Mateus 12
God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NTLH
1 Wera fani sisawar gibunai, Sabat an ra on nan Iesu on sawareg masau uwarai nan ibib i’nan. On an baigibubunuotis on bitanan igigies, on mes osi sibosuruf sawareg sibimarir ato si’yam.
1 Poucos dias depois, num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos estavam com fome e por isso começaram a colher espigas e a comer os grãos de trigo.
2 Pharisee yangan on bobo sit, ato osi Iesu aurin siyau, “Eitei, ot ati Baifafaro iyau on sofafar gagamin, ato Om am baigibubunuotis on men on bobo nanaba Sabat an ra sitafour mes!”
2 Quando alguns fariseus viram aquilo, disseram a Jesus: — Veja! Os seus discípulos estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Iesu iyafotes iyau, “Omi dura buk amonai sigagayam on woiyab wosagob mamaba David an sabu mat sifour ato bitanan igigies an ra.
3 Então Jesus respondeu:
4 On God an goa amonai irui ato rafi sarar nan God aurin sikutetai i’yen on an sabu mat siboen siyam, basit on Baifafaro men iyau nanaba osi on rafi sarar si’tan on—priest ekesis mom on fofonin rafi sarar si’nan.
4 Davi entrou na casa de Deus, e ele e os seus companheiros comeram os pães oferecidos a Deus, embora isso fosse contra a Lei. Pois somente os sacerdotes tinham o direito de comer esses pães.
5 O Omi Moses an Baifafaro on woiyab wosagob, Sabat ra engon on priest tafaror goa amonai bobo sebobo on sabat an baifafaro sastob, baise osi on men sebokomas on.
5 Ou vocês não leram na Lei de Moisés que, nos sábados, os sacerdotes quebram a Lei, no Templo, e não são culpados?
6 Yau awurem Orot tani atonio nin on gagamin bag men tafaror goa ba.
6 Eu afirmo a vocês que o que está aqui é mais importante do que o Templo.
7 God an dura buk amonai sigayam siyau, ‘Manau kaber on agogoi kwakwan men bobaitu asi sirifu on.’ Omi dura bag wotsagob atonio dura an yabin aifan on, ato sabu men bobo komasin tani sifour on men wotikomasis mes;
7 Se vocês soubessem o que as
8 yabin Orot Natun on Sabat ra an Bada.”
8 Pois o
9 Iesu on efan ikirir ato inai au bayoi goa,
9 Jesus saiu dali e foi para uma sinagoga .
10 On nan on orot iman raguraguin auman imama. Sabu fani nan simama on sigogoi Iesu sitiubarai mes, On mamaba bobo komasin itfofour mes on, on mes osi Iesu sitetemai siyau, “Ot min ati Baifafaro iyau fofonin arimon Sabat ra nan orot taniyawasai i?”
10 Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada. Então algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei lhe perguntaram: — É contra a nossa Lei curar no sábado?
11 Iesu iyafotes iyau, “Ato omi sanamui orot tani an foro sheep auman ato Sabat ra nan an foro on dogu amonai itafeu itsur. Om arimon utan ato dogu emon utbogai itag men.
11 Jesus respondeu:
12 Ato orot on gagamin bag men foro sheep ba! On mes ati Baifafaro ebibasit fofonin Sabat ra nan orot jever tani tanibaisin.”
12 Pois uma pessoa vale muito mais do que uma ovelha. Portanto, a nossa Lei permite ajudar os outros no sábado.
13 Namon On orot iman raguraguin auman on aurin iyau, “Om imam yotet egat.” Orot iman iyotet igat ato iman iyobin men, ato iman reban obin i’yen ba nanaba imatar.
13 E disse para o homem: Ele estendeu, e ela sarou e ficou igual à outra.
14 Namon Pharisee yangan on goa sikirir sinai ato siruayo siyanu Iesu sitasubun mes.
14 Então os fariseus que estavam ali saíram e começaram a fazer planos para matar Jesus.
15 Iesu dura itatam on sabu On aurin siruayo siyanu, on mes On efan ikirir inai; ato sabu kuayo gagamin on sigibubunuai. On sabu sawauis iyawasis
15 Quando Jesus soube disso, foi embora dali, e muita gente o seguiu. Ele curou todos os que estavam doentes
16 a On dura wawaninai sabu iyawures men On aurin on sabu fani sitkasones mes.
16 e mandou que não contassem nada a ninguém a respeito dele.
17 On atonio bobo ifour itiyamai itnat itidura bag mamaba God an dura aubairuruotin Isaiah awani i’yau on: On ato nanaba iyau,
17 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta Isaías tinha dito:
18 “Atonio on Yau au agirotin, On Yau arubinai, On ainuaboai, a Yau On aurin abiyasisir.
18 “Disse Deus: Aqui está o meu servo que escolhi, aquele que amo e que dá muita alegria ao meu coração. Eu porei nele o meu Espírito, e ele anunciará o meu julgamento a todos os povos.
