1 Coríntios 9
Yaminahua NT (YAA_TBL) vs AAI
1 Nios fistifi ẽfe Ifokĩ. Nã ea yonomapaiyai keskara ẽ atiro. Tsõakai ea yonomatiroma. Jesús ea nĩchini ẽ aõnoa yorafo yoinõ. Akka nõko Ifo Jesús mẽ õisharakõini. Aõnoa ẽ mato yoiaito mã chanĩmara fani. Nãskakẽ nõko Ifo Jesús ẽ yonoxonaõxõ Jesús mã Ifofai.
1 Kwanotanot ayu i fatufatum wanawanan ama’am? Naatu kwanotanot ayu i men Regah ana tur abarayan? Naatu ata Regah Jesu Keriso men aitin? Naatu kwanotanot kwa i men ayu au abowabow ana ro’on?
2 Fetsafãfe shinãkakĩ iskafamisfo: “Niospakai Pablo nĩchiama Jesúsnoa noko tãpimanõ,” ixõ anori yoimisfo. Fetsafo mekaino anori shinãyamakãfe. Ẽ mato yoiaito mã nõko Ifo Jesús chanĩmara fai. Nãskakẽ mã tãpitiro chanĩma Niospa ea nĩchini ẽ mato Jesúsnoa yoinõ.
2 Sabuw afa ayu men tur abarayan na’atube hinabubuwu na’at, baise kwa boro ayu kwanabuwu, anayabin kwa ayawas Regah wanawananamaim ebi’obaiyi, turobe kwa i ayu au bowabow ana ro’on, imih ayu i Regah ana tur abarayan.
3 A ea ĩchakakĩ mekafaifono iskafakĩ ẽ ato kematiro:
3 Sabuw ayu tegam tiu’uwu ana maramaim ayu iti na’atube ao awawasfafaru.
4 Fetsafãfe Jesúsnoa yoiaito nikakakĩ afaa kopi yõkaxoma kaxpa ato pimamisfo. Akka ẽ mato Jesúsnoa yoiaito nikakakĩ, ¿eari afaa kopi yõkaxoma kaxpa eari pimatirofomamẽ?
4 Aki a bowabow isan ai ef ema’am boro anaa, anatom ai en?
5 Ẽ akai keskafakĩ Pedrori Jesúsnoa yoifofãsafamis. A Jesús nĩchiafãfe fetsafãferi Jesúsnoa ato yoifofãsafamisfo. Jesús ãfe extofãferi ato yoifofãsafamisfo. Nãfo kẽro Jesús Ifofaafo fe fianãkaxõ Jesúsnoa ato yoifofãsafaifono ãto ãfifori ato fe fofãsamisfo. ¿Nãfãfe ãto ãfifãfe Jesús Ifofaafo fe fianãfo keskari ẽri nã kẽro Jesús chanĩmara faa fe ẽ fianãtiromamẽ eferi kafãsanõ?
5 Ai ef ema’am karam boro toutabin babin baitumatumayah bairi anaremor, tur abarayah, afa ata Regah Jesu taitin naatu Cephas tisisinaf na’atube ai en?
6 ¿Afeskakĩ ẽ Bernabé feta nõ mato Jesúsnoa yoifikĩ nõ yonoimẽ, a nõ yopai yafi a nõ piai fixikĩ? Akka fetsafãfe Jesúsnoa mato yoifikakĩ yonokanima nõ akai keskafakĩ. Akka afara yopaifono mã ato inãmis. Akka a nõ yopai kaxpa nõ fimisma, yonoxõ nõ fimis.
6 Ai ayu Barnabas airi’imo, ai aa ai tom isan anama anabow?
7 Anã meka fetsari ẽ mato yoinõ. Sorarofãfe kaxpa yonokanima. Ãto xanĩfãfe a piaifo ato inãkani. Askatari ato kori inãkani. Nãskarifakĩ yora tare fanamisto ãfe tare foaisharano ãfe yono pitiro. Askatari fakka kexemistori ãfe fakka chocho fĩaxõ ayatiro. Nãskarari a Jesúsnoa yoimisfãfe a piaifo fitirofo pixikakĩ tsõa kopifaxoma.
7 Baiyowayan orot ebowabow men i taiyuwin ana baiyan ebitin. Naatu orot yait masaw bowayan ana masawamaim grape ro’oro’on boro nirut, naatu bobaituw kaifenayah ana cow hai nun boro natom.
