Mateus 24
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Nãskata Jesús Nios kĩfiti pexefã mẽranoax tsekekainaino, aõxõ tãpimisfo akiki fẽkaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Ifo, õipo. Nõko Nios kĩfiti pexefã sharakõi,” fanifo.
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 Askafaifono Jesús ato yoini: “Na mã õiai, akka ẽ mato pãraima anãkai tokirifo petsanãmẽxima, keyokõi pãoixii. Na tokirifori maoi fetsexii,” ato fani.
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Askata fonifo mãchifã Olivos ano. Nãno Jesús tsaoni. Nãskakẽ aõxõ tãpimisfo akiki fonifo yõkaxikakĩ iskafakakĩ: “Nõ tãpipai mĩ noko yoinõ afetĩa iximẽ a mĩ yoiai keskai. Afeskaxõ nõ tãpitiromẽ a mĩ anã oxiai mã mai keyoaino noko yoife,” fanifo.
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Askafaifono Jesús ato kemani: “Kexemesharakani mã ato nikaino mato afara chakafamatirofoki.
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Yora ichapa fẽkaxõ, ‘Ẽ Cristora,’ ixõ mato paraxikani.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Nãskaxori mã nikaxii yorafo retenãifãfe chai inoax. Nãskatari nonoaxri askaxikani retenãkani. Askara õi, rateyamakãfe. Nã ẽ mato yoimis keskakõi kiki. Nãskafiax nõko mai fena keyoxima kiki, chipo ixii.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Akka yorafo mai fetsa anoax mẽenãpaiyaifono yora fetsafori mai fetsa anoax retenãxikani. Askatari fonãiki finakõixikani afaa pikanima. Nãskatari nã mai fetsa anoax mai naya naya ixii. Askatari pae finakõia fetsa fetsatapafo nokoxii kiki.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Akka taei nã omiskõiaifo, askai fetsexii.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 “Nãskata mato achikaxõ fetsafo mato inãxikani mato omiskõimanõfo. Nãskaxõ mato retenõfo. Nãskaxõ keyokõi nã mai tio anoxõ eõxõ mato noikaspaxikani.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Nãskatari yora ichapafãfekai ea anã chanĩmara fakanima. Nãskakanax ãa ranã noikaspa faatanãxikani. Nãskakaxõ yora fetsa yõsixikani ato achinõfo.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Nãskatari yora ichapafo ãa chanĩxikani iskakani: ‘Ea Niospa shinãmani kiki ẽ Niospa meka mato yoinõ,’ iki ãa chanĩxikani. Nãskaxõ yora ichapafo ato pãraxikani.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Nãskaxõ ato chakakõi faxikani. Ato noimisfo keskafakĩ atirififãfe anã ato noisharaxikanima.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Akka nã ea shinãmakixoma ea shinãkõiai nãfi ẽfe Epa Nios fe ipaxatiroki.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Nãskakẽ na meka shara Jesúsnoa nikaxakani Jesús noko nãxonikẽ Epa Nios xanĩfo anoax nõ afe ĩpaxanõ. Na maifo tii ano ato yoiaifono, chipo nõko mai keyoxii.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 “Nã Niospa meka yoimisto Daniel a inõpokoai yoikĩ keneni iskafakĩ: ‘Nios kĩfiti pexefã mẽra afara chakakõi faxikani,’ ixõ kirika keneni. Nãskakẽ na kirika kenea anexõ tãpikãfe.
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 Nã chakafinakõia õikanax, nã Judea anoafo machi keya ano ichorisatakãfe.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Askatari ãfe pexe mãmãkĩa tsaoxõ ato fichiax koshikõi fotopakekafã ãfe afaa fiamax ichotiro.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Askatari a ãfe tare ano yonoaito anã oxõ ãfe rapati fitiroma.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Askatari a kẽro fake naneafo fe a fake yome pishta chocho amaifo omiskõixikani mãmãi yorafo omiskõifinakõiaifono.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Akka Epa Nios kĩfikãfe iskafakĩ: ‘Epa Niosi, noko omiskõimayamafe nõko pena tenetitĩa askayamai yõtaino matsi meexikakĩma,’ ixõ yoikãfe.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Askatari a omiskõiaifo nokoxii, taeyoi askakatsaxakĩma. Nã Niospa yora onifakĩ taefanitĩa tsõa askara õiyomisma. Askatari anã tsoa chipo omiskõinakama.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Akka a omiskõiaifo nõko Ifãfe xateyamano, tsoa nikeranama nai keyokeranifo. Akka afe yorafo ato noikĩ omiskõinõfoma xateni atomãi katonixakĩ.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 “Akka fẽtsa mato yoikĩ iskafaino: ‘Õikapo, nakĩa Cristo,’ mato fayanã, ‘Oa onokĩa, õikapo,’ mato faito nikayamakãfe.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Akka nã chanĩmisfo fekani, ẽ Cristora ixikani, nãfo nõ Niosxõ nõ mato yoira ikani. Nãskakaxõ tsõa atiroma keskara fakani Satanás yõshixõ mato parapaikakĩ. Nã Niospa ato katoafori nãfo ato parapaikani.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Mẽ mato yoikai iyoamano shinãsharakãfe.