Marcos 5
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Nãskata okiri ĩamãfã pokefaikanax nokonifo, Gadara mai ano.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 Nãskata Jesús kanõanãfã makinoax fotopakekafanaino, nã feronãfake niafaka yõshi chaka nanea nãno akiki oni. Nã feronãfake nã maiafo kinĩfã mẽranoax oni.
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 Mai kinĩfã mẽra ipaoni. Tsõa nexatiroma ipaoni kaninãnã nexafiaifono.
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 Akka mẽxotaima kaninãnã otexkere ata metexkere ata fafiaifono, kaninã tesa tesa aki fetsapaoni. Tsõakai afeska fatiroma ipaoni.
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 Nãskata penata kafãsata fakishchãiri kafãsapaoni, mãchifã ariri mãpepaoni maiafo anori kinĩfã mẽra kapaoni. Nãskata fiisiyanã tokirinĩ ãa tsakamepaoni.
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 Akka chai ixõ Jesús fichiax, akiki farekekeranax aõ ferotaifi ratokonõ mai chachipakefofãni.
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 — ausente —
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 — ausente —
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 Askafaito Jesús yõkani: “¿Mĩ afe anemẽ?” faito, nãato kemani: “Ẽfe ane Legión nõmãi ichapax,” fani.
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 Nãskaxõ nã nĩafaka Jesús yoini iskafakĩ: “Mai fetsa ari noko nĩchiyamape,” fani.
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 Akka nã chaima mãchifã mãnãnẽxõ kochifãfe pinifo.
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 Nãskakẽ niafaka yõshi chakafãfe iskafanifo: “Kochifo mẽra noko nĩchife, kochifo mẽra nõ ikinõ,” faifono,
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 kochifo mẽra Jesús ato nĩchini. Nãskakẽ niafaka yõshi chakafo feronãfake makinoax tsekekainax kochifo mẽra iki fetseni. Nã niafaka chakafo dos mil ini. Nã niafakafo kochifo mẽra ikiano kochifo ichoax mãfãfã ariax ĩamãfã mẽra keyopakeax ãsai fetsenifo.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Askaito õikani nã kochifo kexeafo ichoi fetsenifo. Mã fokaxõ a pexe rasi anoafo ato yoinifo, a pexe rasi pasotai ikafori ato yoinifo nã õiafo keskara. Ato askafakĩ yoiaifono nikakani yõrafã rasi fenifo kochifo ãsaito õipaikani.
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Mã nokokaxõ õiafo nã feronãfake tsaoa ini rapati shara safeax, mã shinãsharai a makinoax mã niafaka yõshi chaka tsekeano. Nãskaito õikani yõrafã rasi ratei fetsenifo.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 Nã Jesús niafakafo kochifo mẽranoa potaito õikaxõ ãto kaifo yoifokani fonifo.
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 Nãskakẽ yorafãfe yoinifo iskafakakĩ: “Jesús, nonoax katãfe, nõ mia õipaimakai,” fanifo.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 Mã Jesús kanõanãfã mẽra naneinãkafanaino, nã feronãfake niafakaya ikato, “Ẽri mefe kapai,” fani.
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 Nãskafaino, “Maa, mĩ efe katiroma. Mĩ pexe ano katãfe. Mĩ kaifofo fe kaxõ mefe yorafo ato yoitãfe a nõko Ifãfe mia sharafa, mĩo noikĩ mia sharafaki,” ixõ Jesús yoini.
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 Askafaito nikafaini nã feronãfake kani. Kaxõ nã pexe rasi anoafo ato yoini, nã Decápolis anoafo nã Jesús sharafaa keskara. “Aira, nikakapo, ¿afeskax sharamẽ?” iki fetsenifo.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 Askafata Jesús mã kanõanãfãnẽ ĩamãfã pokeferani oano yõrafã rasi ano ichanãnifo. Akka Jesús ĩamãfã ketokonõ nẽteni.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 Akka nãno nã ichanãti pexe anoa xanĩfo fisti akiki oni, ãfe ane Jairo. Jesús fichiax a nãmã feopakekafani.
