Lucas 6
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Nã pena tenetitĩa Jesús aõxõ tãpimisfo fe tarepa kani. Kakĩ aõxõ tãpimisfãfe aros keskara meteskaxõ fonãikakĩ piifonifo.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Nãskakẽ fariseofãfe ato yõkanifo: “¿Afeskakĩ mã na aros keskara metesfeimẽ na pena tenetitĩa tsõa yonotiroma ixõ Moisés noko yoifinino?” fariseofãfe ato fanifo.
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Ato askafaifono Jesús ato kemani, “Akka, ¿a nõko xini Davidõnoa kirika kenenifo keskara mã õimismẽ David afaa afeska fanimẽ ãfe inafo feta fonãikõi?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Nãskax a Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. A mẽra ikikaixõ pãa fichixõ pini, nã pãa Nios inãmisfo. Nãskaxõ ãfe inafori inãni akairi pinõfo, akka nã Nios ato kĩfixomisfãfe ares nã pãa pifiamisfono. Akka fonãikĩ finakõikĩ David nã pãa pini ãfe inafo feta.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Akka ẽfe Epa Niospa ea katoni. Nãskakẽ eres fisti ẽ yoitiro a nõ atiro keskara na pena tenetitĩa,” ixõ Jesús ato yoini.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Pena fetsa pena tenetitĩa Jesús ikikaini judeofãfe ichanãti pexe mẽra anoxõ ato yoixiki. Anoxõ ato yoiaino, nãno ato fe feronãfake ãfe põya kayakai aõri ãfe mẽke yõshiya ini.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo feta fariseofãfe õinifo, na pena tenetitĩa na mẽke yõshiya Jesús sharafaimãkai ikaxõ, afara chakafaira ixõ yõapaikakĩ.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Akka Jesús mã tãpia ini a shinãifo keskara. Nãskaxõ a feronãfake mẽke yõshiya yoini: “Fininãkafãta ato nẽxpakĩa nife,” faino, nã mẽke yõshiya fininãkafãta niini.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Ẽri mato yõkanõ. Akka, ¿pena tenetitĩa afaa nõ afeskafatiromẽ, shara fayamakĩ nõ chakafatiroraka? Askatari ato ifiyamata, nõ ato retetiroraka,” ato fani.
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Nãskaxõ keyokõi ato õiakeni, a kemataima tsaoafo. Nãskata a feronãfake mẽke yõshiya yoini: “Mẽshafe,” faino nã mẽke yõshiya meshatani. Nãskax mẽke sharakõia ini.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Akka nã fariseofo fe a Moisés keneni tãpimisfo akiki õitifishkinifo. Nãskax ãa ranã yoinãnifo: “¿Nõ Jesús afeskafatiromẽ?” ikanax.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Pena fetsa Jesús kani mãchi keya ano Apa Nios kĩfikai. Arixõ fakishchãi Apa Nios kĩfishini.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Mã penano a aõxõ tãpimisfo ato kenani. Nãnoxõ doce faxõ ato katoni, aõnoa ato yoimisfo inõfo.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Nã feronãfake docefãfe ãto anefo fetsa Simón ini, ãfe ane fetsa Jesús faxoni Pedro fakĩ; fetsari Andrés ini, nã Simón exto; fetsari Santiago ini; fetsari Juan ini; fetsari Felipe ini; fetsari Bartolomé ini;
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 fetsari Mateo ini; fetsari Tomás ini; fetsari Santiago ini, nã Alfeo fake; fetsari Simón ini. Nãato ãfe kaifo feta romanõfo potapaipaoni, anã israelifo yonomanõfoma.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Fetsari Judas ini, nã Santiago fake; fetsari Judas Iscariote ini, nãato Jesús ato achimani. Nã tii Jesús ifini doce faxõ aõxõ tãpimisfo inõfo.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Jesús mãchi keya ariax fotoni, aõxõ tãpimisfo fe a mai sapa shara ano. Nãnoax aõxõ tãpimisfo mã ichanãfo inifo. Yora fetsafori ato fe inifo, Judea mai anoax, Jerusalén anoaxri feafo ini fãkafã kesemẽnoaxri. Tiro anoa fekãta Sidón anoaxri fenifo. Ãfe meka nikaxikakĩ Jesúski fenifo, aa isinĩ ikaifori ato sharafapanõ.