1 Coríntios 11
Yaminahua NT (YAA_TBL) vs AAI
1 Akka na Cristo akai keskara ẽri aki. Akka mãri nã ẽ akai keskara akãfe.
1 Ayu Keriso abi’u’ur na’atube kwa ayu kwani’u’uru.
2 Mã ea shinãmiskẽ ẽ mato aicho fai matoki inimakĩ. Nã ẽ mato yoimis keskara mã nõ feyafamiski. Nã mã nikafafãini.
2 Ayu sawar ta ta’amaim mar etei kwanunuhu isan naatu bai’obaiyen abit kwabukikin kwama’am isan, a merar ayi abobora’ara’ahi.
3 Efe yora mĩshtichi, ẽ afara ẽ mato yoipai mã tãpinõ. Cristofi keyokõichi nõko Ifokĩ. Nãskarari kẽrofãfe ãto ifo ãto fenefo. Akka Cristo ãfe Ifokĩ Epa Nios.
3 Baise boun ayu akokok kwa etei kwanaso’ob gewas. Keriso i orot ana ukwarin, Babin ana ukwarin i orot naatu Keriso ana ukwarin i God.
4 Nãskakaxõ feronãfake Nios yoiti pexe anoxõ yoiyanã kĩfikani marakometirofoma Cristo shinãkani. Nõ marakomexõ nõko Ifo nõ noima. Nãskakẽ nõko Ifo nõ rãfimatiro.
4 Orot yait aribun sumasum auman eyoyoyoban, o tur God biyanane baib eo’orereb Keriso biya’ohow ebitin.
5 Askatari kẽrofãfe Nios kĩfipaiyanã Niospa meka yoipaikani marakometirofo fetsafãfe tãpinõfo ãto fenefo ãto ifokẽ. Nãskara mã nõ feyafamis. Ãto marakometimaisax maxko ika keskara itirofo. Nãskaxõ ãto fenefo rãfimatirofo.
5 Naatu babin yait aribun ana sumasum bosair eyoyoyoban, o tur God biyanane bai eo’orereb, aawan biya’ohow ebitin, ana itinin i babin aribun himafuribe.
6 Akka kẽrofãfe Nios kĩfipaikani marakomekaspakani feronãfakefo keskara maxko itiro. Nãskakanax kẽrofo maxko ikanax rãfipaitirofo. Nãskakẽ ato iskafatirofo: “Nã kẽrofo chakafora,” ikaxõ yoitirofo. Nãskakẽ kẽrofãfe Nios kĩfipaiyanã ãfe mekari yoipaikani marakometirofo.
6 Babin yait aribun men nasumisum, gewasin aribun hina’afuw. Baise babin aribun afuwin o mafurin isan biyan nao’ohow na’at gewasin aribun nasum.
7 Akka feronãfakefãfe Nios kĩfipaikani askayamai ãfe meka yoipai marakometirofoma Nios keskara sharamãi ikanax. Askatari Nios nikakõikanax ãfe õiti keskara shara ikafo. Nãskafakĩri kẽrofãfe ãto fene nikakõikanax shara itirofo. Nãskakẽ ãto fenefo atoki inimatirofo.
7 Orot aribun men nasum, anayabin orot i God ana itinin naatu ana fair, baise babin i orot ana fair.
8 Niospa feronãfake onifakĩ taefani. Chipo xotofake onifani. Feronãfakeõnoa Niospa xotofake onifani. Kẽronoakai Niospa feronãfake onifanima. Akka feronãfakeõnoa xotofake Niospa onifani fene afara axosharanõ.
8 Anayabin orot i men babinane namih, baise babin i orotone na.
9 — ausente —
9 Na’atube orot i men babin isan God eo matar, baise babin i orot isan matar.
10 Nãskakẽ feronãfãke kẽro ĩkitiro. Kẽrofãferi ãto fene nikakõitirofo. Nãskax Nios Ifofaafo ichanãifono kẽrofãfe ãto marakometi maitirofo ãto fenefo nikakõikaxõ fetsafãfe ato õinõfo ãto fenefo nikakõiaifono. Askaifono Niospa ãfe ãjirifãfe ato õikakĩ yoitirofo iskafakakĩ: “Niospa yoini keskara na kẽrofãfe ãto fenefo nikakõisharakani,” ixõ yoitirofo.