8 Nã ẽ mato yoiai keskara yõra mekama. Akka Moisés nãnori kirika keneyoni Niospa meka yoikĩ.
8 Ayu men orot ana roubabaruwen fairamaim ao’omih, anayabin God ana obaiyunen tur i ta’imon nati na’atube eo ema’am.
9 Moisés Niospa meka kenekĩ iskafani: “Nã fakka keskara nexakaxõ xiki peama peama amamisfo ãfe xaka potaxikakĩ. Nãskakẽ ifãfe renextiroma xiki xaka pinõ ifomãi yonoxokĩ,” ixõ Moisés Niospa meka yoikĩ kirika keneni. Akka fakkaõnoa Niospa yoinima. Yorafoõnoari yoini. Nã Jesús yonoxomisfoõnoa yoini. Nãskaxõ afaa kopifaxoma fitirofo yopaifo Niosnoa ato yoikakĩ. Askatari fetsafãfe tare kexexõ shinãtirofo iskakakĩ: “Ẽ na tare kexeakĩ nãskakẽ ẽ tarepanoa afama mĩshti fipa,” ixõ shinãtirofo. Nãskarifakĩ a Niospa meka ato yoimisfãfe a piai fitirofo.
9 Moses ana ofafaramaim kikirum iti na’atube eo “Bobaituw wabin ox sanabey nawawas kweyakweyaren ana veya men awan kwana’utan.” God iti na’atube eo’o kwanotanot i ox isan eo?
10 — ausente —
10 En baise, iti tur eo i anababatun it isat eo, turobe iti tur hikikirum it tananowar isan, anayabin orot yait me ebifufubiy naatu orot yait ai ro’on rab ekibikib, hairi nuhih fot hima tebowabow anayabin hairi boro nowah nowah hinafaramih hinabow.
11 Nãskarifakĩ nokori kopikiri a nõ yopai mã noko kaxpa inãtiro afaa kopi yõkaxoma.
11 Ayubit ana ub gewasin kwa wanawanamaim atatanum isan, kwa biyane sawar baibaisi isan ana bifefeyani, kwanotanot i ra’at kwanekwan?
12 Fetsafãfe Jesúsnoa mato yoiaifono nikakĩ nã yopaifo mã ato inãmis. Akka nõ mato taefakĩ yoiyoni. Nãskakẽ mã noko afama mĩshti inãtiro fetsafo finõmainĩfofã. Mã noko afama mĩshti inãfitirokẽ nõ mato afaa yõkamisma. Nãskaxõ nõ tenemis. “Nõ ato kori yõkaito anã noko nikapaitirofoma,” ixõ nõ shinãmis. Nãskakẽ nõ mato afaa yõkapaimisma.
12 Orot afa tebowabow baibais kwabitih na’atube, aki auman karam boro baibais kwaniti.
13 ¿Mã tãpiamamẽ? Nõko kaifo judeofo na Nios kĩfiti pexefã mẽra femisfo a piaifo. Nã piaifo Nios inãxikakĩ. Nãskakẽ a Nios kĩfiti pexefã mẽra yonomisfãfe a piai kaxpa pimisfo tsõa kopifaxoma.
13 Kwaso’ob orot iyab Tafaror Bar gagamin wanawanan tebowabow hai bay i Tafaror Bar ana siwarane tebaib, naatu orot iyab gem kakafiyinamaim sibor te’aa auman i gem kakafiyin tafanamaim sibor turin tebaib.
14 Nãskarifakĩ nõko Ifãfe yoini iskafakĩ: “Fẽtsa ẽfe meka shara fetsafo yoiaito nikakakĩ nã nikaifãfe a yopaifo ato inãtirofo,” ixõ nõko Ifãfe yoini.
14 Ef i ta’imon, Regah ana obaiyunen turamaim na’atube eo, “Sabuw iyab tur gewasin tibibinan hai ma gewas isan baibais kafai i nati’ine nan hinab.”
15 Nãnori nõko Ifãfe yoifinikẽ ẽ mato afaa pishta yõkamisma. Mato Niospa meka yoifikĩ ẽ mato kirika kene fomaima: “Ea kori inãnõfora,” ixõ. Nãskakẽ tsõa ea yoikĩ iskafatiroma: “Pablo ato kori fĩapaikĩ ato Jesucristoõnoa yoimis,” ixokai tsõa eõnoa anori yoitiroma. “Akka Pablo ato kori fĩamiski ato Jesucristoõnoa yoikĩ,” ea mã faito ẽ rãfipaitiro. Nãskaxõ ẽ mato afaa pishta yõkamisma: “Pablo kori fia,” mã ea fanõma.
