Atos 7
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 A judeofo Nios kĩfixomis xanĩfo finakõiato Esteban yõkani: “¿Chanĩmamakĩ a mĩõnoa yoiaifo keskara?”
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Askafaito nikakĩ Esteban kemani iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, ea nikakapo. Nõko Nios fãsi sharakõixõ afetĩama nõko xini Abraham yoini, Mesopotamia ano iyoano, Harán mai ano kayoamano.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Iskafakĩ yoini: ‘Na mai anoax tsekekaini katãfe, mefe yorafoya ato õifaini. Nã mĩ kai ano ẽ mia ispaikai,’ ixõ Niospa Abraham yoini.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Nãskakẽ Abraham Caldea anoax tsekekaini kani, Harán ano ikikai. Mã anoax ãfe apa naano Niospa Abraham efeni na mai ano, na iskaratĩa nõ ika ano.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Akka Niospa afaa pishta inãyonima. Mairi fena inãnima. Akka iskafakĩ yoini: ‘Ẽ mia na mai inãxii,’ ixõ yoiyoni. ‘Akka mã mĩ nanino mĩ fenafo ẽ ato inãxii,’ ixõ Niospa Abraham yoiyoni ãfe ãfi feta fake akamano.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Askata Niospa anã yoini iskafakĩ: ‘Mĩ fenafo yora fetsa keskarakanax mai fetsa ano iyonõfo. Nãnoax ãto yonomati keskarakanax omiskõikõiyonõfo cuatrocientos xinia akani.’
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Nãskata anã yoini iskafakĩ: ‘Ẽ na yorafo omiskõimani, nã ato yonomakĩ omiskõimanaifo. Ẽ ato askafaino anoax mĩ fenafo tsekefaixikani. Mã anoax fokaxõ nã Canaán mai anoxõ ea nikasharakõixikani,’ ixõ Epa Niospa Abraham yoini.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Niospa afetĩama Abraham yoini: ‘Mĩ fake feronãfake mĩ foshki repa xatetiro,’ ixõ yoiyoni. Nãskakẽ Abraham ãfe fake Isaaca mã ocho nia ikano foshki repa xateni. Nãskarifakĩ Isaaca ãfe fake Jacobori askafani. Nãskarifakĩ Jacobo ãfe fakefo ato foshki repa xatepakeni.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 “Jacobo ãfe fakefo nõko xinifo ipaonifo, nãfãfe ãto exto José õikaspapaonifo. Nãskakaxõ Egipto anoax foaifono yora fetsafo ato inãnifo aõxõ kori fixikakĩ nãfãfe Egipto ari iyotanõfo. Askafafiaifono Epa Niospa José potanima.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 José omiskõiaito Epa Niospa ifini. Nãskaxõ shinãsharamani. Nãskakẽ Egipto anoxõ ato xanĩfokõichi José noisharakõini. Nãskaxõ xanĩfãfe José xanĩfo imani, Egipto anoxõ ãfe pexe anoax xanĩfokõi inõ.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 “Nãskakẽ Ejipto anoafo fe Canaán anoax fonãiki finakõinifo omiskõiyanã. Nãskakẽ nõko xinifãfe afaa pinifoma.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Akka Jacobo nikani Egipto anoa a piaifo ichapakẽ. Nãskakẽ nãri ãfe fakefo nĩchini a piaifo fitanõfo, nã nõko xinifo. Ari fokatsaxakakĩma foitaenifo.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Nãskakata afianã fonifo. Mã anã foafono José ãfe ochifo tãpimani. Nãskakẽ nã xanĩfo Faraón tãpini José ãfe kaifo.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Nãskata chipo José apa kenamani Egipto ano onõ ãfe fakefo fe. Nã yorafo setenta y cinco inifo Egipto ano ikifeaifo.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Nãskakẽ Jacobo kani Egipto ano ikikai. Nãnoax Jacobo nani, nãnoaxri nõko xinifori nãpanifo.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Nãskakẽ Jacobo ãfe xaofo Siquem ano fonifo maifaifokakĩ. Nã mai nõko xini Abraham afetĩama fini, feronãfake ãfe ane Hamor minini. Nã mai kini mẽra nõko xinifo maifanifo.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 “Akka mã anoax chaima tsekeaifono nã Epa Niospa Abraham yoiyoni keskai, mã Egipto anoax kaikanax fakefo ichapakõi kainifo.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Nãskatari Egipto anoax nã xanĩfo fetsa finakõiato José õimisma ini.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Nã xanĩfãfe nõko kaifofo ato pãrapaoni. Nãskaxõ nõko xinifo ato omiskõimapaoni. Ato pãraxõ ãto fakefo ato potamapaoni nã fake rama kãiyaifo nanõfo.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Ato askafaino nãnoaxri Moisés fakeni. Akiki Epa Nios inimakõini. Nãnoxõ apa feta ãfe afa ato pexe anoxõ kexesharapaoni. Tres oxe anifo kexekakĩ.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Mã tres oxe akano apa feta ãfa fẽtamã fepoxõ faka ketokonõ ratanifo. Nãnoa Faraón fake xomayato fichixõ ifini ãfe fake keskarakõi inõ.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Nãskakẽ Moisés nã Egipto anoxõ tãpiafo keskarari tãpikõini. Mã yosixõ yoikĩ tãpisharakõia ini a xanĩfãfe yoitiro keskafakĩ.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 “Mã cuarenta xinia axõ Moisés ãfe kaifo israelifo õikai kani.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Akka mã kaxõ õia Egipto anoato ãfe kaifo koshaito õini. Askafaito õikĩ timamapaikĩ, Moisés Egipto anoa feronãfake koshakĩ reteni.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Askafata Moisés shinãni: ‘Ẽfe kaifãfe tãpikani eõxõ Niospa ato ifipai,’ ixõ shinãni. Akka tsõa tãpinima.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Nãskata pena fetsa Moisés ãfe kaifo ari kaxõ õia ãfe kaifo raferi setenãifãfe õitoshini. Nãskaxõ ato raefapaita ato yoini iskafakĩ: ‘Nã yora fistifiax ¿afeskai mã setenãimẽ?’