10 Ana’anaban iti isan, tounamatar matahimaim babin aribun nasum, saise nati sumasumamaim ebi’obaiyit, babin i orot ana fair babanamaim ema’am.
11 Nãskax nõko Ifo fe nõ rafeax feronãfakefo fe xotofakefo nõ axõ faatanãsharatirofo. Akka xotofakefo iskatirofoma: “Nõ feronãfakefo nõ yopaima,” itirofoma. Askatari feronãfakefo iskatirofoma: “Nõ xotofakefo nõ yopaima,” itirofoma.
11 Regah ana yawasamaim tama’am babin men orot nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama, na’atube orot men babin nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama.
12 Niospa taefakĩ feronãfake onifani, ãfe ane Adán. Nãskaxõ xotofakeri onifani, ãfe ane Eva. Adán ãfe pishi tsẽkaxõ Niospa onifani. Nãskatari xotofake fake feronãfake kãipakemis. Akka xotofakefoya feronãfakefo Niospa onifani.
12 Anayabin babin orotone na, na’atube babin biyanane taub orot yai. Baise sawar etei i Godane hina.
13 Efe yora mĩshtichi, shinãkãpo. Xotofakefãfe mato fe ichanãkaxõ Nios kĩfipaikakĩ marakomexoma Nios kĩfikĩ, ¿askara sharamamẽ? Mã ea yoitiro.
13 Taiyuw kwanibatiy kwana’itin, babin aribun ana sumasum nabosair, bebeyanamaim nayoyoyoban i gewasin ai en?
14 Mã mã tãpia feronãfake foo chainipaya nõ shara õitiroma. Akka nõkai askara feyafamisma. Nãskakẽ feronãfãke foo chainipa fatiroma. Foo chainipayax rãfitiro.
14 It ata so’ob i sawar biyatamaim temamatar imaim ebi’obaiyit, orot aribun ituw manin ere’er i boro biyan na’ohow.
15 Akka xotofakefãfe ãto foo chai faafo nã marakometi shara õitsa itirofo.
15 Baise babin aribun ituw manin ere’ere i ana itinin ebigewasin. Anayabin aribun manin re’ere i yumatan ana sumasum na’atube.
16 Akka na ẽ mato yoiai keskara ea nikakaspai fetsa efe feratenãito ẽ afaa yoipaima. Akka nã fisti ẽ mato yoimis. Xotofakefo marakometiro ẽ mato yoimis. Nã ẽ mato yoimis keskarari Nios Ifofaa fetsafãfe nãnorikõiri yoimisfo nã ichanãifotĩa.
16 Baise orot yait ayu ao isan inagamigam, anao inanowar. Kwafiren isan ata ef men ta ema’am boro imaim tani’ufunun o God ana ekaleisia wanawanan kwafiren ana ef men ta ema’am boro i tani’a’ait.
17 Akka afara fetsari ẽ mato yoipai. Mẽ nika Nios yoiti pexe anoax ichanãxõ mã afara chakafaito. Nãskaxõ afara shara fatama mã afara chakafakõini. Nãskakẽ, sharafora ẽ mato faima.
17 Roube’aten tur iti anao kwananowar. Ayu kwa boro men merarayow anitimih. Anayabin kwaru’ay a kou’ay kwabaib wanawanan kakafin i erara’at naatu ana gewasin i en.
18 Akka mẽ nika mato anoax fẽkaxõ ea yoiaifono nã mã ichanãitĩa fetsafo fe mã osinãxma ato fe ichanãkaspaito. Nãskax mã ato ketaxamei tsaopaitiroma. Mã ichanãxõ nã nõko Ifo Jesús mato nãxoni shinãpaifi mã ranã mã noikaspa faatanãi. Nã ẽ matoõnoa nikai keskara ẽ chanĩmara fai rakikĩa.
18 Ayu tur anowar kwa ekaleisia tutufin etei kwana kwabita’imon akwafiren wanawan i kouseb ema’am, naatu ayu abitumatum iti i tur anababatun.
19 A mã shinãi fisti anori mã shinãima. Nãskarafo yorafo a shinãi fisti anori shinãkanima. Nãskakẽ mã ranã feratenãkakĩma yoinãnãsharakãfe tãpisharaxikakĩ. Fetsafãfe anori mã shinãino, nãskakẽ fetsafãferi anorima shinãi. Nãskakẽ yoinãsharakãfe fato sharamãkĩ.
