Mateus 27
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Nãskata mã penaino keyokõi a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo fe judeo anifofo yoinãnifo: “¿Afeskaxõ nõ Jesús retetiromẽ?” ikanax yoinãnifo.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Nãskakaxõ metexkere akaxõ Jesús iyonifo Pilato ano. Nã Pilato ãto xanĩfo yora fetsa Roma anoa ini.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Judaspa Jesús ato achimaxõ reteaifãfe õikĩ shinãmitsayanã ato treinta kori exe inãni, a ato Nios kĩfixomis xanĩfofoya judeo anifofo.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Ato iskafayanã: “Ẽ chakafaa, Jesús afaa chakafayamafiamiskẽ. Paraxõ ẽ ato achimana retenõfo,” ato faito kemanifo: “Nõkai aõnoa afaa shinãchakaima. Mĩa mĩ shinãchakakõi,” fanifo.
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Askafaifãfe nikai nã Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato nãmã kori exe saafaini kaax ãari tenexemeax Judas nani.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 A ato Nios kĩfixomis xanĩfofofãfe anã kori finifo iskayanã: “Na kori exe imi foano mã chakanaki. Nãskakẽ a kori fati mẽra nõ nanetiromaki,” ikax yoinãnifo.
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Nãskakanax yoinãnifo: “A na kõri nõ mai finõ ano yora fetsafo maifaxiki. Nã neo kesho fakakĩ neo fimisfo anoa nã mai nõ finõ,” ikanax yoinãnifo.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Nãskakẽ nã mai anekĩ fetsafanifo. “Imi Mai,” fanifo. Akka iskaratĩari, “Imi Mai,” famisfo.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Nãskakẽ nã Niospa meka yoimisto Jeremías a inõpokoai yoikĩ kirika keneni keskakõini. Iskafakĩ yoikĩ keneni:
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Nãskakẽ nã kõri kesho faxii mai fimisfo anoa nã mai finifo nã Niospa ea yoiyoni keskafakĩ,
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jesús iyonifo Pilato xanĩfo ano. Mã iyoafono nãnoxõ yõkani iskafakĩ: “¿Mĩmẽ judeofãfe xanĩfo?” faito Jesús kemani: “Ẽje, nã mĩ ea yoiai keskarakĩa,” fani.
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Akka nã ato Nios kĩfixomis xanĩfofo feta judeo anifofofãfe, “Mĩ chakakõi famis,” pãrakĩ fanifo. Askafaifono Jesús ato kemanima.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Nãskakẽ Pilato yõkani: “¿Mĩ nikaimamẽ mia chakafakĩ mekafaifãfe?” fani.
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Askafaito nikakĩ, Jesúskai pishta kemanima. Nãskakẽ xanĩfo Pilato, “Kee, ¿afeskai ea kemaimamẽ?” ixõ shinãni.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Akka Pascua fistatĩa xanĩfo Pilato yora fisti karaxa mẽranoa kãimapaoni. Nã yorafãfe kãimapaiyaifo ato kãimaxopaoni.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Akka nã karaxa mẽra ika feronãfake chakakõi ini, ãfe ane Barrabás ini.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Nãskakẽ yorafo ichanãfono Pilato ato yõkani: “¿Fato mã fichipaimẽ ẽ mato kãimaxonõ? ¿Barrabás iyamai Jesús nã Cristo nã Niospa nĩchini ẽ kãimatiromẽ?” ato fani.
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Akka mã Pilato tãpia ini judeo xanĩfãfe shinãchakaito nõ anã xanĩfo itiromara ixõ, a ano Jesús iyoaifono.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Nã xanĩfãfe tsaoti kamaki tsaoxõ Pilato shinãino, ãfe ãfinĩ ãfe ina nĩchini Pilato yoitanõ: “Mĩ ãfinĩ ea yoia ẽ mia yoinõ iskafakĩ: ‘Na feronãfãke afaa chakafamismakĩ afeska fayamafe. Ẽfe namapa aõxõ chakakõi ẽ namakĩ,’ mia faa,” ãfe inapa fani.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Akka nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta judeo anifofofãfe ãfe yorafo ato yoinifo iskafakakĩ: “Jesús kãiyamanõ. Akka Barrabás kãinõ. Jesús ato retemanõ Pilato yoikãfe,” ato fanifo.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Askaifãfe xanĩfo Pilato anã ato yõkani: “Fato mã fichipaimẽ ẽ mato kãimaxonõ ea yoikãfe,” ato faito, “Barrabás kãimafe,” fanifo.
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Anã Pilato ato yõkani: “Akka, ¿ẽ Jesús nã Cristo famisfo ẽ afeska faimẽ?” ato faito, keyokõichi kemanifo: “¡Ifi cruz ikaki mastamafe!” fanifo.
