Lucas 5
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Pena fetsa Jesúsxõ foe rasi finifo ĩamãfã ketokonõxõ Genesaret anoxõ. Askafaito õikani yora rasi akiki fenifo. Niospa meka niakai fekani.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Jesús nãnoa kanõanãfã rafe rakakẽ fichini, nã kanõanãfã mẽranoax mã fotokaxõ ifofãfe ato tarafanãfã chokaifono.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Nãskakẽ nã kanõanãfã fetsa mẽra Jesús naneinãkafani, nã Simonã mẽra. Nãskaxõ yoini: “Eaya fenãmãshta kanõanãfã pitsikife,” fani. Nãskata kanõanãfã mẽra tsaoxõ yorafo yoikĩ taefani.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Mã ato yoikĩ xatexõ Simón yoini: “Nã ĩa noa ano kanõanãfã fotakãfe. Anoxõ mãto tarafanãfã potaxõ foe fixikakĩ,” fani.
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Askafaito Simón kemani: “Maestro, fakishchãi nõ yonoshina tarafanãfãnẽ fipaikĩ. Akka nõ fiama. Akka mĩ noko yoikai ẽ tarafanãfã potenõ,” fani.
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Mã ãto tarafanãfã potekaxõ foe ichapakõi finifo. Oa tarafanãfã faxteai keskara meenifo.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Nãskakaxõ nã ato fe rafeafo ato kenanifo, kanõanãfã fetsaõnoa, ato feta fii fenõfo. Nãskakaxõ nã kanõanãfã rafe foe rasi fospikõi faafono nã kanõanãfã rafe faka fospikõiax foefoya ikikerani.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Nãskara õikĩ Simón Pedro Jesús nãmã ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ifo, emakinoax katãfe, ẽ feronãfake chakakĩ,” fani.
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Simón askaito õi a ãfe rafeafori ratekõinifo Jesús foe ichapa tarafanãfã mẽra ato nanexonano.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Akka nã Simón fe rafeafo inifo, Santiago fe Juan ãto apa Zebedeo ini. Nãskakẽ Jesús Simón yoini: “Rateyamafe. Iskaratĩa yorafo ẽfe Yõshi Sharaõxõ mĩ ekeki efeikai,” fani.
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Nãskakata ãto kanõanãfã fõkata ĩamãfã kesemẽ nexakata mã Jesús fe fõkakĩ ãto afama mĩshti õifainifo.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Pena fisti pexe rasi ano Jesús ikano nãno feronãfake isinĩ iki rashkishi fetseax akiki oni. Mã akiki oxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ifo, ea sharafapaikĩ mĩ ea sharafatiro,” faito,
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Jesús ãfe mẽkemã ramãyanã yoini iskafakĩ: “Ẽ mia sharafanõ. Iskaratĩa mĩ sharaikai,” faino a rashkishi fetseai koshikõi sharatani.
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Mã sharano Jesús nĩchini iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ tsoa yoiki. Akka nã ato Nios kĩfixomis ispatãfe. Nãskaxõ ovejanã fake foxõ inãfe mia retexonõ Moisés yoini keskafakĩ. Nãskaxõ keyokõichi tãpinõfo a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharano,” ixõ Jesús yoini.
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Jesús askafaito aõnoa mẽxotaima nikakĩ finakõinifo. Nãskakanax yora kaya akiki fenifo nikakani, a isinĩ ikaifori ato sharafapanõ.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Nãskax Jesús ato makinoax kani, a tsõa istoma anoxõ Apa Nios kĩfikai.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Pena fetsa Jesús ato yoiaino nãno fariseofo tsaoafo inifo. A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori inifo. Pexe rasi Galilea anoax fekãta Judea anoax fẽkata Jerusalén anoax fẽkata inifo. Nãnoxõ Niospa ãfe shara Jesús ato õimani, a isinĩ ikaifo ato sharafapakĩ.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Nãskakata feronãfakefo nokonifo. Feronãfake finimisma ratatinĩ rataxõ iyoifokani. Nãskakata pexe mẽra ikimapainifo, Jesús ano iyopaikakĩ.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Akka afeskaxma ikitiroma inifo, yorafo ichapakõimãiyakẽ ikipanãfãfe. Nãskakanax pexe fomãkĩa inanifo. Nãrixõ nã finimisma ratatinĩ ratakaxõ fotomapakefofãnifo, yorafãfe ferotaifi Jesús nia nãmã.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Jesús õini shinãifãfe iskakakĩ na finimisma Jesús sharafai kiki ikaxõ. Nãskakẽ a finimisma Jesús yoini: “Efe yorashta, mẽ mia chaka soaxona,” fani.