15 Baise ayu iti fair men kafa’imo ta abutubun, naatu iti fef akikirum i men sawar ta kwa biyane bain isan anot ao’omih! Baise mi’itube ata morob, men basit ata ma sabuw afa au ora’ara’at tur hitabotabir yabin en tamatar.
16 “Ẽ mato afaa yõkatama Jesúsnoa ẽ mato yoimis. Nãskakẽ ẽ sharafinakõiakĩ,” ixokai ẽ yoitiroma kakapaiyanã. Akka Niospa ea katoxõ ea nĩchini ẽ Jesúsõnoa ẽ yoifafãinõ. Akka ẽ Jesúsõnoa yoiyamaito Niospa ea omiskõimatiro.
16 Tur gewasin abibinan isan men imaim au fair anab anao ra’ara’atamih, nati bowabow i ayu hiyunu abowabow. Naatu tur gewasin men ana bibinan kakafin anababatun boro isou namatar!
17 Ẽ yoikĩ iskafamis: “Epa Niosi, mĩ Fakeõnoa ẽ yoipai,” ixõ ẽ yoikẽ Epa Niospa ea afara inãtiro. Akka ẽa ẽ yoima. Niospa ea nĩchini Jesúsnoa ẽ ato yoinõ. Nãskakẽ nã ea yoini keskara ẽ ato yoimis.
17 Anayabin iti bowabow au kokomaim ata rubin ata bowabow baiyan boro atab, baise God ana kokomaim ayu rubinu ana bowabow itu abowabow.
18 Akka ẽ Niospa meka shara yoimiskẽ, ¿afaa ea Niospa inãimẽ? Ato Niospa meka yoixokai ẽ afaa ato yõkamisma. Askaxorikai ẽ ato yoimisma iskafakĩ: “Niospa mato yoikẽ Jesúsnoa ẽ mato yoifafainaito a ẽ yopai ea inãnõfora,” ixokai ẽ ato yoimisma. Akka ẽ Niospa meka ato yoipai afaa yõkaxoma. Nãskax ẽ inimasharakõi Epa Niospa ea inimamaino.
18 Imih baiyan isan men anao, baise veya kebor abaibimaim Tur gewasin ana binan, ana baiyan en. Naatu men ayu binanuyan anarouw kwa anifefeyanimih.
19 Ẽkai tsõa yonomatima. Nãskafiax ẽakõi ẽ mãto yonomati keskarakõi. Nãskakẽ keyokõi yorafo ẽ axosharapai ato Jesús chanĩmara famaxikĩ. Nãskax ẽ yorafãfe ãto yonomati keskaraki. Akka nã Nios Ifofaafoma ẽ ato fe rafemis ãto feyafati shara keskara ixõ ẽ ato yoiaito, Jesús Ifofanõfo ẽ Niospa meka yoiaito.
19 Ayu i men yait ta ana fafatum wanawanan ama’ama’amih. Baise ayu taiyuwu ayara’iyu sabuw etei hai akir wairafin amatar, saise sabuw moumurih ananawiyih Keriso hinaso’ob.
20 Ẽfe kaifo judeofo fe ẽ ikax nã ikaifo keskari ẽri ato keskara ipai. Ẽ ato keskara ikaito ea õikakĩ Jesús chanĩmara fatirofo. Nõko xini Moisés nõko kaifo yoipaoni keskarakai iskaratĩa anã ẽ nikaima. Akka ẽ nikayamafikĩ a Moisés yoipaoni keskara nikamisfo fe ẽri ato fe ixõ Moisés yoini keskara ẽri askai ato Jesús chanĩmara famaxikĩ.
20 Jew sabuw wanawanahimaim ayu Jew orot amamatar, saise ana buwih, sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am ayu imaim ama’am, (baise ofafar men abi’ufunun) saise sabuw ofafarane ana botaitih.
21 Nãskakẽri nã Moisés yoini keskara nikaifoma fe ẽ ato fe ixõ nã Moisés yoini keskara ẽ akima ato Jesús chanĩmara famaxikĩ. Ẽ nãskafafiamiskẽ Cristo ea yoini keskara ẽ amis. Ẽ nikasharaxõ nã fisti ẽ kachikiri fatiroma.