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Askafaifãfe nikakĩ Pilato ato yoini: “Akka, ¿naato afaa chakafamẽ?” ato fani.
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Akka Pilato õia tsõa nikakanima inifo. Yorafã rasi fãsikõi mekanifo. Nãskakẽ ãfe ina faka fixotanõ nĩchini. Askata mechokomeni yorafãfe ferotaifi õinõfo ato iskafakĩ yoiyanã: “Ẽkai afaamaki na feronãfake ẽ retepanã. Mã mã apaikai akãfe. Eõnoax naima kiki. Matoõnoax nai kiki,” ato fani.
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Ato askafaito yorafãfe kemanifo: “Akka nõ akikai retekĩ nõ tenetiroma nokoõnoax nai. Nõko fakefoõnoaxri nai,” fanifo.
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Nãskakẽ Pilato Barrabás ato kãimaxoni. Nãskata mã Jesús ato koshamata ifi cruz ikaki mastatanõfo ato yoini.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Askata sorarofãfe Jesús iyonifo xanĩfãfe pexefã ano. Nãnoax sorarofo ichanãkanax Jesús kemataima niakenifo.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Nãskakaxõ ãfe rapati pẽkakaxõ, rapati õshi nana safemanifo, xanĩfãfe tari keskara.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Nãskatari moxa chainipafo maiti fãkaxõ maimanifo. Ãfe mẽke kaiyakai aõriri ifi chati tsomamanifo. Nãskakaxõ ãfe ferotaifi ratokonõ mai chachipakefofã ãto xanĩfo feyakanakõi keskarakaxõ kaxemetsamakõi fanifo, iskafakĩ: “Mĩ sharakõi. Mĩfi judeofãfe ãto xanĩfo,” fanifo kaxefakakĩ.
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Nãskakata akiki kemo mechokata, afia ifi xate tsoma fĩakaxõ aõ mapoki koshanifo.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Mã kaxemetsama fakaxõ, tari õshi fĩakata, Jesús ãfe rapatikõi safemakaxõ iyonifo mã mastai fokakĩ.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Anoax fõkakĩ, feronãfake fisti fichinifo ãfe ane Simón. Nã Simón Cirene anoa ini. Nãskaxõ yoinifo: “Na Jesús ifi cruz ika foxõi afe,” fanifo.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Nãskakata nokonifo machi ãfe ane Gólgota ano. (Nã ãfe ane fetsa Mapo Xao fanifo.)
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Nãnoxõ fimi ene moka osia Jesús ayamapainifo. Akka Jesús mã meexõ ayakaspani.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Nãskata mã Jesús mastakaxõ ãfe rapati fĩanifo. Sorarofãfe makex tokoronõ tsakaketsakaxõ nãskakaxõ sakka sakka anifo kanãnõnãkakĩ. Nã kanãto Jesús tari fõani. Nãskaxõ Jesús rapati fetsa fĩanifo.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Mã Jesús mastakanax nãno tsaonifo anoxõ kexexikakĩ.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Nãskaxõ ãfe mapo mãnãori tafaraki kenexõ mastanifo. Mã retekaxõ kenekĩ iskafanifo: “Jesúsfi judeofãfe xanĩfoki,” ikaxõ kenenifo.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Jesús yafi yometso rafe mastanifo, fetsa ãfe põya kayakai aõri ata, fetsari ãfe põya mishkiori anifo.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Nã ano finõfãifãfe ĩchayanã ãto mapo rafe rafeanifo.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Iskafakĩ yoinifo: “Mĩ yoimis ẽ Nios kĩfiti pexefã pãofaxõ ẽ tres nia oxata ẽ anã axii pexefã fakĩ mĩ imiski, akka mĩ ifimetiromãkĩ mĩa ifimefe. Mĩ Niospa Fakemãkĩ na ifi cruz ikakinoax fotopakekafãfe,” fanifo.
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Nãskariakani akiki kaxemetsamanifo a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo a judeofãfe ãto xanĩfofori ãa ranã yoinãnãkani iskanifo:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Naato fetsafo ififitiroxakĩ, akka ãakai ifimeima. A nafi israelifãfe ato xanĩfokĩ, akka ifi cruz ikakinoax fotoano nõ chanĩmara fai.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 A naato Nios shinãmis. Mẽxotaima noko yoimis: ‘Epa Nios ẽfe Epakõira,’ noko famis. Akka chanĩmamakĩ Niospa noikĩ ifimãkai nõ õinõ,” ixõ mekafakĩ chakafanifo.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Nãskaxõ nã yometso rafeya mastafono fẽtsa chakafakĩ mekafakĩ ĩchani.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Nãskata xini keya nã mai tio fakishifãkõi itani. Nãskax mã xini kaino anã penani.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Nãskata mã penano Jesús fãsikõi ãfe mekapa kenai iskani: “Elí, Elí, ¿lema sabactani?” Nõko mekapa iskafakĩ yoini: “Ẽfe Nios, Ẽfe Nios, ¿afeskakĩ mĩa ea potamẽ?” fani.