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 A niafaka chakata ato fekaxtefaito ato makinoa Jesús potano sharai fetsenifo.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Nãskakẽ yorafãfe Jesús ramãpaikani, ãfe sharaõxomãi Jesús ato sharafapaino.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Jesús aõxõ tãpimisfo õikĩ yoini iskafakĩ: “Afaamaisfiax mã inimakõitiro. Nios Ifofaax afe mã ipaxatiro nõko xanĩfokõimãiyakẽ. Nãskakẽ mã inimatiro.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 “Nã yorafãfe fonãikĩ pipaiyaifo keskafakĩ mãri mã Nios Ifofasharakõipaiyaito mãto õiti mẽra ãfe meka shara nanetiro, mã inimasharakõinõ. Iskaratĩari omiskõi mã oiafiax chipo mã inimai fitsakõitiro Nios fe ipaxakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Anã Jesús ato yoini: “Inimakõikãfe yorafãfe mato noikaspaifono mato potayanã. Askatari mato ĩchaifono, askatari mato õikaspaifono askatari mato anekĩ chakafaifono. nãskakẽ inimakãfe eõxõ mato askafakani kiki.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Nãskakẽ mato askafaifono inimai finasharakõikãfe. Nãskaxõ a nai mẽraxõ Niospa afara sharafo mato mekexona mã fixikai. Akka nã mato chakafaifo keskafakĩ ãto xinifãferi nã Nios ato yoixomisfo chakafapaonifo ato omiskõimayanã,” ixõ Jesús ato yoini.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Akka nã kori ichapayafo Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ooa. Iskaratĩa mã kori ichapayax mã inimakõi. Akka chipo naax mã omiskõipakenaka, Nios Ifofamax kori fisti shinãkatsaxakĩ.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 “Ooa. Iskaratĩa afara ichapayax mã inimakõiyoi; akka chipo mã fonãixii. Askatari iskaratĩa mã fitsakõiyoi; akka chipo shinãmitsai mã oiaxii.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 “Yorafo sharakõira mato faifono, mã inimakõimis. Mãto xinifori nãskapaonifo, nõ Niospa meka tãpikõikẽ noko yoisharakõikanira ikanax ãa chanĩfikani,” Jesús ato fani.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Nãskata anã Jesús ato yoini: “Akka mã ea nikaito ẽ mato yoi. A mato noikaspaifo ato kopikima ato noikãfe. Askatari ato axosharakãfe.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Mato chakafaifãferi ato yoisharakãfe. Askatari a mato omiskõimamisfo Epa Nios ato kĩfixokãfe.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Akka fẽtsa mato tapasaito, ‘Takai fetsari ea afe,’ fakãfe. Askatari fẽtsa mato tari fĩaino ãa fotanõ inãkãfe, rapatiri mato fĩaito inãkãfe ãa fotanõ.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Akka fẽtsa mato afara yõkaito inãkãfe. Askatari fẽtsa mato afara fĩaito ferateyamakãfe.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Nã mã fichipaiyai keskafakĩ fetsafãfe mato axosharaifono, nãskarifiakĩ mãri fetsafori axosharakãfe.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 “Akka mã ato noikĩ nã mato noiaifos mã ato noia, askarakai sharama. Yora chakafori nãskariakani; nã ato noiaifos ato noikani. Mã askainokai, ‘Mã afarafo shara faa,’ ixõ Niospa mato yoima.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Askatari mã ato afara axoshara nã mato afara axosharaifos, askarakai sharama. Nãskariakani yora chakafori. ‘Mã afara sharafo shara faa,’ ixõ Niospa mato yoima.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Akka mã ato kori inãxõ mã ato shinãkõimis nokomãi kopifakõikanira ixõ; akka na yora fetsafãfe ea afaa kopifatirofoma. Nãskakẽ ẽ ato afaa inãpaima ixõ mã shinãkĩ mã afaa inãma, askara sharama. Nãskarifiakani yora chakafo kori inãnõnãmisfo nokomãi kopifasharakõikanira ikanax.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Akka ẽ mato yoinõ, nikakapo. A mato noikaspaifãfe mãroko ato noikãfe, ato shara fakãfe. Afara ato inãxõ ea kopifafe iyamakãfe. Mã askai Epa Nios ari mã nokoaito matoki inimayanã afara sharafo mato inãxii. Nãskax mã Nios Sharapa fake mã iki. Nãfi tsoa keskaramãki sharafinakõiaki. Epa Nios sharakõi tsõa fayamafiaino ato noikõi. Nã yora chakafori ato noi.