21 Sabuw iyab ofafar ufunane tema’am, ayu i hai ma’abe bairi ama’am, (iti na’atube asisinaf i men God ana ofafar ufunane ama’am baise Keriso ana ofafar wanawanan ama’am) saise sabuw ofafar ufunane tema’am abow Keriso wanawanan tirur.
22 Jesús chanĩmara faafãfe ranãrito Niospa meka tãpisharayokanima. Ẽ nã keskarafo fe ikax ẽri ẽ ato keskara ipai eari Jesús tãpimasharanõ. Nã ea tãpimana keskara ẽri ato tãpimasharanõ. Nãskatari fatora fetsafo fe ẽ ikax ẽ ato keskarari ẽ ipai. Eõxõ Jesús chanĩmara fakanax afe isharapakexanõfo.
22 Sabuw ririmih wanawanah ayu ariririm, saise ririmih anabuwih. Sawar ta ta etei hai naniyan amatar sabuw etei isah abotawiy, saise ef menatanane nabobotawiy sabuw turin aniyawas.
23 Nãskakẽ ẽ askafakĩ ẽ ato Jesucristoõnoa tãpimasharai nã chanĩmara faifono ẽri ato fe inimai finakõitiro.
23 Ayu iti asisinaf anayabin Tur gewasin isan, saise tur gewasin ana baigegewasin turin anab.
24 Akka mã mã tãpia nã naetapafo xonõnõnãxikakĩ ichotirofo yora ichapafãfe ato õiaifono. Akka nã koshi fistichi ato xonõtiro. Nãskakẽ akiki xanĩfo inimakĩ afara shara fetsa inãtiro. Nãskakẽ kerexkai ichotirofo fetsafo xonõpaikani. Akka ichoyokanaxma tae fenai ichoyofofãfofãitirofo feyafaxikakĩ xokenãxikakima. Nãskarifakĩ nõko Ifo Jesús kerexkai yonosharaxokãfe afara chakafo fayamaxikakĩ. Akka Niospa mato yoiaito nikakĩ akãfe Jesús feyafaxõ Ifofaxikakĩ mã akiki nokoaitĩa mato afara shara inãnõ. Akka nã ichokĩ ato xonõa xanĩfãfe afara shara inã keyotiro. Akka Niospa noko afara inã keyonakama.
24 Nunuwayah kwana’itih, sabuw etei tinununuw baise orot ta’imon boro nanunuw so’ar ana siwar nab. Imih yuwa kwana’asfofor kwananunuw saise siwar kwanab.
25 — ausente —
25 Fafowayah etei bai’a’it fokarin wanawanan hinarun naatu hinan hai siwar hinab, nati siwar i boro natafofor, baise it abisa tasisinaf i ata siwar wanatowan ema’am bain isan tabowabow.
26 Nãskakẽ ẽ Jesús fisti yonoxoni afaa fetsa shinãtama. Akka ẽa ẽ kaxpa mato yoimisma. Niospa ea shinãmanaino ẽ mato yoimis. Naetapafo xonõnõnãpaikani mẽstekõi ichotirofo. Nãskarari ẽ mẽstekõi ika. Ẽfe Ifãfe ea yoiai keskarakõi ẽ iki akiki nokosharaxiki.
26 Isan imih ayu men orot afa tinununuw kwanekwan na’atube anununuwamih baise au etawanamaim anununuw, na’atube au baiyow i men asir aroberob kwanekwan, orot baiyowayan eroberob kwanekwan na’atube.
27 Ẽa ẽ apaiyai keskara ẽ akima. Ẽfe Ifãfe ea amapaiyai keskara ẽ aki. Ẽ tenepaifikĩ ẽ tenetiroma Jesús Ifofasharaxikĩ. Ẽ xokenãfiakĩ ẽ tenetiroma Jesúsnoa yoikĩ. Jesús fistichi ea yonomatiro. Nãskakẽ ẽ fetsafori yoifafãini Jesús Ifofaxõ yonosharaxonõfo. Nãskakẽ Niospa ea yoia keskara ẽ ayamax ẽ fenotiro, afianã ẽ Nios yonoxotiroma. Niospa anã ea yonomatiroma. Ẽ fenopaima. Nãskakẽ nã ẽa ẽ apaiyai keskara ẽ akima. Ẽfe Ifãfe ea amapaiyai keskara, nã fisti ẽ aki.
27 Baise ayu biyou arab baikwatutunen fokarin aitin ayamutufur. Imaibo tur sabuw afa isah abibinan saise etei nunuw wanawanan hinarun asir ayu boro hinabotaitu siwar baina’e anama.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.