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Nãskaito nã ano niafãfe nikakakĩ iskafanifo: “Nikakapo, nã ato Niospa meka yoipaoni Elías kenai kiki,” fanifo.
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Nãskaito nikafaini fetsa ichoni xapo keskara fiikai. Nã xapo keskara fimi ene kachaki momoxõ tafa xate kaxkexõ akiki aõ nẽtaxõ ayamapaini.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Askafaito ranãrito yoinifo: “Enefe. Elías nai mẽranoax fotoxõ ifimãkai nõ õinõ,” fanifo.
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Anã Jesús fãsikõi ea ini. Nãskax nani.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Mã Jesús natanaino, sama nami Nios kĩfiti pexefã mẽranoax naki rafekõi faxtepakekafãni fomãkĩanoax. Nãskatari mai naya naya ini. Tokirinĩfãfori kaxkei fetseni.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Nãskakẽ a maiafo anoax kini fepekemetani. Akka a Nios Ifofaafo nakatsaxakakĩ otoinĩfofãnifo.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Nãskakata maiafo anoax fonifo. Mã Jesús otoitano, Jerusalén ano fonifo. Nãnoxõ yora ichapafãfe õinifo.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Nãskata soraro xanĩfãfe a afeta Jesús kexeafo feta õinifo mai naya naya ikaito afarafori afeskara ikaito. Nãskakẽ ratekõiyanã yoinãnifo iskayanã: “Chanĩma, na feronãfake Niospa Fake ika,” fanifo.
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Kẽrofãferi chaimashta nikaxõ õinifo. Kẽro ichapafãferi Jesús fe fopaonifo Galilea anoax ato afara axosharamisno.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Nã tiixõ Jesús õinifo. María Magdalena ikaino María fetsari ikaino, nã María Jacobo feta José ãto afa ini. Askatari kẽro fetsari ini Zebedeo ãfe ãfi. Ãfe fake rafe Santiago fe Juan ini. Keyokõichi Jesús õinifo chaimashta nikaxõ.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Akka mã fakishaino feronãfake kori ichapaya fisti kani ãfe ane José. Nã José Arimatea mai anoa ini. Nãatori Jesús Ifofamis ini.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Nã José xanĩfo Pilato ano kaxõ Jesús ãfe yora yõkani maifai axiki. Nãskakẽ Pilato ato yoini Jesús ãfe yora inãnõfo.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Nãskata José mã Jesús yora fixõ, sama oxosharakõipa rakoni.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Nãskaxõ makex kini a tsoa maiyomisma mẽra ratani. Nã makex kini fakĩ José ayoni. Nãskata nã Jesús maifaa ano makex kini tokirinĩfanẽ fepofaini kani.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Akka María Magdalena fe María fetsa nãno nẽtekanax a Jesús maia ano tsaokaxõ õinifo.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Mã askaitano, judeofo ãfe pena tenetitĩa a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe fariseofo fonifo Pilato õifokani.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Mã fõkaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Xanĩfo, mã nõ shinãi na feronãfake chanĩmisto nayoxoma yoikĩ iskafamis: ‘Ẽ naax tres nia oxata ẽ otoxii,’ ixõ yoimis.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Nãskakẽ mĩ sorarofo nĩchife a maia ano kexeyonõfo tres nia aõxõ tãpimisfo fakishi fẽkaxõ ãfe yora fiyamanõfo. Fĩakaxõ yorafo yoitirofo iskafakĩ: ‘Mã Jesús otoaki,’ ato fatirofoki. Akka ẽ otoxira ikax a chanĩmiskĩ. Nãskakẽ mã otoara ikaxõ ato parakĩ finakõitirofoki,” fanifo.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Askafaifono Pilato ato yoini: “Nakĩa sorarofo. Ato iyotakãfe. Fokaxõ mafa kini kexesharatakãfe nã mã apaiyai keskafakĩ,” ato fani.
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Nãskakanax fonifo. Mã fõkaxõ itipinĩ fanifo nã mafa kini. Nãskata nã aõ fepoa tokirinĩfã sichopa marakka fanifo. Nãskakaxõ ano sorarofo nĩchitakani fenifo anoxõ kexesharanõfo.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.