19 Men kwanakasiy, wanawananamaim kouseb iti na’atube emamatar, saise orot iyab sinaf gewasin tisisinaf boro bebeyan hinatit kwana’itih.
20 Ẽ anã mato yoisharapai. Mã Nios yoiti pexe anoax ichanãxokai mã pãa piyanã ayayanã a noko Jesús nãxoni mã shinãima. Askatamaroko mã piai yafi a mã ayai fisti mã shinãmis.
20 Kwaruru’ay ana veya kwa i men Regah ana Bay Aafufun kwa’aau’umih.
21 Mẽ nika a mã piai mã feaito mares pixikĩ ichanãxõ ato manayoxoma. A fonãikaifokai mã ato inãima. Nãskakẽ fonãikani. Askatari mã pãemis. Askarakai sharama.
21 Anayabin bay aa ana veya orot afa timatkabikabiy te’aa harew fokarih tetom tibikoko’aw, naatu sabuw afa i tibi’aamoromorob.
22 Akka pipaikĩ ichanãti pexe ano kayoxoma ĩkisi mãto pexe anoxõ piyokãfe. Akka mãto pexe anoxõ piyoxomaroko nã Nios yoiti pexe ano mã femis anoxõ mares pixikĩ a fonãikaifo ato akĩxikima. Nãskakẽ a fonãikaifo rãfitirofo. Mã askafakĩ a mato fe ichanãfo mã chakafai. Mã ato noima. ¿Ẽ matoõnoa yoisharaimẽ? Maa. Ẽkai matoõnoa yoisharaima mãmãi ato chakafaito.
22 Kwa a bar tema’am boro imaim kwataa kwatatom ai en? Aisim iti na’atube kwasinaf God ana ekaleisia kwabi’afiy, naatu yababan wairafih biya’ohow kwabitih. Kwanotanot boro abisa anao kwananowar, a merar anay nati kwasisinaf isan? Boro men kafa’imo a merar anayimih.
23 Nãskakẽ nõko Ifo Jesús ea yoini keskara ẽ anã mato yoini. Ea tãpimani keskara ẽri mato tãpimapai. Nõko Ifo Jesús Judaspa ato achimayoamano nã fakish fisti aõxõ tãpimisfo fe ichanãyoni. Nãskaxõ ato feta pikĩ pãa tsomaxõ Apa Nios yoini iskafakĩ: “Epa Niospa, mĩ sharafinakõia. Mĩfi keyokõi tãpiaki. Aicho,” fata pãa torepakexõ ato tii inãni. Nãskaxõ ato anã yoini iskafakĩ: “Na pãafi ẽfe yoraki. Ẽfi matoõnoax chipo naikai mato noikõiax. Mẽ naano nã mã ichanãitĩa nã mã pãa piaitĩa ea shinãfafãikãfe,” ixõ ato yoini.
23 Anayabin ayu Regah biyanane abisa abaib i kwa ai’obaiyi. Ata Regah gugumin hiyayanuw ana maramaim rafiy bai
24 — ausente —
24 God ana merar yi imasib itih eo, “Iti i ayu biyau kwa abit, kwanab kwana’ani’aan ana maramaim ayu kwananuhu.”
25 Nãskaxõ mã piaifono anã kecho tsomaxõ ato yoini iskafakĩ ato ayamayanã: “Afara fena shara ẽ mato yoinõ. Nã mã ayai ẽfe imi. Nãskakẽ mã ea shinãtiro. Ẽfe imi foyanã ẽ matoõnoax nai mã efe Epa Nios ari ĩpaxanõ. Nã nõ akai keskara chipo akãfe mẽ naano nã mã ichanãitĩa ea shinãkĩ,” ixõ ato Jesús yoini.
25 Ef ta’imon kerowas isan na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim kerowas wine hisuwai batabat bai, God ana merar yi, iuwih eo, “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ebubusuruf. Imih mar etei iti na’atube kwanasinaf, kwanatomatom ana maramaim ayu kwanuhu.”
26 Nãskakẽ nã mã ichanãitĩa pãa piyanã ayayanã Jesús shinãfafãikãfe: “Nõko Ifãfe noko nãxoni,” shinãyanã. “Nã pãa Jesús ãfe yora,” ixõ shinãfafãikãfe pãa piyanã. Jesús anã oaitĩa nã chanĩmara faifo askapakexanõfo. Ẽ anã oaitĩa nãskaras akãfe.