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 Nãskakẽ mato parapaikani: ‘Cristo mã tsõa istoma ano oa,’ ikaxõ. Nãskakẽ ari foyamakãfe. Askatari mato iskafakani: ‘Õikapo, na Cristo na pexe mẽra,’ mato faifãfe ato nikayamakãfe.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Akka nã kana peikĩ fafetanaito nõ õitiro keskara, nãskarifiai ẽ oxii xafakĩakõi ea õixikani ẽ oaito.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Akka nã naafo ano ishpifo ichanãtiro. Nãskari fakĩ keyokõichi ea tãpixikani ẽ oaito,” ato fani.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka nã penatari, nã omiskõiaifo mã keyoano, xini fakishkõi ixii, õxeri anã chaxaxima. Fishifori nai mẽranoax pakei fetsexii, askatari nã nai mẽranoafo naya naya iki fetsexii.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Nãskatari õixikani nai mẽranoax afara afeskaraito mã tãpinõ ẽ fotoaitĩa. Nãskatari keyokõi nã maitio anoax ratei fetseyanã oiaxikani. Nãskatari ea õixikani ẽ nai mẽranoax nai kõinĩ fotoiyoaito. Ẽ sharafinakõia ẽfe sharaõnoax ẽ fotoaito ea õixikani.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Nãskatari ẽfe ãjirifori ẽ yoixii ãto maneti fãsikõi manekakĩ chãi chãisafanõfo a nikakanax efe yorafo a ẽ ato katoa ichanãnõfo. Chai inoax fisti rasi efe yorafo fexikani nãno fistiax ichanãxikakĩ.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 “Akka shinãkapo ẽ mato yoinõ. Mã yõkkafiaino mã tãpitiro ãfe pei sirikiaito. Nãskakẽ ãfe peifo keyopakeaito õikĩ mã tãpitiro mãmãi chaima xiniaito.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Nãskarifiakĩ afarafo afeskaraito õikĩ mã tãpitiro mẽ chaima oaino askai fetsexii.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Ẽ mato pãraima ẽ mato yoikõi, na ẽ mato yoiai keskara nono mai anoxõ yorafãfe nayokaxoma õiyokani.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Akka nai fe mai keyoi. Akka ẽfe meka fisti keyonakama, nã ẽ mato yoiai keskakõi.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 “Afetĩara nai mẽranoax ẽ oxii tsõakai tãpiama. Nã ãjirifãfe nai mẽra ifiakaxõ tãpiafoma. Ẽrikai tãpiama. Ẽfe Epa Nios fistichi tãpia.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Akka nã Noé niyoano ini keskai, nãskarifiaxii ẽ anã oaino.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Nãskata fakafãnẽ ato maiyoamano, Noé kanõanãfã mẽra ikini, yorafo pikãta, ayakãta fĩanãkãta ikaifono.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Akka tsõa shinãyamaino mã faka faipafaxõ keyokõi ato ãsakĩ mitokõini. Nãskarifiaxii ẽ oaino ea shinãtama afara chakafaifono.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Nãskatari feronãfake rafeta ãto tare ano yonokani. Fetsa ea ari kai yamarisatatiro. Akka fetsa nẽtetiro nã omiskõipakenakafo mẽra kaxiki.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Nãskarifiai kẽro rafeta xiki renekani. Fetsa ea ari kai yamarisatanaino akka fetsa nẽtetiro nã omiskõipakenakafo mẽra kaxiki.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 “Nãskakẽ itipinĩsharakãfe oa mã moinãkafanai keskakãfe. Akka mã tãpiamaki afetĩara ẽ anã oxikai.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Nãskakẽ mãri nã keskara tãpisharakãfe. Akka pexe ifãfe mã tãpixõ afetĩa yometso nokoimãkai ixõ ãfe pexe itipinĩshara fatiro mã moixõ, a mẽra ikiax yometsoyamanõ.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Nãskarifiai mãri itipinĩsharakãfe. Akka oimara ixõ mã ea manayamaino ẽ matoki nokorisatani,” ixõ Jesús ato yoini.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato yoinõ afe keskaramãkĩ a yonoxomis shara mã tãpinõ. Xanĩfãfe mai fetsa ari kakĩ, a yonoxomis ãfe pexe ano nĩchifaini nãnoxõ a yonoxomis fetsafo a piaifo pena tii ato inãfafainõ.
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Mã mai fetsa ari katani oxõ õitoshini a yonoxomisto mã yonoxosharakõiano. Nãskakẽ akiki inimakõini a yonoxomisri inimakõini mãmãi yonoxosharakõiax.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Ẽ mato paraima. Nãskaxõ ãfe xanĩfãfe mã xanĩfo imaxõ ãfe afama mĩshtifo kexexonõ inãtiro.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Akka nã yonoxomis chakapa shinãtiro: ‘Ẽfe xanĩfo fena oimara,’ ixõ.
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 Nãskaxõ a yonoxomis fetsafori ato seteketsani. Askatari nã pãemisfo fe rafexõ ato feta piyanã askatari ato feta ayayanã.
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 Iskaratĩa ẽfe xanĩfo oimara ixõ manasharayamaino nã penata ãfe xanĩfo nokorisatani.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Mã oxõ nã yonoxomis omiskõimaxii. Nã yora keparanãmisfo fomisfo mẽra potaxii. Nãskakẽ anoax oiaiyanã omiskõipakenaka,” ixõ Jesús ato yoini.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.