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 Nãskaxõ yoini iskafakĩ: “Mã ẽfe fake xotofake nai kiki. Mĩ mẽkemã ea rãmãxoniyofe, sharax ninõ,” ixõ yoiaino,
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 Jesús afe kani, yõrafã rasiri afe fonifo. Afe fokakĩ shoiakĩ fetsanifo.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 Nã yõrafã rasi mẽra kẽro fisti ato fe kani, doce xinia aka ini isinĩ iki, imi nesemisma ini.
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 Omiskõitiani sharapai notorofo mẽra katiani, mã kori potakĩ mitotiani ini. Tsõa pishta sharafatiroma ini, askatamaroko isinĩ iki finakõini.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 — ausente —
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 — ausente —
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 Nãskaxõ ãfe tari kexa ramãkaxõ meea ãfe imi koshikõi nesetani. Nãskaxõ ãfe yora meea mã sharakõia meeni.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 Jesús mã tãpixõ ãfe sharaõnoax nã kẽro mã sharano, yõrafã rasi mẽra fesoakekafã ato yõkani: “¿Tsõa ea tari ramãkamẽ?” ato faito,
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 a aõxõ tãpimisfãfe yoinifo iskafakakĩ: “¿Mĩ meimamẽ yorafãfe mia shoiakifetsakaxõ mia pitsikinaifãfe? ¿Afeskakĩ mĩ noko yõkaimẽ tsõa ea ramãmẽ?” ixõ fanifo.
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 Askafaifono Jesús aa kemataima õiakeni, tãpixiki tsõa ramãmãkĩ.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 Nãskaino nã kẽromã ratei choayanã a sharafaa mã tãpixõ, akiki kaxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ẽ mia tari kexa ramãkax mẽ shara,” ixõ yoita a isinĩ itianiri yoini.
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 Nãskafaito Jesús yoini: “Yõxashta, mã mĩ shara ea chanĩmara faax. Nãskakẽ tanaima katãfe a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharaki,” fani.
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 Jesús mekai xateamano nã xanĩfo Jairo pexe anoax fetsafo akiki fẽkaxõ yoifekani fenifo. Iskafakĩ yoinifo: “Mã mĩ fake naaki anã nõko Ifo fekaxtefayamafe,” faifono,
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 akka Jesús ato nikakima, iskafakĩ nã xanĩfo Jairo yoini: “Ratekima, ea chanĩmara fafe,” ixõ yoini.
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 Nãskaxõ Jesús, “Tsoa nofe kaima kiki,” ato fani. Pedro iyota, Santiago iyota, ãfe exto Juan iyota ato fani.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 Nãskata mã Jairo pexe ano nokokaxõ õiafo yorafo oiakani fiisinifo nã fake xotofake manokani mã naano.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Nãskata pexe mẽra ikikaixõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskai mã oiai fiisikimẽ? Na fakekai nakeroko oxanõ,” ato fani.
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 Ato askafaito yorafãfe Jesús õsaketsanifo. Askafaifono pexe xaki mẽranoa keyokõi Jesús ato kãimani. Nãskaxõ apa yafi afa iyoni, a afe foafori afe fonifo. Nãskakanax nã fake xotofake raka ano ikifainifo.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Nãskata Jesús mẽkemã mẽtsoinĩfofã yoini: “Xotofakeshta, ẽ mia yoikai fininĩkafãfe,” faino,
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 koshikõi fininĩkafãni, nã xotofake doce xinia aka ini. Mã fininãkafãnax kani. Nãskaito õikani yorafo ratei fetsenifo. “¡Kee, õikapo! ¿Afeskaxõ otofamẽ?” fanifo.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Mã tsoa yoiki na fake xotofake nakẽ ẽ otofakĩ,” ato fani. Nãskaxõ, “Pimakãfe na fake xotofake,” ato fani.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.