26 Mar etei iti rafiy kwana’aan, kerowasamaim wine kwanatom, naatu Regah momorob isan kwanabinan kwananan i namatabir maiye nan natit.
27 Nãskakẽ nã mã ichanãi anoxõ mã pãa piyanã ayayanã mã Jesús shinãtiro. Askafafiakĩkai mãto chaka xatekaspaxõ mãri mã chakafai pãa pixõ. Akka nõko Ifãfe noko nãxoni ãfe yora omiskõiyanã ãfe imi foyanã noko nãxoni. Nãskakẽ nõ ichanãi anoxõ pãa piyanã ayayanã nõko Ifoõnoa shinãkima nõ nõko Ifo nõ chakafai.
27 Isan imih orot yait erebosa rafiy nab na’aan naatu Regah ana kerowasamaim natomatom, nati orot i bowabow kakafin maiyow Regah biyan naatu ana rara isan esisinaf kakaf.
28 Nãskakẽ nõ ichanãyanã nõ pãa piyanã nõ ayatiro nõko Ifo shinãyanã. Akka taefakĩ nõ shinãtiro iskafakĩ: “Ẽ afara chakafamis,” ixõ nõ shinãtiro. Akka nõ afara chakafafiaxõ Epa Nios nõ yõkayotiro nõko chaka noko soaxonõ. Nãskaxõ Jesús noko nãxoni nõ shinãkõitiro pãa piyanã. Akka nõ askafayamaito Epa Niospa noko omiskõimani. Akka nã ẽ mato yoiai keskara atiri mã askaima. Nãskakẽ mã iramanai. Ranãri mã isinĩ iki. Nãskatari ranãri mã mã nai. Nãskakẽ nã mã ichanãitĩa pãa piyoxoma afara chakafaxõ ĩkisi Epa Nios yoiyokãfe mato chaka soaxonõ matori omiskõimayamanõ. Akka noko omiskõimafiakĩ a Jesús Ifofaafoma Niospa ato omiskõimanai keskafakĩ noko omiskõimasharaima. Akka afokai ãfe fakefoma. Nãskaxõ omiskõipakenakafo mẽra ato potaxii. Akka nõfi ãfe fakekõifokĩ. Nõko Ifãfe noko omiskõimafiakĩ a omiskõipakenakafo mẽra noko potatamaroko noko omiskõimakĩ noko tãpimani nõ anã chakafanõma.
28 Imih wantoro’ot orot taiyuwin ana yawas nanutitiy na’itin gewas, imaibo rafiy nab na’aan naatu kerowas nab natom.
29 — ausente —
29 Anayabin orot yait Regah biyan naatu ana rara hai buriburih men naso’ob gewas, rafiy nab na’aan naatu kerowasamaim wine natomatom, i taiyuwin ana baibatiyen bai enan.
30 — ausente —
30 Ana’an iti isan kwa moumur na’in biyah hiririm naatu kwabisasawuw naatu afa i himoroboka.
31 — ausente —
31 Baise it taiyuwit anababatun tanabibatiyit gewas, boro men tanan God nibatiyitamih.
32 — ausente —
32 Baise Regah nabibatiyit ana veya baikwatutunen boro nitit, naatu God tafaram baimakiy nabitin it boro men auman nititamih.
33 Akka mã ichanãxõ pãa pixikĩ ranãrito mã taefakĩ piimis. Nãskakẽ fetsafãfe akairi pipaikani afaa pitirofoma. Akka piyoxoma ato manayokãfe fetsafo feta pixikakĩ. Nãskakẽ mã ato manayotiro keyokõichi pitirofo.
33 Isan imih taituwau, Regah ana Bay Aafufun isan kwanaruru’ay taituwa kwanakaifih.
34 Akka fatora fetsa mã fonãiki ichanãyoxoma mãto pexe anoxõ mã piyotiro. Nãskaxõ mã ichanãxõ mã ichapa piyamaino fetsafãferi pitirofo. Nãskaxõ mã ichanãxõ Jesús shinãkĩ ato feta mã pisharaino Niospa mato omiskõimanima. Afara ichapakõi ẽ mato yoipai. Nãskaxõ ẽ matoki nokoxõ atoõnoa ẽ mato yoisharapai.
34 Naatu orot yait aa momorob gewasin ana baremaim bay naa, saise a kou’ay kwanabaib ana maramaim boro men God ana baibatiyen wanawanan narun. Naatu sawar afa i boro ayu anan anatitabo anayabuna.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.