Lucas 22
God An Dura Bobaibasit Boboun (UBR) vs NTLH
1 Forag wabin Rafi Sarar Men Fio Yist Auman on seyoyorai Baisobon, on an wera inat iufin.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Priest aiwabis a Baifafaro an baibebeotis on sabu auris siber on mes osi sifofourtobon eta sinunuen Iesu bubuniai nan sitasubun mes.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Namon Afaguban on baigibubunuotis auyotoat sasagis bairuin tani wabin Judas on seyoyorai Iscariot, on nunuanai irui.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 On mes Judas on inai priest aiwabis a tafaror goa kaifarotis asi babadis auris, osi mat sitikakafun mamaba Iesu osi auris itkaseirai mes.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Osi on siyasisir ato siyaumatanai agim sitibaiyanai mes.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Judas on bobo aurin ibasitai ato ibosuruf eta inunuen menan wera obin itgaturai nan bubuniai Iesu osi auris itkaseirai mes.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Ra inat Forag wabin Rafi Sarar Men Fio Yist Auman aurin ato on ra nan min foro sheep bobous on sitasububunuen Baisobon an bayu sitam mes.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Iesu on Peter a John rus atonio duraiai iyaubaiyates ato iyafares iyau, “Omi wonan Baisobon an Bayu on ot aurit wonbotitiwag tanam.”
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Osi sitetemai siyau, “Om menan nan egogoi bayu wanbotitiwag mes i?”
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 On iyafotes iyau, “Omi wonan mafam gagaminai wonar mom ato orot sareu kibub iyabar e’nat on arimon mat woninofoten. Omi on orot wonigibubunuai wonan ato on goa amonai inrurur
10 Jesus respondeu:
11 ato omi goa matuanin on wonawur wonau: ‘Baibebeotin on om aurim iyau, goa amonai efan menan nan on au baigibubunuotis mat Baisobon an bayu wanam i?’
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 On arimon goa ann weromin aiyetun nan efan gagamin sirereb sibotitiwag yen on iniyoboem ato omi bayu engon nan aurit wonbotitiwag.”
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Osi sinai ato Iesu dura aifan i’yawures on engon sigaturen ato nan Baisobon an bayu sibotitiwag.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Wera inat ato Iesu an baiyoyobotis mat on kemai simair.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 On osi auris iyau, “Yau agogoi kwakwan atonio Baisobon an bayu on mat tanam weie yau anikokosariu!
15 e lhes disse:
16 Yau awurem, Yau men arimon Baisobon an bayu tani ba anan men, on an ra God an Baiaiwab amonai on innat inidura bag.”
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Namon Iesu viga ibo God aurin ikakaiu ato iyau, “Atonio viga wobo ato omi toum sanamui wonfasararam.
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Awurem Yau men arimon atonio sareu wine antoman men, on an ra God an Baiaiwab innat weie Yau antoman men.”
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Namon On rafi sarar ibo God aurin ikakaiu ato iyabaseseb ites iyau, “Nin on Yau usiu on omi aurim abitem, omi atonio bobo nanaba wonafour Yau wonnosiu.”
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 On eta kaitamomai bayu siyam isawar weie On viga ibo ites iyau, “Atonio viga on God an dura bobaibasit boboun on Yau au tarai nan inbosuruf, on omi engon tutufin aurim idebur.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 “Baise woit! Orot iyafan Yau ekakaseiriu on mat nin kemai tamama!
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Yabin God ibotitiwag nono Orot Natun arimon inarab baise komasin bag on orot aurin iyafan Yau ekakaseiriu on!”
22 Pois o
23 Namon osi sibosuruf tous amosi sibitetem bonen orot iyafan osi sanasi on atonio bobo inafour.
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Baigibubunuotis sanasi wat on gamo imatar osi sinonosin iyafan on gagamin bag osi engon amosi.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Iesu osi auris iyau, “Sabu men Jew yangan asi aiwabis on asi faiwar yen asi sabu auris, a sabu bainetewarotis on seyoyores, ‘Sabu tuturas.’