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Nãskakẽ mãri ato noikõikãfe, nã Epa Niospa ato noikõiai keskafakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mẽxotaima fetsafo mekafayamakãfe iskafakĩ yoikĩ: ‘Nato afara chakafakĩ Niospa omiskõimapainõ,’ fakĩ. Akka mã ato askafayamaino Niospari mato mekafatiroma iskafakĩ yoikĩ: ‘Na yorafo chakafo,’ mato fatiroma. Akka yorafo fe rafesharaxõ ato raefakãfe. Mã askaino Epa Niospa matori raeshara faxii mã yorafo fe rafesharano.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Fetsafo afara inãsharakõikãfe. Mã fetsafo afara inãsharakõikẽ, matori Niospa afara ichapa sharakõifo inãxii. Akka mã fetsafo afara inãsharakẽma Niospa matori afaa ichapa inãxima, mã ato afara inãsharakõikẽma,” Jesús ato fani.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Jesús meka fetsafaxõ ato yoini iskafakĩ: “Akka yora fẽxo afe fẽxo iyopaikĩ iyotiroma, mai xato mẽra paketiro. Nãskari fakĩ fẽtsa Niospa meka tãpixoma mato yoitiroma. Askara yorafo yoiyamakãfe, mato anorima yoitirofoki.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Akka a aõxõ tãpimisfãfe a ato tãpimamis finõtirofoma. Akka mã tãpisharakõikanax ãto maestro keskara itirofo.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 “¿Afeskakĩ ifi pasta pishta fetsa feronaki ikano mã õimẽ, mãroko ifi pasta efapa feostamefixõ?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Akka, ¿mã shinãimamẽ a mã ifi pasta efapa feostamea? Akka afeskakĩ mã fetsa iskafaimẽ: ‘Yamã, ẽ mia fixonõ a mĩ ifi pasta pishta fero naki ika,’ fakĩ, mãkõi mã kakamepaimis. Mãkai afaa tãpiama. Akka a mã ifi pastafã feostamea mã tsekayokãfe. Nãskaxõ mã mã õisharakĩ a fetsa feronaki ika mã fixosharatiro. Nãskari fakĩ mã chaka xateyamaxõ mã fetsafo chaka xatematiroma. Akka mãto chaka xatexõ fetsafo mã chaka xatematiro,” ixõ Jesús ato yoini.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ifi shara fimi chakaya itiroma. Ifi chakari fimi sharaya itiroma.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Akka ififo ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ. Moxaya õikĩ nõ tãpitiro. Na keoimara nõ fatiro. Nãskari fakĩ nõ tãpitiro moxaya õikĩ, nari uvamara nõ fatiro.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Nãskari fakĩ yora sharapa meka shara yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi shara shinãkĩ. Akka yora chakapari meka chaka yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi chaka shinãkĩ. Nãskaxõ nã ãfe õiti mẽraxõ shinãi keskara yoitiro.”
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Nãskaxõ anã Jesús ato yoini: “Akka, ¿afeskakĩ mã ea Ifofafiakĩ, a ẽ mato yoiai keskara mã akimamẽ?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Ẽ mato yoinõ afe keskarafomãkĩ nã ea nikaifo, nãfãfe nã ẽ ato yoiai keskara amisfo.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Nã yõra pexe fai keskara, pexe fakĩ mai chai põkixõ mai teiki nokoxõ pexe kishi nĩchiano. Mã faka faikĩ faka poikõikĩ pexe afeskafatiroma pexemãi kerexkõikẽ. Nãskarifiakĩ yõra ea Ifofasharakõixõ afara afeskara afiaito shinãchakatiroma.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Akka nã ẽ yoiaito ea nikaito nã ẽ yoiai keskara akima, nã yora tatimato pexe fai keskara. Pexe fakĩ tãpixoma pexe kishi nĩchisharamano, a nãmã faka faikĩ potatiro. Nãskax mã pexe pãoikax chakanakõitiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa ẽfe meka nikafikĩ ea nikasharaima. Nãskakẽ omiskõipakenakafo,” ixõ Jesús ato yoini.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.