Atos 21

Niospa meka fena Jesucristoõnoa (YAANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anoa a Nios Ifofaafo nõ ato õifaini, kanõanãfãnẽ nõ nanekaini kaax Cos ano nõ nokoni. Anoax kaax pena fetsa Rodas ano nõ nokoni, anã anoax kaax Pátara ano nõ nokoni.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Nã Pátara anoxõ kanõanãfã nõ fichini Fenicia ano kaino, não nõ nanekaini.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Kakĩ fakafã nakirafe Chipre mai toomãfã nõ õifaini. Nã Chipre mai nõko põya mishkiori ini. Nã finõfaini kaax Siria ano nõ nokoni. Nãnoxõ pexe rasi Tiro fai fototai nokoxõ kanõanãfã mẽranoa afama mĩshtifo mãpemanifo.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Nãnoa a Nios Ifofaafo nõ ato fichini, nãno nõ ato fe siete nia oxani. Nãfãfe Pablo yoinifo Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmanaino iskafakakĩ: “Jerusalén ano kayamafe. Anoxõ mia retepaikani kiki,” ixõ yoinifo.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Askafaifono mã siete nia finõta nõ anoax kaino, keyokõi ãto ãfifo fe ãto fakefo fe nofe fonifo pexe rasi pasotai. Nãnoxõ nã mãshifã anoxõ ratokonõ mai chachipakefofã nõ Epa Nios kĩfini.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Nãskata mã nõ kakĩ nõ ato yoisharaketsata, kanõanãfã mẽra nõ naneinãkafani, akka atii anã fenifo ãto pexe ano.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Nãskata kanõanãfãnẽ nõ kai Tiro ano nõ nokoni, nãnoax kaax Tolemaida ano nõ nokoni. Nãnoax a Nios Ifofaafo fe nõ ato fe yoinãsharakõini, askatari nãno nõ ato fe oxa fishtiyoni.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Nãskata nãnoax kaax pena fetsa Cesarea ano nõ nokoni. Nãnoax Felipe pexe ano nõ kani. Nã Felipe Niospa meka shara yoimis ini. A Jesús Ifofaafãfe afetĩama Felipe ifinifo Jerusalén anoxõ a piaifo ato paxkaxonõ. Seis feronãfake fetsafoya Felipe ifinifo ato feta yononõ. Nãato pexe ano nõ nẽteni.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Felipe fake xotofake cuatro inifo fenemais. Nãfãfe Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmanaino ato yoipaonifo.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Nãno nõ oxa ranãni, nãno Judea anoax feronãfake ãfe ane Agabo nokoki nokoni. Nãato Niosnoa yoimis ini, a inõpokoai yoikĩ.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Mã noko ano nokoxõ, Pablo ãfe nanexemeti fĩata, aõ metexkere ita aõ otexkere ini. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Niospa Yõshi Sharapa ea yoi Jerusalén anoxõ judeofãfe na nanexemeti ifo iskafaxikani. Nãskaxõ yora fetsafo inãxikani,” ixõ Agabo ato yoini.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Noko askafaito nikakĩ Cesarea anoafo feta, “Jerusalén ano kayamafe,” nõ Pablo fani.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Askafaifono Pablo noko kemani iskafakĩ: “¿Afeskakĩ mã oiaiyanã mã ea shinãmitsamanimẽ? Mẽ itipinĩshara ea nexayamakakĩ ea retekani Jerusalén anoxõ, nõko Ifo Jesúsxõ ea askafakani,” Pablo noko faito,
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 nõ anã afaa fanima noko nikayamaito. Nãskaxõ nõ yoini iskafakĩ: “Nõko Ifãfe nã mia apaiyai keskafanõ,” ixõ nõ yoini.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Mã askata nõ itipinĩ fani, nãskax nõ Jerusalén ano kani.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Nõ kaino a Nios Ifofaafo ranãri nofe fonifo Cesarea anoax. Nãfãfe noko iyonifo feronãfake ãfe ane Mnasón pexe ano, nã Mnasón Chipre anoa ini. Nãato afetĩama Nios Ifofakĩ taefani. Nãskaxõ ãfe pexe anoxõ noko ifini ano nõ oxanõ.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Mã nõ Jerusalén ano nokoano a nofeta Jesús Ifofamisfãfe noko ifinifo nokoki inimakõiyanã.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Askata pena fetsa Pablo nofe kani Santiago õikai. A Nios Ifofaafo ato kexemisfori nãno inifo.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Mã atoki nokoxõ Pablo ato yoisharakõini. Nãskaxõ ato yoipakeni a Niospa aõxõ a judeofoma ato chanĩmara famakõikẽ.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Ato yoiaito nikakakĩ, “Nios fãsi sharakõi,” fanifo. Nãskaxõ Pablo yoinifo iskafakakĩ: “Nofe yorashta, nõ mia yoisharapai, mã mĩ õimiski na judeofãfe ichapakõichi mã nõko Ifo Jesús chanĩmara fafiakaxõ, nãfãfe a Moisés yoini keskara nikapaikõimisfo.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Nãfãfe yoiafo judeofo a yora fetsafo mẽra ikafo mĩ ato yoikẽ iskafaki: ‘A Moisés yoini keskara nikayamakãfe,’ ixõ mĩ ato yoikẽ, ‘Askatari mãto fakefo foshki repa xateyamakãfe, askatari a mã imis keskai anã askayamakãfe,’ ixõ mĩ ato yoimiskẽ.