19 On arimon men inagam o iniyoku, o On arimon men etai nan fonan aumiet bag dura inikakafun on.
19 Não discutirá, nem gritará, nem fará discursos nas ruas.
20 Sabu asi yawas samisamis auris on arimon dura nuataiai wat auris inikakafun, a sabu asi yawasai sefofourtobon wat on arimon men inagam inawures on.
20 Não esmagará o galho que está quebrado, nem apagará a luz que já está fraca. Ele agirá assim até que a causa da justiça seja vitoriosa.
21 ato sabu engon tutufin asi baitutum on arimon On aurin sinyein dura bagai sinmomousin.”
21 E todos os povos vão pôr nele a sua esperança.”
22 Namon sabu fani on orot matan fotin a awan kokin on sibo sinat Iesu aurin, yabin dau on orot tefanai imama on mes orot on dura men ibikakafun on. Iesu on orot iyawasai, ato orot dura ikakafun a matan iyeit.
22 Então levaram a Jesus um homem que era cego e mudo porque estava dominado por um demônio. Jesus o curou, e ele começou a ver e a falar.
23 Sabu kuayo engon tutufin on siduduran ato bobo mamaba Iesu ifofour aurin on. Osi sitetem siyau, “Tait, On Orot on David Natun bait?”
23 A multidão ficou admirada e perguntava: — Será que este homem é o
24 Pharisee yangan atonio dura sitatam ato osi siyafotes siyau, “On dau efafaitanis segat yabin dau asi aiwab wabin Beelzebul on faiwar ebitai on bobo nanaba efofour.”
24 Alguns fariseus ouviram isso e responderam: — É
25 Iesu isagob osi on mamaba sibinonotis, on mes On osi auris iyau, “Tafanam tani toun wat itkuseseb kuayo ta ta sitmatar weie tous wat sitigagam bonen on, tafanam on arimon men weromin iten on. A mafam gagamin tani o orot awan nanatun mat on tous wat sitkusesebis kuayo ta ta sitmatar weie tous wat sitigagam bonen, on min arimon ittumai itsawar!
25 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e disse:
26 On mes kuayo tani on kuayo tani rus Afaguban an baiaiwab amonai sebigagam, on min sikuseseb nono kuayo ta ta simatar ato men weromin kuayo inafeu intagege!
26 Assim, se no reino de Satanás um grupo está combatendo contra outro, isso quer dizer que esse reino já está dividido e logo vai desaparecer.
27 Omi wau, Yau dau afafaitanis segat yabin Beelzebul on faiwar ebiteu on bobo afofour. Basit, ato omi ami baigibubunuotis on iyafan faiwar ebites on nan dau sefafaitanis segat i? Omi toum ami baigibubunuotis bobo mamaba sefofour on, ebidura bag omi on eta woisarar!
27 Vocês dizem que eu expulso demônios porque Belzebu me dá poder para fazer isso. Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
28 Ambin bag, on men Beelzebul, baise God an Ayu on faiwar ebiteu dau afafaitanis segat, on ebi dura bag God an Baiaiwab on omi aurim inat nono.
28 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
29 “Men iyafan tani orot wawanin an goa inaseb inar an sawar inbainauen, ab on ainau orot wawanin on uramai inoustatan; weie on an goa amonai inar sawar engon inboen inan.
29 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar as coisas que ele tem em casa.
30 “Iyai iyafan men Yau auriu etatawar, on min Yau ebiragiteu; iyai iyafan men Yau ebibaisiu sabu eruruayois on dura bag sabu efafaitanis segat.
30 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
31 On yabinai awurem: sabu asi bokomas ta ta sefofour a dura kokomasis ta ta sebikakafunen on God arimon innotbures; baise iyai iyafan dura komasis Ayu kakafotin aurin inbikakafun on men innotburai on.
31 Por isso eu afirmo a vocês que as pessoas serão perdoadas por qualquer pecado ou
32 Iyai iyafan dura komasis Orot Natun aurin inbikakafun on God arimon innotburai; baise iyai iyafan dura komasis Ayu Kakafotin aurin inbikakafun on God arimon men innotburai—ari ra o ra gibui enat on.”
32 Se alguém disser alguma coisa contra o
33 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Om ungogoi wengar uwan obin unboai on, uniyamai wengar obin wat inag; om am wengar komasin uniyamai inag on, uwan min arimon komasin inyein. wengar uwan eyeyeinin nan on unitai unsagob wengar an itin on mamaba.
33 — Vocês só poderão ter frutas boas se tiverem uma árvore boa. Mas, se tiverem uma árvore que não presta, vocês terão frutas que não prestam. Porque é pela qualidade das frutas que sabemos se uma árvore é boa ou não presta.
34 Omi on mota nanatun—Omi sabu komasim on mes mamaba arimon dura obis wonikakafunen. Yabin omi dura awamui wobikakafun on, mamaba nunuam amosi sibonu sen on segat.
