Atos 16

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Nadito̱jada ji̱ta Déribemyu variy, Dísturamu jarye. Jasiy savicha̱da ti̱qui Jesúsmu tuva̱chu̱bay, ravicha̱da si̱tya Timutévu. Su̱no̱da vicha̱da Judíyutoda, Jesúsmu tuva̱chunu̱y, saja̱y ji̱tamu̱y ne vicha̱da Judíyu day. Ru̱tañu̱yada ji̱ta variñi̱: “Ni̱ni̱ ji̱ta si̱tenu samirya jvadichi̱.”
1 Chegou a Derbe e depois a Listra, onde vivia um discípulo chamado Timóteo. Sua mãe era uma judia convertida e seu pai era grego.
2 Darya ru̱teda Crístumu taryi̱vachavay rityi vichanu̱yada Dísturamu, Icóniyumu jarye.
2 Os irmãos de Listra e Icônio davam bom testemunho dele.
3 Sava̱ta̱da ji̱ta Pávurubañi̱ Timutévubay: “Ye̱jiya risa̱.” Sa̱ra̱cheda ji̱ta variñi̱, su̱mutyonutadeda variñi̱, rirya̱tidye jmutya̱ jasiy vichavay Judíyuveda variñi̱, ridyetyi̱satya ne Judíyu savichanu̱yada saja̱dye.
3 Paulo, querendo levá-lo na viagem, circuncidou-o por causa dos judeus que viviam naquela região, pois todos sabiam que seu pai era grego.
4 Riryamiryi̱jadamu, jityu̱chutityiyada vicha̱divara nusu̱chavay jteda, jiryatiy rijechipitya̱da rimyityumitya Jerusarí̱mura, rirya̱tidye tuva̱chu nijya̱nvay variy ramu.
4 Nas cidades por onde passavam, transmitiam as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros em Jerusalém, para que fossem obedecidas.
5 Ramuni̱tiy rivyanu̱tya̱da Jesúsmu tuva̱chuvajyuu variyu, rirya̱sa̱jeya̱jada sanijya̱nvajyuu variy.
5 Assim as igrejas eram fortalecidas na fé e cresciam em número cada dia.
6 Rityiryo̱ri̱jadanumatirya Vuryíjiya mucadi, Cadásiya mucadi jarye, Ju̱denu Jnutu ju̱bayadara Ju̱denu niquejada tu̱choda Ásiya mucadimu.
6 Paulo e seus companheiros viajaram pela região da Frígia e da Galácia, tendo sido impedidos pelo Espírito Santo de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Jadchiy ji̱ta ruuto̱jada Myísiya mucadi tuva̱rya, riñi jachipiya̱jada jiya̱da Bitíniya mucadimuju̱ntiy. Ne sajatyaniryu̱yada Jesús Jnutu rumu riy.
7 Quando chegaram à fronteira da Mísia, tentaram entrar na Bitínia, mas o Espírito de Jesus os impediu.
8 Riryamiryi̱tityiyada Myísiya mucadimuju̱ variy, ru̱musajayada ji̱ta variy jadchiy, Trúvasimyuju̱.
8 Então, contornaram a Mísia e desceram a Trôade.
9 Nuporata̱sa ji̱ta mityamusiy sadiyada Pávurubay siva ti̱qui vanu Masedóniya ja̱mi̱, saradeda satuunu, sayasanta̱da variñi̱ Pávuru: “Jiyuju̱ ya̱ramityeryi̱ Masedóniya mucadimuju̱, ya̱tidye jmu̱tya jiyu nu̱y.”
9 Durante a noite Paulo teve uma visão, na qual um homem da Macedônia estava em pé e lhe suplicava: "Passe à Macedônia e ajude-nos".
10 Sadiyadanumatiy Pávuru siva, varicha̱ra̱ju̱ nu̱vya̱ta̱da rana̱cho̱ cartye nu̱ryamityejyoju̱, nu̱ña̱tidye ramitye Masedóniya mucadimuju̱ ravimu. “Temusiy Ju̱denu dyetya natuvyu̱y, vurya̱tidye datyanu variy samitu̱chodata jasiryi.”
10 Depois que Paulo teve essa visão, preparamo-nos imediatamente para partir para a Macedônia, concluindo que Deus nos tinha chamado para lhes pregar o evangelho.
11 Jadchiy ji̱ta nu̱ryamityeryi̱ Trúvasimyusiy, vaseni̱ nu̱ryamityetyityiyada Samotrásiya ra̱tyuumuju̱, ratarya rundamu nu̱ryamityedantiy nu̱ña̱tidye jto̱ Neyápodisimyuntiy.
