Atos 2
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 Askata judeofãfe ãto fista Pentecostés ikaino a Jesús Ifofaafo pexe fisti mẽra ichanãnifo.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Anoxõ nikafo nai mẽranoax oa nẽfefã oi itikikerani pexe mẽraxõ nikafo.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Nãskata õiafo oa chii keskara fotopakekafãni. Oa nõko ana keskarafiax oa chii rekẽfo keskara maratamefafãinafo ini.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Askaifono Niospa Yõshi Shara ato mẽra nanetani. Askaino anã a meka fistichi tsoa mekanima. Meka fetsafãfe fisti rasi mekanifo Niospa Yõshi Sharapa ato meka fetsafamano.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Nãskaifono judeofãferi Nios Ifofapaikani Jerusalén ano ipaonifo, chai inoax fekanax. Nã Jerusalén ano inifo mai fetsa fetsatapafo anoax fekanax.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Anoxõ nikafo oa nẽfefã oai keskara nikanifo. Askaito nikaferakani a Jesús Ifofaafo ichanãfo ano ikitoshinifo. Tãpipaikani afaa afeskaimãkai ikanax. Nãskata nikafo a chai inoax feafãfe ãto mekapa mekaifãfe nikanifo, fisti rasi ãto mekapa mekaifono. “¿Afeskaxõ nõko meka tãpiafomẽ? Nikakapo,” ato fakĩ fetsanifo. Askakanax ratei fetsenifo.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 — ausente —
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — ausente —
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Akka nõ Partia anoax oni. Fetsafori Media anoax fenifo. Fetsafori Elam anoax fenifo. Fetsafori Mesopotamia anoax fenifo. Fetsafori Judea anoax fenifo. Fetsafori Capadocia anoax fenifo. Fetsafori Ponto anoax fenifo. Fetsafori Asia anoax fenifo.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Askatari fetsafori Frigia anoax fenifo. Fetsafori Panfilia anoax fenifo. Fetsafori Egipto anoax fenifo. Fetsafori nã Africa fe, Cirene chaima nikakanãfo anoax fenifo. Akka fetsafori judeofo Roma anoax fenifo;
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 nãfo judeokõifo ini. Akka a Roma anoax feafori judeokõifoma inifo. Nãskafikaxõ mã Nios Ifofakani judeofo keskara inifo. Askatari fetsafori Creta anoaxri fenifo. Askatari fetsafori Arabia anoaxri fenifo. Nõfi mai fetsa fetsatapafo anoax nõ onikĩ,” ikanax yoinãnifo. “Nãskax nõ ichanãiyoi oa chai inoax, akka nõko mekapa mekaifãfe nõ nikai. Nãskaito nikai nõ ratei,” ikanax yoinãnifo. “Na Galilea anoafo nõko mekakõichi xafakĩakõi yoikani iskakani: ‘Niospa afama mĩshti tãpikõia,’ ixõ noko yoikani nõko mekapa.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Afeskaxõ na yorafãfe nõko meka nikayamafikatsaxakakĩ noko yoiaifãfe nõ ato nikasharakõi,” ikanax rateyanã yoinãnifo: “¿Afeskai iskafomẽ?” ikanax.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Askaifãfe õikakĩ a yora fetsafãfe ato iskafanifo: “¿Afeskai na yorafo pãekanax nõko mekapa mekakanimẽ?” ixõ yorafãfe ato kaxemetsama fanifo ato õsakakĩ.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Askaifono Pedro niinãkafã Jesúsxõ tãpimisfo oncefo feta fãsikõi mekainãkafã ato yoini: “Ẽfe kaifo judeofofãfe na Jerusalén ano ikafo feta, ea nikasharakãfe.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 ¿Afeskakĩ pãekanax nõko mekapa mekakanira, mã noko faimẽ? Nafo pãekanima. Penamakai tsoa pãeima mã rama xini keyaino.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Nã mã nikai anori Niospa meka yoimisto Joel kirika keneni Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino. Nã iskanõpokoai yoikĩ kirika keneni iskafakĩ:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 A ea Ifofaifo nã maniafo tii anoa ẽfe Yõshi Shara ãto õiti mẽra ẽ nanexii. Nãfo askayoi mã chaima nõko mai keyoaino. Afia penatari mãto fenafãfe ẽfe meka yoixikani. Naetapafãfe õiafo oa namakẽ õia keskara õixikani. Anifo tiitori eõnoa namaxikani.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Askata a ea yonoxomisfori feronãfakefoya kẽrofoya ẽfe Yõshi Shara ẽ ato mẽra nanei fatora penata ẽfe Yõshi Sharaõxõ eõnoa ato yoinõfo.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Afama mĩshti tsõa õimisma afo ẽ ato ispaxii nai arixõ, nãmãxori ẽ ato afama mĩshti ispaxii. Imi yafi chii ãfe kõimãfãri õixikani ẽ ato õimanaino.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Askatari xinĩ anã chaxaxima, fakishkõi ixii. Oxeri oa imi keskarakõi õshikõi ixii. Askata nãfo askai fetseyoi mã chaima mãto Ifo oaino. Askata mã mãto Ifo nokokõiaino keyokõichi xafakĩa õixikani.