25 Então Jesus disse:
26 Baise omi aurim on eta men on nanaba on, ab omi sanamui iyafan gagamin on inikafakakai men ato bainetewarotin on iniyamai tuturan iniagires.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Orot iyafan on gagamin; orot emama mom bayu yam on o orot ato ebiagirai on i? Dura bag orot ato kemai imair emama on. Baise Yau omi sanamui on omi abiagirem.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 “Yau auriu yawas wawanis simamatar on omi engon bisiwui woma;
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Yau Tamau on baibad iteu aninetewar mes, on mes Yau au dura bobaibasit kaitamom on arimon omi aurim aniyamai.
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 Omi arimon au Baiaiwab amonai au kemai wonamair bayu wonam wonatom, a omi arimon mamageai wonamair Israel an dam engon auyotoat sasagis ruam on woninetewaris.”
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Iesu an dura nana ikakafun iyau, “Simon, Simon! Om untatam! Afaguban on God ifefeyanai ibasit ato omi engon tutufin inrutobonim mes, omi on arimon ato masau bo’otin ba on sawareg ebobo ekukuseb sawareg wat on mabisi eyaya ato fefemis on mabisi eyaya.
31 Jesus continuou:
32 Baise Simon, Yau aurim ababayoi am baitutum on men inafeu mes. Ato om Yau auriu unrutabir unnat men, ato taitaim unkufaiwaris asi baitutumai on sinfaskikin.”
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Peter iyafotai iyau, “Bada, yau on abotitiwagiu isawar rut tanan fafatum goai tanar a yau arimon rut tanarab!”
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Iesu iyafotai iyau, “Peter, Yau awurem om arimon ari wera ton nanaba unisosoufiu unau, yau on Orot on men asagobai, weie kokorerek inatou.”
34 Então Jesus afirmou:
35 Namon Iesu an baigibubunuotis itetemis iyau, “On an werai Yau aiyafarem wo’gat on men agim an kukufet, kekes a amm kikiman wonboen mat wonan mes, ato omi sawar aifan wat auris on wogogoien i?” Osi siyafotai siyau, “Ambin.”
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Iesu iyau, “Baise ari on, iyai iyafan aurin agim an kukufet o kwakwar aurin i’nen on inboai mat inan; iyai iyafan aurin seri ambin on usin an baitakwakwaren on inboai sabu fani auris intotobon ato agim inboai an seri intobon.
36 Então Jesus disse:
37 Yau awurem dura buk amonai sigayam siyau, ‘On bainauotis sibimakies on mat simakiai, Yau auriu on arimon innat inidura bag yabin dura aifan Yau auriu sigagayam on inat ebidura bag.”
37 Pois as
38 Baigibubunuotis siyau, “Bada! Eite! Seri ruam atonio!” On iyafotes iyau, “Basit on fofonin!”
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Iesu mafam gagamin ikirir inai, On ra fufur nanaba ifofour i’nan i’nat, ato On an baigibubunuotis mat sinai Olive Oyauai nan.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 On inat on efanai igat ato iyawures iyau, “Omi wonbayoi on men arimon rutobon wonboai mes.”
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Namon On ikirires kafakakai inai mabinai ato orot agim erereben enan an fofon ba ato nan sindan irou ibayoi.
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 On iyau, “Tamau, atonio bobo on Om am gogoiai on, men uniyameu atonio viga an baikokosar anboai mes. Baise men Yau au gogoiai, ab Om am gogoiai on inmatar.”
42 dizendo:
43 Anea safam emon irobotet isur aurin ato ikufaiwarai.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Iesu an usi baban on irat kwakwan ato wawaninai bag ibayoi, On magin usin abar i’gat on tara ba sifefeu igagaror isusur motobai.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 On ibayoi isawar ato imisir men inai an baigibubunuotis igatures, osi asi yababan emon iyames sisuweigan siyenbubur.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 On osi auris iyau, “Omi aibo mes woienbubur? Omi womisir wonbayoi on men arimon rutobon wonboai on.”