11 Partindo de Trôade, navegamos diretamente para Samotrácia e, no dia seguinte, para Neápolis.
12 Jadchiy ji̱ta nu̱dyeyantiy Vidíposimyuju̱, jaryi ja̱mu vicha̱damuju̱numa ji̱ta, jiryatiy Masedóniya mucadimu darya. Róma ja̱nvay ju̱dejadara vicha̱da jasiy. Jirya vicha̱damu nu̱vyicha̱da rajuu rundamiy.
12 Dali partimos para Filipos, na Macedônia, que é colônia romana e a principal cidade daquele distrito. Ali ficamos vários dias.
13 Jiituyada rundamu nu̱dyeya̱da vicha̱damusiy, ja̱mumu̱ jiinijyu̱, jiryatiy riñi jteda: “Jasiñi̱ dyetya sa̱ji̱tye̱ryaniy nijya̱mi̱ rajuuyu, jasityi riñi jtay ya̱tu̱chu sisa̱ Ju̱denu.” Nu̱mya̱sanuvejada ji̱ta jasiy, nu̱ña̱tidye tu̱chu vatuyjsa̱, jiryatiy riintye̱ryadeda jasiyu.
13 No sábado saímos da cidade e fomos para a beira do rio, onde esperávamos encontrar um lugar de oração. Sentamo-nos e começamos a conversar com as mulheres que se haviam reunido ali.
14 Tanu̱qui vaturu̱y tuva̱choda ruumu, ravicha̱da nani̱tya Dídiya. Nada ni̱day vichanu̱yada sujay vu̱cudijay ta̱ryu̱tyanu̱y. Nadani̱ vicha̱da Tiyatíra ja̱munu̱y. Nadani̱ tuva̱chunu̱yada simu Ju̱denu, samutta̱da daryaju̱ra nanujachiy, nana̱tidye tuva̱chu ramu saniquejada Pávuru.
14 Uma das que ouviam era uma mulher temente a Deus chamada Lídia, vendedora de tecido de púrpura, da cidade de Tiatira. O Senhor abriu seu coração para atender à mensagem de Paulo.
15 Jiryatiy rivyichanu̱yada nanurorimyu vichavay, riñi̱day jtyu̱yada vatajuu nadisa̱. Jasiñi̱ ji̱ta nadayasanta̱da variy nu̱y: “Jiryatiy jiryi̱nu̱yada rachiityari̱ samiñi̱ Ju̱denu, jiyuni̱ jirya̱jti̱ raryorimyu munatya.” Nanuma̱cho̱tadeda variy jasiy nu̱y.
15 Tendo sido batizada, bem como os de sua casa, ela nos convidou, dizendo: "Se os senhores me consideram uma crente no Senhor, venham ficar em minha casa". E nos convenceu.
16 Tarundamu nu̱dyeya̱da rumu jasityirya Ju̱denujsa̱ tu̱chujo; jasiy sasaryeda ti̱qui muchechityu nu̱y, savichanu̱yada bayantu siva, mityamusiy datya̱daju̱. Ramuni̱tiy saca̱na̱yadara rajuura criquiy jipyatru̱vedaju̱, mityamusiy datya̱da murichirya.
16 Certo dia, indo nós para o lugar de oração, encontramos uma escrava que tinha um espírito pelo qual predizia o futuro. Ela ganhava muito dinheiro para os seus senhores com adivinhações.
17 Sasiityari̱jada variñi̱ Pávuru, nu̱jerye, saniquetityiyada variy jaryi: “¡Jivyetyiryi vaduy, Ju̱denu na̱vay vichi̱ muchechimyidye! Riñuma riñi̱cha tu̱chuvay, jiryatiy rityu̱chura Ju̱denu nú̱, jantyutya̱da nú̱.”
17 Essa moça seguia a Paulo e a nós, gritando: "Estes homens são servos do Deus Altíssimo e lhes anunciam o caminho da salvação".
18 Nu̱ñi darya ni̱day savichadeda rajuu runda sa̱ra̱ju̱ nu̱y. Paricheñuma sanique̱tta̱da Pávurura. Sa̱numityeda ji̱ta variy Pávuru, su̱teda ji̱ta siva bayantu: “Ri̱tay Jesucrístu jtyamu yiva: ¡Ya̱numa jiya sivasiy!” Varicha̱ra̱ju̱ saya̱da bayantu variy muchechityuvasiy.
18 Ela continuou fazendo isso por muitos dias. Finalmente, Paulo ficou indignado, voltou-se e disse ao espírito: "Em nome de Jesus Cristo eu lhe ordeno que saia dela! " No mesmo instante o espírito a deixou.