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Nãskafaito õikakĩ, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo feta fariseofãfe shinãnifo iskakakĩ: “Akka, ¿na tsoamẽ na chanĩai Nios chakafakĩ mekafayanã? Akka Nios fistichi ato chaka soaxotiro,” fanifo.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Akka Jesús tãpini askafaifono. Nãskaxõ ato yõkani: “¿Afeskakĩ iskara mã shinãimẽ?
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 Akka, ¿ẽ afaa fatiromẽ? Mẽ mia chaka soaxona ẽ fatiroraka, askayamakĩ mẽ mia sharafaa ẽ fatiroraka,” ixõ ato yoini.
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 “Akka ẽ mato tãpimanõ Niosxõ ẽ ato chaka soaxotiroki nono mai anoxõ,” ato fani. Nãskaxõ a finimisma yoini: “Ẽ mia yoi, fininĩkafãta mĩ rakati fifaini mĩ pexe ano katãfe,” fani.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Nãskafaino a finimisma fininãkafani yorafãfe ferotaifi. Nãskaxõ a kamaki rakamis ãfe rakati fifaini ãfe pexe ano kani. Epa Nioski inimayanã. “Aicho, Epa Nios sharafinakõia,” faafoni.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Finikainaito õikani ratei fetsenifo. Nãskakanax, “¡Aicho, Epa Nios sharafinakõia!” inifo. Ratekõiyanã iskafakĩ yoinifo: “Akka mã nõ õi afama mĩshti shara fai,” fanifo.
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Mã askafata Jesús tsekekaikĩ õini, a ãfe xanĩfo Roma anoa kori fixomis. Nã ãfe xanĩfo kori fixomisto ãfe ane Leví ini. Akka nã ato kori fixomis ano tsaoa ini. Nãskakẽ Jesús yoini: “Efe kafe,” fani.
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Nãskafaino Leví fininãkafãta ãfe afama mĩshtifo õifaini Jesús fe kani.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Nãskata chipo Leví ãfe pexe anoxõ fista efapa ani Jesús noisharakõiyanã. Yora ichapa rasiri afe inifo. Nã xanĩfo Roma anoa kori fixomisfo. Yora fetsafori afe inifo. Nãno ato fe mĩsa ano tsaonifo.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Akka nã fariseofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesúsxõ tãpimisfo mekafakĩ taefanifo. Ato iskafanifo: “¿Afeskakĩ ato feta pita ato feta ayata mã faimẽ? Na ato kori fixomisfo feta na yora chakafo fetari mã pii,” ato faifono,
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Jesús ato kemani: “A sharafãfe notoro fenakanima, a isinĩ ikaifãfemari notoro fenakanima. Akka nã isinĩ ikaifãfe notoro fenakani.
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Akka a yora sharafoõnoax ẽ onima. Nã afara chakafakanax shinãmitsaifoõnoax ẽ oni, ato chaka soaxoxiki Epa Nios Ifofanõfo,” ato fani.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Iskafakĩ Jesús yoinifo: “Akka Juan inafãfe, fariseofãferi foni tenekõiyanã Epa Nios kĩfikĩ chai yoimisfo. Akka mĩ inafãfe mẽxotaima piyanã ayakani,” faifono,
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Jesús ato kemani: “Akka yorafo matoki feafono mã ato foni tenematiroma, feronãfake ãfiyai. Nã feronãfake mato fe ikano inimakõikĩ mã ato feta pitiro.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Akka nã feronãfake ato makinoa iyoafono ãfe yorafãfe shinãkakĩ foni tenetirofo. Nãskarifiakĩ eõxõ tãpimisfãfe inimakakĩ pitirofo. Akka mẽ ato makinoax kaano ea shinãkakĩ tsõa pitiroma,” ixõ Jesús ato yoini.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Nãskafata afianã Jesús ato yoini iskafakĩ, meka fetsafaxõ: “Tsõa sama fenaya sama xini kishi fatiroma. Nõ askafaino sama fena samama chakanatiro. Nãskatari sama fena fe sama xini isharatiroma. Nãskakẽri nã ẽ mato yoiai keskara mã nikakõixõ a mã ipaoni keskai anã mã itiroma mãmãi ea nikakõiax. A mã ipaoni keskara shinãmakita nãskax mãto yora fena keskara shara itiro.
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ farax akaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifikĩ mã shinãsharatiroma.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ farax akaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifikĩ mã shinãsharatiroma.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Akka mãmã pae ayatiakaxõ anã tsõa fata ayapaitiroma. Nãskariai iskatirofo: ‘Nã ẽ ipaoni keskara afianã ẽ askapai, ẽfe xinifãfe ea yoimisfo keskara shara nã fisti ẽ shinãi. Akka meka fetsa chaka ẽ nikapaima. Askatari meka fena chaka ẽ shinãima,’ ixõ shinãmisfo fariseofãfe,” Jesús fani.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.