.
21 — ausente —
21 Ao se despedir, disse: — Se Deus quiser, virei visitá-los outra vez. E, embarcando, partiu de Éfeso.
22 — ausente —
22 Chegando a Cesareia, foi logo para Jerusalém. E, tendo saudado a igreja, seguiu para Antioquia.
23 Savicha̱danumatiy ta̱ripyu jasiy, saya̱da ji̱ta jadchiy vicha̱divaju̱, Cadásiya mucadimu, Vuryíjiya mucadimu jarye, sa̱tidye vanu̱tyaniryi Jesúsmu tuva̱chuvay ti̱ta̱ju̱.
23 Havendo passado ali algum tempo, saiu, atravessando sucessivamente a região da Galácia e Frígia, fortalecendo todos os discípulos.
24 Siti̱jada ti̱qui Judíyu, Apódosiy jtyati̱ Evésumu, jiryatiy Adejántriyamu rupi̱ni̱. Ni̱ni̱ ji̱ta vicha̱da vanu samiy datyara, samiy saniquenu̱yada risa̱ju̱. Savicha̱da jaryi vanu̱rya Ju̱denu niquejada datyadodaju̱.
24 Nesse meio-tempo, chegou a Éfeso um judeu, natural de Alexandria, chamado Apolo, homem eloquente e poderoso nas Escrituras.
25 Ni̱ni̱ ji̱ta samiy datyanusi̱ risa̱ju̱ sa̱tidye siityari̱ samiy varirya Ju̱denu nú̱. Jaryi vani̱ri̱ daryaju̱ni̱ su̱ntu, sadatyanu̱yada variy vase sanijyu̱ Jesús. Vinu rani̱day Juán Bautístabay jtyadoda sadatya̱da day.
25 Ele era instruído no caminho do Senhor; e, sendo fervoroso de espírito, falava e ensinava com precisão a respeito de Jesus, conhecendo apenas o batismo de João.
26 Ni̱ni̱ ji̱ta jo̱ta̱da niquejada jichuvu̱yasa̱damu, ju̱tye̱ryanijyovimu. Nanutuva̱chodanumatiy Prísidyaju̱y, Aquídyatara saniquejada, nana̱ra̱cheda ji̱tani̱, nanudatyadoda ji̱ta variñi̱, samidye sadatya̱daju̱ra Ju̱denu siityari̱sa̱da.
26 Apolo começou a falar ousadamente na sinagoga. Quando Priscila e Áquila o ouviram falar, levaram-no consigo e, com mais exatidão, lhe expuseram o caminho de Deus.
27 Sani jiyaru̱yadanumatiy Apódosiy jadchiy Acáya mucadimuju̱, sataryi̱veda nu̱yada variy jijyu̱ra catera, rirya̱tidye jmutya̱ Ju̱denu siityari̱vay samiy variy rumuni̱, ru̱mu̱tya̱da variy ratani̱. Sito̱jadanumatiy Acáyamu, su̱mu̱tyanuvejada variy jasiryi Ju̱denu siityari̱vavyeda jiryatiy rityuva̱chodama̱ simu Jesús, jiryatiy sa̱ntyutya̱da daryaju̱riy.
27 Quando ele resolveu percorrer a Acaia, os irmãos o animaram e escreveram aos discípulos para que o recebessem bem. Tendo chegado, Apolo auxiliou muito aqueles que, mediante a graça, haviam crido;
28 Nijya̱mi̱juu diya sandasadeda Apódosiryi Judíyuveda jiñiquejadata, sani datyadoda Ju̱denu niquejadata riy: “Ni̱ni̱ Jesús sani̱cha Ju̱denu jaryeti̱.”
28 porque, com grande poder, convencia publicamente os judeus, provando, por meio das Escrituras, que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.