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Akka, ¿nõ afeskaimẽ, yorafãfe nikakani mã mĩ nono oano?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Akka nã nõ mia yoiai keskafe. Na cuatro feronãfakefãfe Nios yoiafoki iskafakakĩ: ‘Epa Niosi, mĩ noko yoia keskai nõ askakõikai,’ ixõ yoiafoki.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Akka na cuatro feronãfake fe Nios yoiti pexefã mẽra katãfe, nõ imis keskai ato fe ife mãto chaka soaxikakĩ. Mĩ ato kopifaxõfe mato testeaifono. Mĩ ato askafaito õikakĩ keyokõichi tãpitirofo a mĩõnoa yoiaifo ãa chanĩkani. Askatamaroko mĩri a Moisés yoini keskara mĩ nikakõimis.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Akka a judeofofãfema a Jesús Ifofaafãfe mã chanĩmara fakõinafo. Akka mã nõ ato kirika kenexona iskafakĩ: ‘Nõ nami pitiroma na nõko niosra ixõ afara onifakaxõ fetsafãfe inãfono. Askatari yoinãfo ãfe imiri nõ ayatiroma. Askatari yoinã ina fakaxõ tetoxakafo ãfe imi foyamaitori ãfe nami nõ pitiroma, askatari nõko ãfima nõ chotatiroma, kẽromãri ãfe fenema chotamatiroma,’ ixõ nõ ato yoia,” Pablo fanifo.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Nãskafaifono nã cuatro feronãfake Pablo ato iyoni. Nãskata pena fetsa ato fe Nios kĩfiti pexefã mẽra ikini, ãto chaka soaxikakĩ. Nãskata a Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini xanĩfo yoixiki a Epa Niospa yoini keskara afetĩa keyoimãkai, nã tiitori yoinã retexõ Epa Nios inãpaikakĩ.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Mã siete nia ikano judeofo Asia mai anoax fokaxõ Nios kĩfiti pexefã anoa Pablo õikakĩ yorafo yoinifo Pablo chakafakĩ mekafanõfo. Ato askafaifono Pablo achinifo.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Mã Pablo achikaxõ fãsikõi ato yoinifo iskafakakĩ: “Israelifãfe, nofeta nãkifẽkape, a na feronãfake kafãsakĩ yorafo ato pãrafofãsa famiski. Nõko maifo tii anoa ato chakafakĩ yoimiski. Askatari a Moisés noko yoini anori nikayamakãfe ato fai. Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã chakafakĩ mekafai. Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã sharafinakõifiano chakafaa, a mẽra nõko kaifoma griego yorafo ikimana,” fanifo.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Akka taeyoi Pablo õinifo pexe rasi ano nã Trófimo fe kafãsaito. Nã Trófimo Efeso anoa ini. Na Pablo nõko Nios kĩfiti pexefã mẽra Trófimo ikikinaki ixõ shinãnifo aa yamafiano.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Nãskakẽ pexe rasi anoax mekai fetsenifo, nãskaifono yorafo nikaferakani ichonifo. Nãskakaxõ Pablo achikaxõ Nios kĩfiti pexefã mẽranoa kãimanifo. Nãskata Nios kĩfiti pexefã koshikõi feponifo.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Nãskaxõ mã chaima reteaifono, romanõ anoa sorarofãfe ãto xanĩfãfe nikani pexe rasi Jerusalén anoafãfe yõachẽpeaifãfe.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Nãskaifãfe nikakĩ a soraro xanĩfãfe a afe rafeafoya ãfe sorarofo ichanãfani. Nãskax ato fe koshikõi ichoni yorafo mẽra, a soraro xanĩfo ãfe sorarofo fe kaito õikakĩ anã tsõa Pablo seteketsanima enerisafanifo.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Nãskata a soraro xanĩfãfe mã Pabloki kaxõ mã achixõ, cadenãs rafeta ato metexkere amani. Nãskaxõ chipo yõkani tsoamãki, askatari afaa afeska faamãki.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Akka askafaino yorafo fanĩrira mekai fetsenifo anoris yoinifoma. Nãskai mekai fetseaifono soraro xanĩfãfe tãpitiroma ini. Nãskaxõ sorarofo mẽra ato iyomani.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Mã chaima sorarofo mẽra nokoikaino, anoxõ yorafãfe retepaiyaifono, sorarofãfe Pablo chishtokaxõ iyonifo yorafãfe afeska fanõfoma.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Nãskakẽ keyokõi acho fokani fãsikõi mekafonifo. “Aa chaka reterisafakãfe,” ato faafonifo.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 A sorarofo ika mẽra mã ikimanaifono, a sorarofãfe ãto xanĩfo Pablo yõkani: “¿Ẽ mefe pishta mekatiromẽ?” faito soraro xanĩfãfe kemani iskafakĩ: “¿Griego mekapa mĩ mekatiromẽ?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Akka, ¿mĩmamẽ a Ejipto anoa afetĩama xanĩfo potapaiyanã cuatro mil yorafo tsõa istoma iyoni?” ixõ xanĩfãfe yõkani.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Askafaito nikakĩ Pablo kemani iskafakĩ: “Maa, ẽma. Ẽfi judeoki. Ẽfi Tarso anoax fakeakĩ nã pexe rasi Cilicia mẽranoax. Akka na yorafo ẽ ato yoinõ ea yoife,” faito,
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 nã soraro xanĩfãfe, “Mĩ ato yoitiro,” fani. Nãskafaino Pablo kipiti ano niinãkafã mẽshainãkafã, “Mekayamakãfe,” oinoma ato fani. Mã ato nishpafaxõ hebreo mekapa iskafakĩ ato yoini:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.