46 E disse:
47 Iesu on dura nana ibikakafun ato Judas baigibubunuotin auyotoat sasagis ruam on tani on sabu kuayo ibonanawaiis sinat, on inat Iesu aurin ato rereban iyan.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Baise Iesu iyau, “Judas om ato rerebau eyayanin on ebiyamai Orot Natun on ubo On an ragit imasi eyayagai?”
48 Mas Jesus disse:
49 Baigibubunuotis osi nan Iesu mat sitatawar on sit atonio bobo on inmatar, on mes sitetemai siyau, “Bada, wei seri wanboai mat wanigagam i?”
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Ato osi sanasi orot tani on an seri ibo ato Priest Ainauin an agirotin tainan asumaiauai on iyasutin itutu.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Baise Iesu iyau, “Atonio bobo on eikirir!” On orot tainan ibotobon ato iyawasai.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Sabu iyabon sinat Iesu sitfatumai mes on priest aiwabis a tafaror goa kaifarotis asi babadis a sabu kawian on sinat Iesu sitfatumai mes, On imisir iyawures iyau, “Omi ami seri a ami sambeyan woboen wonat on sitau Yau on bainauotiu bait?
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Yau on ra fufur omi mat nan tafaror goai ato omi men wogogoi nan wotfatumeu. Baise ari on omi ami wera inat ami gogoi aifan on wonafour, ato Afaguban ebinetewarim nan.”
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Osi Iesu sifatumai ato sibo sinai Priest Ainauin an goai nan; ato Peter on nanenei nan osi ibigibubunues.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Wou yangan on nan furi amonai efan basunai bag nan wairaf siyasir ato Peter inai nan sabu mat simair wairaf iraranis.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Jeverei agirotin tani on Peter it nan wairaf iraranai, on totor aurin iyeit it ato iyau, “Atonio orot mat on Iesu an baigibubunuotin tani!”
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Baise Peter isosouf iyau, “Jever, yau on orot on men meyan asagobai on!”
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Wera men weromin ato orot tani Peter it isagobai ato iyau, “Om mat On an baigibubunuotin tani!” Baise Peter iyafotai iyau, “Orot, yau on ambin!”
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Ato wera kaitamom nanaba isawar gibunai orot tani on dura nana ibikakafun i’yau, “Ot men taniyoi on, atonio orot on Iesu an baigibubunuotin tani, yabin on orot mat on Galilee emon!”
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Baise Peter iyafotai iyau, “Orot, yau men asagob om aifan aurin on ebikakafun!” Peter on dura nana ibikakafun ato ra kaita kokorerek itou.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Bada irutabir totor wat iyeit Peter it, ato Peter inonot Bada an dura mamaba i’yau on, “Om arimon fom wera baitonin nanaba unisosoufiu unau, yau on orot on men asagobai weie kokorerek inatou.”
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Peter igat au koun ato men sunub itou on.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Sabu iyabon Iesu sikakaifarai on sikoboai a siborarab.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Osi beber sibo Iesu matan siyous, ato sitetemai siyau, “Om yawurei tait! Iyafan irabim i?”
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Ato osi dura komasis sigaraba maiau on aurin sikakafun.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Ra itom, Jew yangan asi sabu kawian, priest ainauis a baifafaro an baibebeotis on nan engon tutufin siruayo ato Iesu on sibo sigat osi Jew babadis Rurubinis on nasi itawar.
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 Osi siyau, “Om yawurei tait, Om min Keriso i?” On iyafotes iyau, “Yau ari dura ankakasonem on omi arimon men wonitutumeu on;
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 ato Yau omi anbitetemim on omi arimon men woniyafoteu on.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Baise ari ra on Orot Natun arimon God Faiwarin maiau an asumaiauai inamair.”
69 Mas de agora em diante o
70 Osi engon tutufin siyau, “Om min God Natun i?” On iyafotes iyau, “Dura aifan ato wau on Yau nanaba.”
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Ato osi siyau, “Ot men tagogoi sabu dura fani ba sinkasonet men! On dura aifan ibikakafun on Toun awan fonan ato tatam nono.”
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.