Lucas 24
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Akka nã pena teneti safaro mã finõfaano nomĩkonõ fakishparikõi fonifo a Jesús maia ano. Pirofomã foifokani mã itipinĩshara fakaxõ.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Mã nokokaxõ õiafo a kini a aõ fepoitafo tokirinĩfã mã fepekemea ini.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Akka ikifaikakĩ õiafo ãto Ifo Jesús ãfe yora ano inima.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Nãskai ratekõiyanã afeskamẽ ikaxõ shinãpaiyaifono, feronãfake rafe ato ketaxamei nĩtani, ãto rapati fafekõiyanã.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Nãskaifono kẽrofo ratekõiyanã maikiri fepepakefofãnifo. Nãskaifono nã ãjiri rafeta ato yoini: “¿Afeskakĩ nã yora nia mã fenaimẽ na yora nakẽ maifamisfo mẽranoa?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Anãkai nonoma, mã otokaina. Akka shinãkapo a Galilea ano iyoxõ mato yoimis keskara.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‘¿A yora chakafãfe ea achikaxõ ea mastafono tres nia oxata ẽ anã otoxira,’ mato faito mã nikamismamẽ?” ixõ ãjiri rafeta ato yoini.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ato askafaino a Jesús ato yoimis anori shinãnifo.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Nãskakata nã Jesús maita anoax anã fekakĩ, nã once aõxõ tãpimisfoya nã fetsafori ato yoitoshinifo nã õitanaifo keskara.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Akka nã Jesúsnoa ato yoimiski chanifofãifo tii, María Magdalena ikaino Juana ikaino Santiago ãfe afa María ikaino kẽro fetsafori inifo.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Akka a aõxõ tãpimisfãfe, “Ãa chanĩkanira,” ato fanifo. Ato nikakaspanifo.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Ato askafaifono nikai Pedro fareke kaini, a Jesús maita ano õikai. Kaxõ õia kini mẽra a aõ rakoita sabanã fisti mania ini. Nãskax anã Pedro pexe ano oni, “Kee, ¿afeskaitamẽ?” ikax.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Afia pena fistichi Jesús fe rafemisfo rafe pexe rasi ãfe ane Emaús ano fonifo. Jerusalén fe Emaús once kilometro ini.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Fokakĩ yoifonifo a Jesús reteitafo.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Yoinãfofãifono Jesús atoki nokoax ato fe fãi kani.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Akka mã õifikakĩ tsõa tãpinima, Niospa ato onãtimafaino.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Askafofãifono Jesús ato kemani: “¿Tsoaõnoa mã yoifokaimẽ fãi kakĩ?” ato faino tsoa tooxinima nãno nẽtenifo shinãmitsakõiyanã.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Nãskaito nã ãfe ane Cleofás kemani: “¿Meres fisti mĩ Jerusalén ano ixõ, mĩ tãpitamamẽ na rama iskaita?” faito,
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Jesús kemani: “¿Afaa afeskaitamẽ?” ato faito yoinifo: “Jesús Nazarete anoa nõ yoi, nãatofi Niospa meka yoimiskĩ. Nãskakẽ yorafo akiki inimakõimisfo, Niosri akiki inimakõimis. Niospa ãfe sharaõxõ noko yoimis Niosxõ afama mĩshti noko faxomis. Ãfe mekapa yorafo sharafata afara sharafo noko axomis.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Nãskafiaito a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo feta nõko xanĩfofofãfe achikaxõ ato inãitafo retekaxõ mastanõfo.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Akka nã nõko kaifo israelifo romanõfo anoa ifimis ipainõra nõ famis nõko xanĩfo ixiki romanõfãfe anã noko afeskafanõfoma. Akka mã tres nia finõa a naita.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Akka nã kẽrofo nofe ikafãfe noko yoikakĩ noko ratekõiafo. Fakishparikõi a maia ano õifokaxõ õiafo ãfe yora ano ikama.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Ano ãfe yorakẽma õitakani pexe ano anã feafo. Nãskaxõ yoiafo a ãfe ãjiri rafeta atoki nokoxõ ato yoiafo keskara iskafakĩ: ‘Jesús naama, iskaratĩa nia,’ ato faafono.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Nãskakẽ nofe yora rafe chipo a maia ano fokaxõ õiafo nã kẽrofãfe yoiafo keskarakõi ika. Akka Jesús ãfe yora ano ikama.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Nãskafaifono Jesús ato yoini iskafakĩ: “Kee, mãkai afaa tãpiama, mã tatimakõi. Akka a Niospa meka yoimisfãfe yoinifo keskarakai mã chanĩmara faima.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Akka kenenifo iskafakĩ: ‘A Niospa nĩchia Cristo omiskõikõifiax, chipo Apa Nios fe xanĩfokõi ixii,’ ixõ aõnoa kenenifo,” Jesús ato askafani.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Nãskaxõ ato yoikĩ taefani a aõnoa yoikĩ kenenifo, a Moisés aõnoa yoikĩ keneni yoita, a Niospa meka yoimisfãfe aõnoa yoikĩ kenenifori; nãfo ato fe kakĩ ato yoifoni.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Mã chaima pexe rasi ano nokokakĩ nã rafeta shinãnifo: “Noko finõfainikaira,” ikaxõ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Akka nã rafeta nẽtefanifo iskafakĩ yoiyanã: “Kayamafe. Nono nofe nẽtefe mã yãtapakei kiki. Mã fakishaki,” faifono Jesús nãno ato fe nẽteni.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Nãskata mã mĩsa ano tsaoafono pixakakĩ Jesús pãa tsomainĩfofã, Apa Nios kĩfikĩ. “Aicho,” fata, nãskaxõ pãa kaxkepakexõ ato inãni pinõfo.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ato askafaito nãskakẽ koshikõi Jesús tãpinifo. Akka mã tãpiafono ato makinoax yamarisatani. Nãskakẽ anã tsõa õinima.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Nãskakẽ ãa rafe yoinãnifo: “No fe fãi okĩ a Niospa mekaõnoa yoikĩ kenenifo keskara noko yoifeaito nõ mea nõko õiti fepeisharakõia. Ãfe meka sharakõi,” ikanax yoinãnifo.