34 Ninhada de cobras venenosas! Como é que vocês podem dizer coisas boas se são maus? Pois a boca fala do que o coração está cheio.
35 Orot jever obin on bobo obis nunuan amonai itubabaren sen, on wat on iboen egat; a orot jever komasin on bobo komasis nunuan amonai itubabaren sen, on wat iboen egat.
35 A pessoa boa tira o bem do seu depósito de coisas boas, e a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más.
36 “Yau awurem dura bag Baigurubaban an Ra sabu engon arimon dura fetag fetag sibikakafunen aurin on tous awasi nan sinikakafun.
36 — Eu afirmo a vocês que, no Dia do Juízo, cada pessoa vai prestar contas de toda palavra inútil que falou.
37 Omi toum ami dura on arimon God inboai nan inigurubabanim—aurim inkurereb inau om orot jever obim o orot jever komasim.”
37 Porque as suas palavras vão servir para julgar se você é inocente ou culpado.
38 Namon Baifafaro an baibebeotis fani a Pharisee yangan fani on sikakafun. Osi siyau, “Baibebeotim, wei wagogoi Om bobo buburin unafour wanitai.”
38 Então alguns mestres da Lei e alguns fariseus disseram a Jesus: — Mestre, queremos ver o senhor fazer um milagre.
39 Iesu iyawures iyau, “Ari ra omi sabu on komasim a omi ami baitutum God aurin on ambin! Omi bobo buburin anafour aurin on woifefeyaniu, baise Yau arimon men on bobo anafour on! Bobo buburin kaitamom wat on ainau bag aubairuruotin Jonah aurin imamatar on wogogoi wonsagob.
39 Jesus respondeu:
40 Jonah on iyan gagamin yan amonai ima ra ton a fom ton isawar, on eta kaitamomai Orot Natun on arimon ra ton a fom ton motob amonai inama.
40 Porque assim como Jonas ficou três dias e três noites dentro de um grande peixe, assim também o
41 Baigurubaban an Ra Nineveh sabu arimon rabob emon sinmisir ato siniubarem, yabin osi Jonah an dura ibibino sitatam on ya baikitabir sibo; ato awurem Orot tani atonio nin on gagamin bag men Jonah ba!
41 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês, pois eles se arrependeram dos seus pecados quando ouviram a pregação de Jonas. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
42 Baigurubaban an Ra, Sheba tafanam an Aiwab jever on arimon rabob emon inmisir ato iniubarem, yabin on an tafanam emon on eta weromin maiau ibib inat Aiwab Solomon an gigiboan dura ibibebe on ittatam mes; ato awurem dura bag Orot tani atonio nin on gagamin bag men Aiwab Solomon ba!”
42 No Dia do Juízo a Rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
43 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Ayu komasin orot jever ebikirir egat on, ibib enan tafanam koiteterinai nan efan enunuen iniyarir mes. On efan tani men egaturai on,
43 Jesus continuou:
44 ayu komasin on toun aurin ebikakafun yau, ‘Yau anmatabir men anan au goa aurin.’ On mes on imatabir men enan goa egaturai on wagan wat, sirereb sibotitiwag yen.
44 Então diz: “Vou voltar para a minha casa, de onde saí.” Aí volta e encontra a casa vazia, limpa e arrumada.
45 Namon on imatabir men enan ayu nimtereban ruam fani ba on iboes enat, osi on komasis bag men on ayu toun ba, ato osi senat nan semama. On bobo nanaba esasawar gibunai, on orot jever on ekokomas bag men ainau imama ba. Atonio bobo on arimon nanaba inmatar omi sabu komasim ari ra womama aurim.”
45 Depois sai, vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes. E isso também acontecerá com esta gente má de hoje.
46 Iesu on dura nana sabu auris ibikakafun ato ayon a taitain sinat. Osi goa kounai sitatawar ato sifefeyan sigogoi Iesu mat sitikakafun.
46 Quando Jesus ainda estava falando ao povo, a mãe e os irmãos dele chegaram. Ficaram do lado de fora e pediram para falar com ele.
47 On mes orot tani nan on Iesu aurin iyau, “Eite, Om ayom a taitaim on goa kounai setatawar ato osi segogoi Om mat wonikakafun.”
47 Então alguém disse a Jesus: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora e querem falar com o senhor.
48 Iesu iyafotai iyau, “Iyafan on Yau ayou? Iyabon on Yau taitaiu?”
48 Jesus perguntou:
49 Namon On iman iyoto an baigibubunuotis auris ato iyau, “Woit! Atonio on Yau ayou a Yau taitaiu!
49 Então apontou para os seus discípulos e disse:
50 Iyai iyafan Tamau safamai aurin ebifonabo on Yau taitaiu, Yau robu, a Yau ayou.”
50 Pois quem faz a vontade do meu Pai, que está no céu, é meu irmão, minha irmã e minha mãe.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.