19 Ridyiyadanumatiy sapatru̱veda riva daryá, ru̱teda variy: “¿Nu̱tyichiñuma vurya̱ca̱na̱rya criquintyi, nu̱tyichiy?” Rureda ji̱ta variñi̱ Pávuru, Sídasiy jarye, rityiicheda ji̱ta pudásamuju̱ variñada, japuvedamuju̱.
19 Percebendo que a sua esperança de lucro tinha se acabado, os donos da escrava agarraram Paulo e Silas e os arrastaram para a praça principal, diante das autoridades.
20 Jadchiy ji̱ta riche̱ñuvejada japuveda variñada, jasiy ru̱teda variy ruuva: “Jiñuju̱y Judíyuju̱y, nadani̱ jatachunumaya̱ riy nijya̱nvay.
20 E, levando-os aos magistrados, disseram: "Estes homens são judeus e estão perturbando a nossa cidade,
21 Nanudatyanunumaya̱ra paru̱cha̱riy na̱cho̱ tuva̱chusara; tapi vu̱y daryaju̱ Róma ja̱nvadye, ramutimyu̱ ne vuryi̱mutya̱ru̱dyerya.”
21 propagando costumes que a nós, romanos, não é permitido aceitar nem praticar".
22 Riñique̱yada ji̱ta nijya̱mi̱juu variy nadisa̱, richipyata̱da japuvedara nanusujay yivasiy, rimyusiye̱tyadeda jijiivu̱setavay variñada.
22 A multidão ajuntou-se contra Paulo e Silas, e os magistrados ordenaram que se lhes tirassem as roupas e fossem açoitados.
23 Rajuuranumatiy rimyuseda nada, rijechoda ji̱ta variy nupocu rorivyimu nadantiy. Ru̱teda ji̱ta siva nupocu roriy jnu̱tyi̱: “Yinu̱tya̱ta samiy nanuna̱cho̱ jiyu.”
23 Depois de serem severamente açoitados, foram lançados na prisão. O carcereiro recebeu instrução para vigiá-los com cuidado.
24 Jiryatiy ru̱teda daryaju̱ sivara, ramuni̱tiy si̱tyejada jaryi ravimuju̱ nada, satanuvu̱doda varirya nanunumutu, tanuvu̱nuta̱ta.
24 Tendo recebido tais ordens, ele os lançou no cárcere interior e lhes prendeu os pés no tronco.
25 Nuporata̱sanuma nanutu̱choda Pávuruju̱y sisa̱ Ju̱denu, nanumurra̱yada variy jichana̱yadamu Ju̱denu nijyu̱. Jiryatiy tanuvu̱nusavantidyeryi, riñi jnu̱yada variy nanuna̱cho̱.
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas estavam orando e cantando hinos a Deus; os outros presos os ouviam.
26 Mityamusiy ramichutyesubeda mucadi, ramichutyaja̱jada varirya ravichu̱ teramusiy jvaachara nupocu roriy. Ramuttamyu̱yada variy rorijyu̱, rarotyetyimyu̱mya̱ variy cadyidyaju̱u̱ ti̱ta̱ju̱ riñumutuvasiy tanuvu̱nusavay.
26 De repente, houve um terremoto tão violento que os alicerces da prisão foram abalados. Imediatamente todas as portas se abriram, e as correntes de todos se soltaram.
27 Si̱dyojada ji̱ta nupocu roriy jnu̱tyi̱, su̱nu̱yada ji̱ta muttaryanuma ti̱ta̱ju̱ra rorijyu̱vicha̱, varicha̱ra̱ju̱ saryedara jichityitya̱, sani jteda ye̱jichityi ratayu, su̱teda daryaju̱: “Ribemyu̱mya̱ tanuvu̱nusavay ti̱ta̱ju̱.”
27 O carcereiro acordou e, vendo abertas as portas da prisão, desembainhou sua espada para se matar, porque pensava que os presos tivessem fugido.
28 Saniquejasubeda ji̱ta Pávuru jaryi variy: “¡Ne ye̱chaniy tara ji! ¡Tama̱ taji nu̱ñi̱cha ti̱ta̱ju̱ jiyu!”
28 Mas Paulo gritou: "Não faça isso! Estamos todos aqui! "
29 Sava̱ta̱da ji̱ta jnu̱tyi̱ra no̱no̱siiy variy, sajayada ji̱ta siiyadamu variy ravimu. Sara̱ñuvejada variy nanutuunu jimyichutyedanube.
29 O carcereiro pediu luz, entrou correndo e, trêmulo, prostrou-se diante de Paulo e Silas.
30 Sasipyata̱da variy bimuju̱ nada, su̱teda ji̱ta variy jasiy nadiva: “Nutyityu̱, ¿Nu̱tyura ra̱chanirye, nu̱tyura? ra̱tidye ramityaniy variy rivara.”