20 Veya matan boro nagugum
21 Mã askai fetseaino akka nõko Ifo yoikĩ fatorafãfe iskafaifãfe: ‘Ifo Cristo, ea shinãfe, ẽ mefe ipaxanõ,’ faifãfe ato ifixii,
21 Orot yait
22 Askatari Pedro anã ato yoini iskafakĩ: “Israelifãfe, ea nikakãfe. Mã mã tãpia Jesús Nazarete anoa Niospa nai mẽraxõ nãmã nĩchini, nãmãxõ mato afama mĩshti õimanõ afara sharafo fakĩ. Mato askafaino mã tãpinõ Niospa Jesús nĩchinikẽ.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Nãskafikẽ mãfi Jesús achixõ yora chakafo inãyameaki achixõ cruzki mastanõfo. Akka reteyoafomano Niospa mã tãpixõ Jesús nãmã nĩchini: ‘Ẽfe Fãke mato nãxoxii,’ ixõ Niospa yoini mã tãpixõ. Nãskakõikĩ mãtoõxõ yora chakafãfe reteyameafo Niospa yoini keskafakĩ.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Mã retefitafono Niospa anã Jesús otofani. Anãkai omiskõinakama. Anãkai nanakama. Anãkai natiroma.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Askatari a xanĩfo David afianori yoikĩ kirika mẽra keneni Cristoõnoa ãfe meka iskafakĩ:
25 David nati orot isan eo,
26 Nãskakẽ ẽfe õiti mẽra ẽ fãsi inimakõi Niospa ea kexesharaino. Nãskakẽ ẽ yoikĩ: ‘Nios fãsi sharakõi,’ ẽ fafafafãini. Ẽ Nios chanĩmara fakõini afe ipaxakĩ ẽfe yora ea fena faxõano.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Ea potayamaino ẽfe fero mẽsho omiskõipakenakama. Ẽfe yora mai mẽra nẽteima. Epa Niosi, mĩ ea noi. Ẽfi mĩ fakekõikĩ, ẽfe yora mĩ pisi famaima.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Ẽ nafiakẽ mĩ ea nimapakenaka. Ẽ mia ari kai, mefe ikax ẽ inimakõixii,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “Efe yora mĩshtichi, ea nikakãfe. Nõko xini David ãa yoikĩ kenenima. Jesúsnoa yoikĩ keneni. Afetĩama mã David nani. Mã nõ tãpia a maia ano.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 A nã askanõpokoai yoikĩ keneni. Niospa David yoini iskafakĩ: ‘Ẽ mia yoi na chipo kãiyai mĩ fena ẽfe Fakekõi ixii. Mia keskara xanĩfokõiri ixii. Ẽfi Nioskĩ. Ẽ mato pãraima,’ ixõ Niospa yoini. Niospa yoiaito nikakĩ David chanĩmara fani, tãpini Niospa pãrayamaino.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Nãskakẽ David tãpixõ a inõpokoai Cristoõnoa yoini iskafakĩ:
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Nã David yoini keskakõifakĩ Epa Niospa mã Jesús otoakẽ nõ õita keyokõichi.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Mã otoax mã nai mẽra kaa Apa Nios ano. Iskaratĩa xanĩfo finakõia Apa fe. Nãskaxõ Epa Niospa yoikĩ taefani iskafakĩ: ‘Ẽfe Yõshi Shara ẽ atoki nĩchixikai nãmã,’ ixõ Niospa yoini. Nãskakẽ Niospa ãfe Yõshi Shara nai mẽraxõ nãmã nĩchia. Oa nẽfefã keskara Niospa ãfe Yõshi Shara nokoki nĩchia. Nãskakẽ nõ mãto meka nikayamafikatsaxakĩ nõ meka fetsafãfe nõ mekai fetsea. Mã chai inoax oxõ mã noko nika, nõ mãto mekapa mekai fetseaito.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — ausente —