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Ato askafaino a fẽtsa seteai Moiséski õiti fishkiyanã yoini iskafakĩ: ‘¿Tsõa mia xanĩfo imamẽ mĩ noko ĩkinõ?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Akka mĩ ea retepaimẽ nã Egipto anoa mĩ retefaiyamea keskafakĩ?’ ixõ yoini akiki õiti fishkiyanã.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Askafaito nikai Moisés onekaini Madián mai ari kani. Nãri ipaoni yora fetsa keskarax. Nãriax ãfiyaxõ fake feronãfake rafe ani.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 “Nãrixõ Moisés mã cuarenta xinia akano, tsõa istoma machi Sinai chaima akiki ãjiri nokoni, oa fanafo kooai keskara mẽranoax.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Askaito nikai Moisés rateyanã namakẽ õia fani. Nãskakẽ akiki chaimashta kaxõ õipaikĩ nika a mẽranoax Nios mekaito nikani iskafakĩ yoiaito,
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 ‘Ẽfi mĩ xinifãfe ato Nioski. Abraham ikaino Isaaca ikaino Jacobo ikaino ẽfi ãto Nioskõikĩ,’ ixõ Niospa yoiaito nikai Moisés rateyanã choani. Nãskakẽ anã ari naisnima.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Nãskaito Epa Niospa yoini iskafakĩ: ‘Mĩ zapato pekafe, nã mĩ nia ano sharakõikĩ.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Efe yorafo mẽ õia omiskõiaifãfe Egipto anoax. Mẽ ato nika tetsosikaifãfe. Nãskax ẽ fotoa ato ifiyoi. Nãskakẽ iskaratĩa Egipto ano ẽ mia nĩchi,’ Niospa Moisés fani.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 “Ãfe kaifãfe noikaspakakĩ iskafafianifono: ‘¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ nõko xanĩfo inõ noko ĩkixikĩ?’ ixõ yoifinifono. Akka Epa Niospa xanĩfo imaxõ nĩchini ãfe kaifo ifitanõ, ãfe ãjiriõxõ.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Mã Moisés kaxõ Egipto anoa nõko xinifo ifini. Mã ato ifitani oxõ Moisés afama mĩshti fani tsõa atiroma keskara fakĩ. Nã mai anoxõ cuarenta xinia ani. Nã ĩamãfãnẽ ãfe ane Õshi anoax tsõa istoma ipaonifo.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Moisés ãfe kaifo israelifo yoikĩ iskafani: ‘Niospa fatora fetsa ea keskara mato ano nĩchixii kiki. Nikasharakãfe,’ ato fani.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Nã Moisés judeofo fe tsõa istoma ano ipaoni. Nãnoax ãjiri fe mekani machi Sinai anoax, nã ãjirinĩ yoia keskafakĩ nõko xinifo yoini. Nã Moisés a noko ĩkipakexatiro Niospa meka shara fini, nã meka sharapa noko ĩkipakexatiro ixõ ato yoini.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 “Akka nõko xinifãfe nikakaspayanã chakafanifo. Nãskakanax afianã Egipto ano fepainifo.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Nãskakaxõ Aarón yoinifo iskafakakĩ: ‘Noko nios faxõfe noko ĩkinõ. Fakira Moisés kaaki nõ tãpiamaki, Egipto anoa noko efefiitaxakĩ.’