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Nãskakanax Jerusalén ano anã fenifo. Mã fẽkaxõ ato fichitoshinifo, nã Jesúsxõ tãpimisfo once a ato fe rafeafo fe ĩchanãkaxõ,
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 iskafakĩ yoiaifono: “Chanĩma, mã nõko Ifo otoa, mã Simón õimana,” ixõ yoinifo.
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Nãskaifono nã rafetari ato yoinifo nã Jesús ato fe fãi kaito õitanaifo: “Mã nõ õia noko pãa torexopakeaito,” ixõ ato yoinifo.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Nã ato yoiaifono, Jesús ato nakirafekõi nirisatani. Nãskaxõ ato yoisharakõini iskafakĩ: “Inimakõikãfe,” ato fani.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Ato askafaino ratekõinifo, “Niafaka chaka nokoki nokoara,” ikanax.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Askaifono Jesús ato yoini: “¿Afeskai mã rateimẽ? ¿Afeskakĩ mãto õiti mẽraxõ mã chanĩmara fatiromamẽ?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Õikapo ẽfe mẽke yafi ẽfe tae. Ẽkĩa. Ea ramãkapo. Akka õikapo na rãfo tsefefo. Akka niafakakai namiyata xaoyama, nã mã ea õiai keskara,” ixõ ato yoini.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Ato askafakĩ yoiyanã, ãfe mẽke toa yafi ãfe tae toa ato ispani.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Ato askafakĩ yoiaino ãto õiti mẽraxõ shinãnifo: “Jesúsmara,” ikaxõ. Nãskaxõ chanĩmara fakeratama akiki inimakõinifo. Nãskaifono Jesús ato yõkani: “¿Nono mã afaayamamẽ ẽ pipanã?” ato faito,
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 foe xoia pishta inãnifo.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Mã fixõ ãto ferotaifi pini.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Nãskaxõ afianã ato yoini: “Mẽfi mato yoiyomiskĩ mato fe iyoxõ eõnoa yoikĩ Moisésnõ nã a Niospa meka yoimisfonõ, eõnoa fanãiti kenenifo keskai nẽ askakõi,” ixõ Jesús ato yoini.
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Nãskakẽ ãfe shinãmã a kenenifo keskara ato shinãmanaino tãpikõinifo.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Ato yoikĩ iskafani: “Eõnoa yoikĩ kenekĩ iskafanifo: ‘Cristo a Niospa nĩchia mã nafiax tres nia oxata anã otoxii,’ ixõ eõnoa yoikĩ kenenifo.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Akka ẽfe aneõxõ ato yoikãfe. Jerusalén anoxõ ato yoikĩ taefakãfe. Nãskaxori nã maniafo tii anoafori ato yoifofãsafakãfe ãto chaka xatekaxõ anã Nios nikasharakõinõfo, nãskaifono ãto chaka ẽ ato soaxonikai.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Akka nã ẽ mato yoiaito, mã õiai a mã nikaifori fetsafo yoipakexakãfe.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Akka ẽfe Yõshi Shara ẽ matoki nĩchi ẽfe Epa yoiyoni keskafakĩ. Akka mã nono Jerusalén ano nẽteyokãfe, ẽfe shara matoki nĩchiyonõ nai mẽraxõ nã ẽ mato yoiai keskafakĩ mã fetsafo eõnoa mã ato yoinõ,” ixõ Jesús ato yoini.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Nãskaxõ Jesús ato iyoni Jerusalén anoxõ Betania pasotai. Nãnoxõ Jesús mẽshainãkafã Apa Nios yoini iskafakĩ: “Epa Niospa, eõxõ tãpimisfo ato kexesharapakexafe.”
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Nãskafakĩ yoiyanã ato makinoax Jesús Apa Nios ari kani.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Akka a aõxõ tãpimisfãfe iskafakĩ yoinifo: “Jesús, mĩ nõko Ifo sharakõi, nõ mĩo noikõi,” ixõ yoikanax chipo Jerusalén ano fonifo inimakõiyanã.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Nãskakẽ mẽxotaima Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Nios yoisharapaonifo. Nã tii.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.