30 Então levou-os para fora e perguntou: "Senhores, que devo fazer para ser salvo? "
31 Nani̱teda ji̱ta variy jasiy siva: “Ya̱tuva̱chu simu Nutyityu̱ Jesús varityi ra̱ramiy yiva, ti̱ta̱ju̱ jiryorimyu vichavavya jarye yisa̱ju̱.”
31 Eles responderam: "Creia no Senhor Jesus, e serão salvos, você e os de sua casa".
32 Nanuniquejada ji̱tara Ju̱denu niquejada variy jasiy siva, sarorimyu vichavavya jarye.
32 E pregaram a palavra de Deus, a ele e a todos os de sua casa.
33 Variy nupora day sa̱ra̱cheda nadantiy, sasuuta̱da varirya nanuvatajo̱. Varicha̱ra̱ju̱ si̱tyu̱yada, ti̱ta̱ju̱ sarorimyu vichavay jarye yisa̱ju̱.
33 Naquela mesma hora da noite o carcereiro lavou as feridas deles; em seguida, ele e todos os seus foram batizados.
34 Jadchiy ji̱ta sa̱sumideda jiryorivyimuju̱ nada, sapotyadeda jmyicharata variy jasiñada. Si̱chana̱yada ji̱ta variy jiryorimyu vichavatya, jiryatiy rityuva̱chu daryaju̱ simu Ju̱denu.
34 Então os levou para a sua casa, serviu-lhes uma refeição e com todos os de sua casa alegrou-se muito por haver crido em Deus.
35 Jna̱ryanumatiy ravicha̱da, ru̱pa̱jada ji̱ta japuveda variryi jiivu̱setavay nupocu roriy jnu̱tyi̱mu, ru̱teda ji̱ta variy jasiy siva: “Ya̱numa jmu̱rya nada day.”
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os seus soldados ao carcereiro com esta ordem: "Solte estes homens".
36 Satu̱choda ji̱ta nupocu roriy jnu̱tyi̱ siva Pávuru: “Ru̱pa̱ma̱ japuveda sa̱dimura jiñiquejada: Sa̱na̱numa sipyatay, sa̱na̱jiya samirya variy.”
36 O carcereiro disse a Paulo: "Os magistrados deram ordens para que você e Silas sejam libertados. Agora podem sair. Vão em paz".
37 Su̱teda ji̱ta Pávuru variy ruuva jiivu̱setavay: “Nijya̱nvay diyada jache rimyusiye̱je na̱dyiva, tama̱ riñi jtaja̱nu munatya riva tu̱choda didye, tama̱, dañuma na̱ñi̱cha Róma ja̱mi̱ju̱y. Riityejay nupocu rorivyimu na̱ntyi. Ramutiy rijetyaru̱y na̱y, tama̱ riñi datya nijya̱nvay na̱dyidye. ¡Tama̱ darya rani̱cha, tama̱! ¡Riñuma ra̱jmu̱rya na̱dye!”
37 Mas Paulo disse aos soldados: "Sendo nós cidadãos romanos, eles nos açoitaram publicamente sem processo formal e nos lançaram na prisão. E agora querem livrar-se de nós secretamente? Não! Venham eles mesmos e nos libertem".
38 Rityu̱choda ji̱ta jiivu̱setavay ruuva japuvedara nanuniquejada. Rityuva̱chodanumatiy: “Nada ni̱day Róma ja̱mi̱ju̱y,” richuvu̱yada variy.
38 Os soldados relataram isso aos magistrados, os quais, ouvindo que Paulo e Silas eram romanos, ficaram atemorizados.
39 Riya̱da ji̱ta japuveda variy nupocu rorivyimu nadimu, ru̱tañuvejada variy nadiva: “Ne sa̱na̱jtay tara, ne nu̱dyetya̱damu jibeje nupocu rorivyimu sa̱da.” Richipyata̱da ji̱ta variy jadchiñada, riyasanta̱da variñadantiy: “Sa̱na̱jiya nu̱vyicha̱damusiy.”
39 Vieram para se desculpar diante deles e, conduzindo-os para fora da prisão, pediram-lhes que saíssem da cidade.
40 Nanusipyateda ji̱ta variy jadchiy rivasiy, nadaya̱da ji̱ta variy Dídiyaju̱y rorimyuju̱. Nanudiyadanumatiy ruuva jityeryi̱veda, nanujachipiya̱tadeda siityari̱jada Ju̱denu variryi, nadaya̱da ji̱ta variy.
40 Depois de saírem da prisão, Paulo e Silas foram à casa de Lídia, onde se encontraram com os irmãos e os encorajaram. E então partiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.