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Nãskafaifãfe Aarón ato fakka fake keskara oro ato onifaxoni. Mã ato onifaxõano yoinã retexõ inãyanã akiki inimayanã fista axonifo. ‘Aicho, nõko nios fasi sharakõi,’ fanifo ãa onifakaxõ.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Nãskakẽ Nios ato makinoax paxkani iskafakĩ ato yoiyanã: ‘Na fishifo nai mẽranoafo nõko niosra mã fatiro,’ ato fani. Akka nã Niosnoa yoimisfãfe, nãnorikõi kirikaki kenenifo iskafakĩ:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Askatamaroko mãa mã afara fetsa onifaxõ, ‘Nã nõko niosra,’ ixõ Moloc mã iyafofãsafamis. Askata mãto nios Refán ãfe fishifori mã noimis. Na nõko niosra ixõ mã afara onifanixakĩ, akiki mã inima kakãini. Nãskakẽ ẽ mãto na tsõa istoma anoa ẽ mato chai nĩchi, Babilonia finõfãi,
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 “Nãskakẽ nõko xinifãfe tsõa istomaxõ nã Moisés Niospa yoini keskafãkĩ pexe fakanax ipaonifo. Nã Niospa Moisés yoini iskafakĩ: ‘Karpa pexe fafe nã ẽ mia õimana keskara fakĩ,’ ixõ yoini.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Nãskakẽ mã xini ichapa finõta nõko xinifãfe nã karpa pexe finifo. Akka mã Josué xanĩfoxõ ato iyoni yora fetsafo potaxõ ato mai fĩaifonõfo. Niospa ato axõfaino ato mai fĩanifo. Mã askapakeafono Davidri chipo xanĩfoni.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Xanĩfo Davidki Nios fãsi inimakõini. Nãskakẽ David Nios yoini iskafakĩ: ‘Epa Niosi, ẽ pexe efapa shara mia faxopai ano Jacobo ãfe fenafo inõ,’ ixõ yoini.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Askafakĩ yoifixõ axonima, ãfe fake Salomón Epa Nios pexe faxoni.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Akka yorafãfe pexe faxõfiafono nã Nios finakõia a pexe mẽra itiroma. Niospa keyokõi ĩkinã ixõ a Niosnoa yoimisto kirika keneni iskafakĩ:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Ẽ nai mẽra ika. Nãrixõ na mai anoafo ẽ onifani tii keyokõi ẽ ĩkinã. Akka, ¿afeskakĩ mã ea pexe faxotiromẽ a fisti mẽra ẽ inõ faki kafãsaxikima?
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Akka, ¿ẽ afama mĩshti onifanimamẽ?
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 “Akka mãfi mãto xinifo keskarakĩ. Mã nikayospakõifo Epa Niospa meka mã nikakaspakõimis, chanĩmarakai mã famisma. Niospa Yõshi Sharapa mato yoimis mã nikakõimisma.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Nãskaxõ mãto xinifãfe a Niospa meka ato yoimisfo ato omiskõimapaonifo. Nãfãferi retenifo, ‘A sharafinakõia nokoki fotoxii kiki,’ ixõ aõnoa yoinifo. Akka nã sharafinakõia mã nokoki oano, mã achixõ ato retemayamea.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Niospa ãjirifoõxõ Moisés Niospa meka shara mato yoifimisno mã nikakaspamis,” ixõ Esteban ato yoini.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Esteban ato yoikĩ askafaito nikakani judeofãfe Esteban noikaspakani, akiki õitifishkikĩ finakõinifo.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Askafiaifono Esteban shinãchakanima mãmãi Niospa ãfe Yõshi Shara ãfe õiti mẽra naneano. Askata nai ari foisnĩfofãkĩ õia Niospa ãfe shara chaxasharakõiaito õini, Jesús Apa fe ketaxamei nikẽ.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “¡Õikapo! Mã nai fepekemea ẽ õikai Jesucristo Apa ketaxamei niakĩ,” ixõ Esteban ato yoini.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Ato askafaito nikakaspakõikakĩ fãsikõi fiisiyanã paopomenifo. Nãskakaxõ noikaspayanã akiki fareke ferakaxõ,
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 mã achikaxõ pexe rasi pasotai iyokaxõ nã Esteban yõaitafãfe feronãfake naetapa ãfe ane Saulo rapati inãnifo ato kexexonõ. Nãskakaxõ chipo Esteban tokirinĩ tsakaketsanifo.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Nãskafakĩ tokirinĩ tsakaketsaifono Esteban Epa Nios kĩfini iskafakĩ: “Ifo Jesús, ẽfe fẽro mẽsho ifife,” ixõ yoini.
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Nãskata ratokonõ mai chachipakefofã, fãsikõi fiisini. Iskafakĩ yoini: “Ifo, ea chakafakani kiki ato raefãfe,” ixõ yoiax nani.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.