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Askata Pedro anã ato yoini: “Ẽri mato anori yoikai, israelifãfe, ẽ mato pãraima. Mã Jesús retekĩ mã mastayamea. Akka Niospa yoini Jesucristo nõko Ifokõi inõ,” ixõ Pedro ato yoini.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Ato askafaito nikakakĩ shinãnifo: “¿Afeskakĩ Jesús askafayameafomẽ?” ixõ shinãkĩ ato õitinĩ shinãketsanifo, Jesús shinãkakĩ. Askata Pedro yafi a Jesúsnoa yoimis fetsafori yõkanifo: “No fe yorafãfe, nõ mato nikai. ¿Nõ anã afeskatiromẽ?” ixõ ato yõkanifo.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Askafaifãfe nikakĩ Pedro ato yoini: “Iskaratĩa mãto chaka soakãfe anã anori shinãkakĩma. Jesús aneõxõ mato maotisafanõfo, faka mẽra ikimapakekĩ. Mato maotisafaifono yorafãfe mato õinõfo mã Jesucristo Ifofaito. Nãskaxõ ãfe Yõshi Shara mato mẽra nĩchi kikĩ mato fe rafekõinõ.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Jesús yoini iskafakĩ: ‘Fatora fetsa nõko Ifo Niospa ifixii ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanexii. Mãto fakefori, mãto fenafori a chai ikafo tiiri nã fake refonoafori Niospa ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanexii Niospa ato ifiano,’ ixõ noko Jesús yoini.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Ato askafakĩ yoita anã Pedro ato yoini ato iskafakĩ yoiyanã: “Mãto chaka soakãfe. Na yora nono nãmã ikafo ichapa chakakõifo chaka shinãmisfo. Askakakĩma mãa kexemesharakõikãfe anã askayamaxikakĩ. Mã askaito Jesús mato chaka soaxonõ mato ifixiki mã afe ĩpaxanõ,” ixõ Pedro ato yoini.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Ato askafaito nikakakĩ yora rasichi chanĩmara faifãfe, ato maotisafapanifo, ato faka mẽra ikimapakekakĩ. A ato maotisafaifo tres mil yorafo ini. Nãskax ato fe rafenifo a Jesús Ifofakakĩ taefanifo fe.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Nãskakẽ keyokõichi ato nikakõinifo a Jesúsnoa yoimisfãfe ato yoiaifono. Nãskax Jesús Ifofaafo fe rafesharakõipaonifo, a rama Jesús chanĩmara faifo. Askaxõ pãa torekaxõ ato pikĩpaonifo Jesús shinã kakĩ, a ato nãxoyamea. Nãskakẽ Nios kĩfitai fapaonifo pena tii ichanãkaxõ.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Nãskaxõ anoxõ a Jesúsnoa yoimisfãfe, nã docefãfe, afama mĩshtifo apaonifo, yonaifono ato sharafata, afara fetsafori apaonifo, nãskaxõ afama mĩshti faifãfe ato tãpinõfo. Nãskafaifãfe õikani keyokõi anoax yorafo ratenifo.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Jesús chanĩmara fakani pena tii ichanãnifo. Anoax ãto afama mĩshti paxkanãi fetsexikakĩ.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ãto afarafo ato minikaxõ kori fixõ, a afaamaisfo kori inãnifo tsoa afayakẽma.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Nãskata pena tii Nios kĩfiti pexefã mẽranoax ichanãkaxõ Nios kĩfinifo. Nãskaxõ ãto pexe mẽraxõ a Jesús ato nãxoyamea shinãkakĩ pãa torepakexõ pinifo inimakõiyanã.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 “Aicho, Nios fãsi sharaki,” ikanax inimai finakõinifo. Askaifãfe õikani a Jerusalén ano ikafãfe ato yoinifo iskafakakĩ: “Na Jesús Ifofaafo isharakõiafo,” ixõ ato yoinifo. Nãskakẽ pena tii a yora fetsafãferi Jesús Ifofaifono Niospa ato chaka soaxoni. Nãskax nã Jesús rama Ifofaifo fe ano fistiax ichanãnifo, ato fe rafekanax.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.