Atos 22
Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI
1 “Efe yora mĩshtichi, ea nikakãfe ẽ mato yoinõ ea chakafafo keskara, ea anã chakafayamanõfo,” ixõ ato yoini.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Hebreo mekapa ato yoiaito nikakani, tsoa pishta tooxinima. Askaifono Pablo anã ato yoini,
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Ẽri judeo. Tarso anoax ẽ fakea, Cilicia mai anoax. Akka ẽ nono Jerusalén anoax yosia, ẽfe maestro Gamalielxõ ẽ tãpia. Na Moisés nõko xinifo yoipaoni anori ẽ yoimis. Mẽxotaima ẽ shinãkõimis ẽfe õitifoyaxõ ẽ Nios Ifofapaikĩ. Nã mã Nios Ifofapaiyai keskafakĩ ẽri askafapaoni.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Taefakĩ a Jesús Ifofaifo ẽ ato omiskõimakĩ ẽ ato retepaipaoni. Nãskaxõ ẽ ato achixõ karaxa mẽra ẽ ato ikimapaoni, feronãfakefoya kẽrofo.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 A ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a xanĩfo fetsafãfe mato yoitirofo nã ẽ mato yoiai keskara. Nãfãfe ea kirika kenexõ inãnifo, nofe yorafo judeofo Damasco anoafo ẽ ato foxotanõ. Nãskax ẽ ari kani a Nios Ifofaafo ato fenaikai, ato achixõ Jerusalén ano ato efexiki anoxõ ato omiskõimaxiki,” ixõ Pablo ato yoini.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Akka fãi kaikĩ mẽ chaima Damasco faikaino, nãnoxõ xini keya oa luz keskarato nai mẽraxõ ea chaxakõitani.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Ea askafaino ẽ nãmã pakeni. Nãskaxõ mekaito ẽ nikani, ea iskafaito: ‘Saulo, Saulo, ¿afeskakĩ mĩ ea omiskõimanimẽ?’ ea faito.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Ea askafaito ẽ yõkani iskafakĩ: ‘¿Mĩ tsoamẽ, Ifo?’ ẽ faito ea kemani iskafakĩ: ‘Ẽkĩa Jesús Nazarete anoa, nã mĩ ea omiskõimanai,’ ea fani.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 A efe foaifãfe luz keskarato ea chaxatanaito õikani ratenifo. Akka a ea yoi mekaito tsõa nikanima.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Ea askafaito ẽ yõkani iskafakĩ: ‘¿Ifo, ẽ afeskatiromẽ?’ ẽ faito, nõko Ifãfe ea iskafani: ‘Fininãkafãta Damasco ano katãfe. Anoxõ ẽ mia yoi kaikai mĩ afaa afeskafaimãkai,’ ea fani.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Akka anã ẽ fẽro õitiroma ini, nã luzpa ea fechaxki mã ea fẽxoano. Nãskakẽ a efe foaifãfe ea mẽtsoxõ Damasco ano iyonifo.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Nãno feronãfake ãfe ane Ananías ika ini. Nãato Nios nikakõixõ a Moisés yoini keskara nikakõipaoni. Nãnoxõ judeofãfe Damasco ano ikaxõ aõnoa yoisharapaonifo.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Ẽ Damasco ano nokoano ekeki Ananías oni ea õiyoi. Mã ekeki oxõ ea iskafani: ‘Efe yorashta Saulo, anã õife,’ ea faino koshikõi ẽ anã fẽro õini. Nãskaxõ ẽ õisharakõini.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Anoxõ ea yoini iskafakĩ: ‘Nõko xinifãfe ãto Niospa mia katoa, a mia amapaiyai keskara mĩ tãpinõ. Askatari ãfe Fake sharafinakõia mĩ õinõ, ãfe meka sharafinakõia nikayanã.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Nãskaxõ mĩ ato yoixii Niosnoa, nã maniafo tii anoa, nã mĩ õiaifoya, nã mĩ nikaifo.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Nãskakẽ samarakakima koshikõi fininãkafãta maotisafe faka mẽra ikipakekafãfe nõko Ifãfe ãfe aneõxõ mia chaka soaxonõ,’ ea fani” ixõ Pablo ato yoini.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Mẽ Jerusalén ano anã oax, Nios kĩfiti pexefã mẽra ẽ kani anoxõ Nios kĩfikai. Nãnoxõ ẽ õia oa namakẽ õia ẽ fani.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Ẽ nõko Ifo õini ea iskafaito: ‘Nã Jerusalén anoax koshi tsekekaitãfe, mĩ eõnoa yoiaito mia tsõa nikaima kiki,’ ea fani.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Ea askafaito ẽ kemakĩ iskafani: ‘Ifo, mã ea tãpiafo nã ichanãti pexe mẽranoafo kaxõ ẽ ato achixõ karaxa mẽra ẽ ato ikimapaoni a mia Ifofaifo. Askatari ẽ ato koshaketsapaoni.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Askatari a mĩ inakõi Esteban reteaifono, ẽri nãno ato fe ini reteaifono. Nãskaxõ ẽ ato rapati kexexoni.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Ẽ askafaino nõko Ifãfe ea yoini: ‘Fininãkafãta fãi katãfe, mai fetsafo ari chaikõi ẽ mia nĩchikai a judeofoma ari,’ ea fani,” ixõ Pablo ato yoini.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Ato askafaito nikakani, akka fãsikõi yorafo mekainĩfofãnifo: “Na feronãfake chaka retefe anã niyamanõ,” fayanã chakafakĩ mekafanifo.
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Nãskakakĩ õitifishkikĩ finayanã fãsikõi mekakakĩ ãto rapati taa taa ayanã fomãkĩa mapo saakĩ fetsanifo.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Askafaifãfe nikakĩ a soraro xanĩfãfe ato yoini Pablo karaxa mẽra ikimanõfo, koshaketsakaxõ, nãskafaifono ato yoinõ afeskai a yorafo akiki chakai mekakanimãkai.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Akka mã metexkereakaxõ koshapaiyaifono, a soraro xanĩfo fẽtsa Pablo yoini iskafakĩ: “¿Tsõa mia yoiamẽ mã romanõ koshanõ xanĩfo yõkaxoma?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Askafaito nikai a soraro xanĩfo ãfe xanĩfokõi yoikai kani iskafakĩ: “¿Mĩ afeska faimẽ, na feronãfakeri nofe romanõ?”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Askafaito nikakĩ soraro xanĩfokõi Pablo ano kani yõkaikai. “¿Mĩ chanĩmamẽ mĩ romanõmẽ?” ixõ yõkaito, “Ẽje, ẽri romanõki,” Pablo fani.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Askafaito nikakĩ a xanĩfãfe yoini iskafakĩ: “Ẽ romanõ ixiki kori ichapa ẽ ato inãni, akka taeyoi ẽ romanõ iyopaonima,” faito nikaki, Pablo kemani iskafakĩ: “Akka ẽfi romanõkõiki,” fani.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Ato askafaito nikakani a koiro fichi koshapaiyaifo a makinoax fonifo. Nã soraro xanĩfãfe mã tãpiax Pablo romanõkõikẽ nikai ratekõini cadenãnã ato metexkerekamax.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Nãskata pena fetsa soraro xanĩfokõichi tãpipaikõikĩ judeofãfe aõnoa afaa yoiafomãkĩ, a cadenãnã menexafo mẽpeni. Nãskaxõ ato ichanãfani a Niosnoa ato yoimisfo ato kexemisfoya, a xanĩfokõifo. Nãskaxõ Pablo kãimaxõ ãto ferotaifi nĩchini.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.